Apleistų, nešienautų sklypų savininkams liko gera savaitė susitvarkyti. Kitu atveju po antrojo miesto Savivaldybės specialistų patikrinimo teks mokėti gerokai didesnį žemės mokestį. Nors daugumą tokia nemaloni perspektyva paskatina griebtis žoliapjovės, kasmet atsiranda 20–30 savininkų, kuriems tenka pakratyti piniginę.
Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai kiekvieną vasarą tikrina nenaudojamus, apleistus ir neprižiūrimus žemės sklypus.
Miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse numatyta, kad žolė kiemuose turi būti reguliariai pjaunama nuo gegužės 1 dienos iki rugsėjo 30-osios ir būti ne aukštesnė kaip 20 cm (± 5 cm).
Taip pat sklypų šeimininkai turi rūpintis menkaverčių krūmų iškirtimu, prižiūrėti, kad nesikauptų šiukšlės, statybinis ir kitoks laužas.
Kitu atveju tokia nuosavybė įtraukiama į apleistų sklypų sąrašą.
Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Tado Martinaičio teigimu, šiemet po patikrinimo į preliminarų juodąjį sąrašą buvo įtraukti 132 sklypai. Jų savininkams išsiųsti raštai su įpareigojimais susitvarkyti.
Pernai tokių sklypų buvo 147, užpernai – 101.
Praneša ir gyventojai
Pasak T. Martinaičio, šįkart dauguma apleistų, nešienautų sklypų priklauso privatiems asmenims. Dažnu atveju tokie sklypai turi bent kelis savininkus.
Įmonių turto „juodajame sąraše“ irgi yra. Ir šie sklypai ne vien miesto pakraščiuose – išsidėstę po visą Panevėžį.
Daugumai savininkų didžiausia problema jų nuosavybėje yra žolės pjovimas. Apkrautų daiktais, įvairiomis, atliekomis, išardytais automobiliais – gerokai mažiau.
Šiemet sulaukta ir nemažai gyventojų skundų dėl neprižiūrimų sklypų. Dar iki tikrinimų pradžios jų buvo kelios dešimtys. Vedėjo duomenimis, didžioji dalis – dėl suformuotų sklypų miesto pakraščiuose.
„Žmonės aktyviai rūpinasi savo aplinka – kurie jau pasistatė namus, susitvarkė. O šalia esantys dar tušti žole užžėlę sklypai bado akis“, – sako T. Martinaitis.
Gavę įspėjamuosius laiškus, sklypų savininkai, T. Martinaičio teigimu, dažniausiai skuba susitvarkyti. Viešosios tvarkos skyrius gauna nemažai laiškų su įrodymais, jog netvarka jau pašalinta.
„Tačiau kaip ir kiekvienais metais iš to preliminaraus virš šimto sklypų sąrašo lieka apie 20–30 sklypų, dėl kurių prireikia imtis priemonių“, – pripažįsta Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.
Kiek šiemet tokių bus, kol kas nežinoma – liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje Viešosios tvarkos skyriaus specialistai vėl planuoja patikrinimą.
Taip ir nesutvarkytų sklypų savininkams Savivaldybė siunčia informacinius pranešimus, kad dėl to jų turtas bus įtrauktas į apleistų sklypų sąrašą. Pastarąjį perdavus Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokia nuosavybė apmokestinama papildomai 5 proc. tarifu.
Pasak T. Martinaičio, tik retas prieš pat įtraukimą į galutinį apsileidėlių sąrašą dar kreipiasi į Savivaldybę ir suskumba susitvarkyti, taip išvengdami nemenkų finansinių sankcijų.
Mieliau susimoka, nei tvarkosi
Vedėjo teigimu, taikyti sankcijas veiksmingiau, nei grūmoti apsileidėliams nedidelėmis baudomis.
Jei sklypas didelis – arba yra miesto centre, taikant didesnį žemės mokestį susidaro nemenka suma.
„Manau, kad kartais mokesčių padidėjimas siekia ir iki kelių šimtų eurų“, – svarsto T. Martinaitis.
Vis dėlto esama savininkų, kurių jau metų metais niekas nepriverčia apsikuopti.
T. Martinaičio pasakojimu, dėl vieno piliečio yra net priimta teismo nutartis, tačiau šis ir jos nepaiso. Mieliau sumoka didesnį mokestį.
„Nors ir moka baudas, vis tiek laikosi savo gyvenimo būdo. Tai – vienas keistesnių atvejų“, – sako T. Martinaitis ir priduria, jog dar yra vilties, kad kai kurie sklypų savininkai į raginimus tvarkytis sureaguos rudenį.
Tokie atvejai nedažni, bet jų pasitaiko, kai paveja prievolė mokėti žemės mokestį, o suma pasirodo esanti gerokai didesnė, nei tikėjosi.
Akmuo į Savivaldybės daržą
Kartais apleisto, nešienauto sklypo savininkai Savivaldybės specialistams atskleidžia priežastis, kodėl neprižiūri turto.
Pasak T. Martinaičio, motyvai būna įvairūs. Visgi dažniausiai pasiaiškinama, jog savininkas buvo išvykęs. Tačiau grįžęs žolę kartą pjovė. Bet jei tą darė pavasarį, anot Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo, nenuostabu, jog vasarą ši vėl atrodo kaip nepjauta.
Savą turtą, jo teigimu, reikia prižiūrėti ištisus metus.
„Jeigu turime nekilnojamojo turto, reikia už jį ir būti atsakingiems – arba prašyti kieno nors pagalbos, arba samdyti, kad sklypas būtų prižiūrėtas“, – pastebi T. Martinaitis.
Vedėjas neslepia, kad skyriaus darbuotojai sulaukia ir priekaištų – esą ir pačios Savivaldybės ne visi sklypai nušienauti, nors iš gyventojų to reikalaujama.
„Tačiau žmonės dažnai taip sako nepasigilinę, kam iš tikrųjų ta žemė priklauso“, – sako T. Martinaitis. Pavyzdžiui, greta savo teritoriją puoselėjančio daugiabučio vešantys žolynai nebūtinai yra Savivaldybės atsakomybė.
„Net sklypai prie takelių, aikštynų, atrodantys kaip valdiška žemė, iš tikrųjų neretai turi privatų savininką“, – patikina Savivaldybės atstovas.
