Ne vienam siaubą keliantis, amerikietiškuosius kalnelius primenantis kelias, vingiuojantis per Žaliąją girią nuo Paliūniškio iki Vabalninko, pagaliau sulaukė valstybės dėmesio.
Keturiose jo atkarpose šiuo metu vyksta intensyvūs darbai – daugybę metų kaip pavojingas įvardytas kelias pradėtas platinti.
Kelininkų sulaukęs avarijomis garsėdavęs už aštuonių kilometrų nuo Paliūniškio esantis posūkis nuolat atsidurdavo Lietuvos kelių juodųjų dėmių žemėlapyje.
Asfaltui – šešiasdešimt metų
Siaurutis, ištrupėjusiais kelkraščiais, itin vingiuotas kelias, vedantis nuo Paliūniškio iki Vabalninko, turi valstybinės reikšmės kelio statusą, nors daugybę metų atrodė kaip visų užmirštas vietinės reikšmės keliukas.
Panevėžio rajone, Stumbriškyje gyvenantis Valentas Šiaulys, daugybę metų vadovavęs tuometei Pyvesos girininkijai, mena, kad 1966-aisiais atsikėlęs gyventi ir dirbti Stumbriškyje, rado neseniai išasfaltuotą kelio ruožą nuo Paliūniškio iki Stumbriškio.
„Sakyčiau, po kokių metų ar dvejų tuo keliu paleido ir autobusą nuo Panevėžio iki Biržų rajone esančio Germaniškio. Iš pradžių autobusas į Biržų pusę žmones veždavo dulkėtu keliu, o dar po metų ar kitų išasfaltavo ir atkarpą iki Vabalninko“, – pasakoja V. Šiaulys.
Stumbriškėnas pamena, jog pirmaisiais jo darbo metais važiuojant šiuo keliu tekdavo kirsti tuomet stovėjusį medinį tiltą per Pyvesos upelį. Tik įžengus į aštuntą praėjusio amžiaus dešimtmetį jo vietoje pastatytas tvirtas tiltas.
Pasak V. Šiaulio, nei Paliūniškio–Vabalninko kelias, nei minėtas tiltas per daugiau nei pusšimtį metų nebuvo remontuoti.
„Tiltą padažydavo, o kely tik kokią duobę užpildavo“, – sako senjoras.
Visą straipsnį skaitykite birželio 27 dienos (ketvirtadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruokite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.
