Seime gimusį siūlymą laidojimo išmoką dvigubinti palaiko ritualines paslaugas teikiantis verslas. Visgi dvasininkijos atstovai ragina eiti priešingu keliu – piginti laidotuves imant pavyzdį kad ir iš turtingos Šveicarijos.
Šiuo metu mokamą 440-ies eurų laidojimo pašalpą jau spėta išvadinti pašaipa. Skaičiuojama, kad pabrangus laidotuvėms, tokia valstybės parama tesiekia penktadalį jų kainos.
Seime gimusį siūlymą šią išmoką dvigubinti palaiko ritualines paslaugas teikiantis verslas. Visgi dvasininkijos atstovai ragina eiti priešingu keliu – piginti laidotuves imant pavyzdį kad ir iš turtingos Šveicarijos.
Pašalpa dvigubėtų
Didinti laidojimo pašalpą siūlantys parlamentarai pateikia pavyzdžių, kokias išmokas laidotuvėms skiria kaimyninės šalys. Estijoje skiriama nuo 250 iki 400 eurų. Latvijoje laidojimo išmokos svyruoja nuo 300 iki 1217 eurų. Lenkijoje tokia išmoka šiuo metu siekia 928 eurus, o nuo liepos 1-osios ji bus padidinta iki 1628 eurų.
Lietuvoje siūloma valstybės mokamą laidojimo pašalpą padidinti iki 880-ies eurų.
Per pastaruosius 11 metų šioji išmoka ūgtelėjo vos 128 eurais. 2011-aisiais jos dydis buvo 312 eurų.
Didinti laidojimą pašalpą siūlantys politikai motyvuoja, kad šiuo metu palaidoti velionį Lietuvoje kainuoja 1700–2000 eurų.
Pensininkais pasirūpinta labiau
Panevėžio laidojimo namų „Ramybės takas“ vadovė Silvija Talačkienė skaičiuoja, kad vidutinėmis galimų įvardyti laidotuvių kaina yra maždaug 1500 eurų. Tačiau, pasak jos, apie ketvirtadalis tokių apeigų organizuojama už 700 ar net 600 eurų.
„Pastebime, kad ypač daugėja vienišų žmonių. Dažni atvejai, kai jiems mirus pas mus ateina tie, kas rūpinasi laidotuvėmis, ir pasako, kad tam gali skirti daugiausia 700 eurų“, – teigia S. Talačkienė.
Jos nuomone, padidinta laidojimo pašalpa labai pasitarnautų laidojant būtent vienišus mirusiuosius. Dažnai jie neturi jokių santaupų.
„Skirdama didesnes laidojimo pašalpas valstybė tikrai nenukentėtų, pinigai į iždą grįžtų tvarkingai dirbančioms laidojimo įmonėms sumokant mokesčius už suteiktas paslaugas“, – įsitikinusi S. Talačkienė.
Pasak jos, didesnės pašalpos leistų laidojant užsakyti daugiau paslaugų, ritualinių paslaugų įmonės dėl to sukauptų daugiau lėšų, o tai sudarytų ir galimybę darbuotojams mokėti didesnius atlyginimus. Taigi, S. Talačkienės teigimu, laidotuvėms valstybės skirti pinigai pasitarnautų pačiai valstybei.
Be to, verslininkė įžvelgia ir savotišką diskriminaciją.
„Laidojant pensininkus, skiriama vienos arba dviejų (tai priklauso nuo mirties datos) pensijų dydžio išmoka ir 440 eurų pašalpa. Darbingo amžiaus mirusiųjų laidotuvėms valstybė šiuo metu skiria tik tą pašalpą“, – teigė „Ramybės tako“ vadovė.
Laidotuvės išsimokėtinai
Panevėžio savivaldybei priklausančių laidojimo namų „Grauduva“ direktorė Aušra Bertulienė teigia, kad šioje įmonėje organizuojamų pigiausių laidotuvių kaina svyruoja apie 1000 eurų. Tokios, kurias galima įvardinti vidutinėmis, – dvigubai brangesnės.
„Dar nesu girdėjusi, kad tektų laidotuvėms imti banko paskolą. Tačiau sulaukiame prašymų rengti laidotuves išsimokėtinai. Sudarome sutartis, pagal kurias už tokias paslaugas mums vėliau sumokama dalimis“, – paaiškino A. Bertulienė.
Anot jos, tokias išsimokėtinas laidotuves dažniausiai tenka rengti, kai netikėtai miršta vidutinio amžiaus žmogus, kurio vaikai dar nesuaugę, neatsistoję ant kojų, neturi santaupų.
A. Bertulienės teigimu, sutaupyti stengiamasi nesamdant giedotojų, neperkant laidotuvių organizavimo paslaugos, užsakant nedaug gėlių.
Direktorė pritaria, kad gėlių gausa laidotuvėse tikrai nereikalinga. Tačiau, jos nuomone, be giedotojų, vien skambant muzikai, atsisveikinimas nykokas.
A. Bertulienės įsitikinimu, daug daugiau pagarbos laidotuvėms suteikia ir laidojimų namų darbuotojas, pasakantis atsisveikinimo žodį palydinti mirusįjį. Tokia paslauga kainuoja 40 eurų.
„Grauduvos“ šarvojimo salių nuoma parai – nuo 130 eurų, šaldymo patalpos nuoma valandai – du eurai. Mirusiojo palaikų atgabenimas į nurodytą vietą (pavyzdžiui, iš gydymo įstaigos, senelių namų ar paties mirusiojo namų į „Grauduvą“) įvertintas 50-ia eurų. Mirusiojo parengimas šarvoti – 130 eurų.
Patys kasti duobės nesiima
Palaikų kremavimo kaina – 420 eurų. Iškasti kapo duobę urnai, vėliau ją užkasti bei supilti kapą – 130 eurų. Iškasti kapo duobę laidoti mirusįjį karste – 230 eurų.
Pasak A. Bertulienės, iškasti duobę kapinėse – toli gražu ne tas pats, kas iškasti tokio pat gylio ir pločio duobę savame sklype.
„Kapinių žemė itin molinga, sunki, tad tai tikrai sunkus darbas. O jei toje pat kapavietėje būna neseniai laidota, žemė byra, tad duobkasiams reikia ypač daug pastangų“, – patikino laidojimo namų vadovė.
Anot jos, mirusiųjų artimiesiems suteikta galimybė ir patiems kasti duobę, tačiau niekas tokio darbo nebesiima.
Kiek kainuoja karstai, viešai skelbti „Grauduvai“ uždraudė šios bendrovės valdyba. Tai – dėl konkurencijos.
Pasak direktorės, pačių pigiausių, vadinamų kartoniniais, skirtų šarvoti iki kremacijos, neužsakoma.
„Buvo keli tokie užsakymai, bet mirusiųjų artimieji vėliau komentavo, kad stovėdami prie tokio karsto jautėsi tarsi atsisveikintų su velioniu įdėję jį į dėžę, kurioje buvo supakuotas ką tik nusipirktas šaldytuvas“, – kalbėjo A. Bertulienė.
Velionėms skirtos suknelės kainuoja apie 40 eurų, avalynė – apie 30 eurų. Vyriški kostiumai – nuo 40 iki 90 eurų.
„Grauduva“ savo paslaugų kainas paskutinį kartą dešimčia procentų pakėlė pernai sausį.
Siūlo mokytis iš Šveicarijos
Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Romualdas Zdanys, kuriam yra tekę kunigauti Šveicarijoje, svarstė, kad siekdami mirusįjį palaidoti kuo pigiau, galėtume pasimokyti iš tos Vakarų Europos šalies, kuri dargi įvardijama kaip viena turtingiausių pasaulyje.
„Šveicarijoje ateinantieji atsisveikinti su velioniu neneša gėlių, jie nekviečiami gedulingų pietų. Atlydėjusi mirusįjį iki kapo duobės, palyda nebūna kapinėse iki tol, kol karstas užkasamas. Karstą leidžiant, žmonės pradeda skirstytis, o jau žemėmis jį apipila pačios laidojimo tarnybos“, – paaiškino dvasininkas.
Jei ir Lietuvoje žmonės nestovėtų prie laidojimo duobės iki ji bus užkasta, dvasininko nuomone, išsispręstų problema, kai aiškiai matyti, kad duobkasiai itin skuba.
„Dažnai būna, kad aš prie kapo kalbu atsisveikinimo su mirusiuoju maldas, o duobkasiai jau rikiuojasi užkasti duobės. Manau, būtų solidžiau ir pagarbiau, jei šie turėtų bent porą minučių kantrybės“, – įsitikinęs kunigas.
