Nors nauji mokslo metai, regis, dar už kalnų, Panevėžio mokyklos jau intensyviai ieško, kas kitąmet mokys jų vaikus, o pirmieji skelbimai apie mokytojams siūlomą darbą pasirodė dar kovą.
Aukštaitijos sostinėje, kaip ir visoje Lietuvoje, labiausiai trūksta tiksliųjų ir gamtos mokslų specialistų, ikimokyklinio ugdymo pedagogų.
Svajonių darbuotojai
Šiuo metu Panevėžio mieste įvairių pedagogų dirbti nuo rugsėjo ieško „Saulėtekio“, „Šaltinio“, A. Lipniūno, „Vyturio“, „Vilties“, „Žemynos“ progimnazijos, 5-oji gimnazija. Ne vienam miesto darželiui trūksta ikimokyklinio ugdymo mokytojų, psichologo, logopedo.
Bene daugiausia darbo vietų pedagogams siūlo „Žemynos“ progimnazija. Iš penkių jos ieškomų mokytojų keturi reikalingi nuo rugsėjo. „Žemynai“ stinga pradinių klasių, chemijos, istorijos mokytojų, taip pat gyvenimo įgūdžių mokytojo, karjeros specialisto.
Gimnazijos vadovo Vidmanto Vilučio teigimu, mokykloje padaugėjo mokinių, tad išaugo pedagogų darbo krūvis. Pavyzdžiui, gyvenimo įgūdžių mokanti mokytoja veda ir vokiečių kalbos pamokas. Pradinių klasių mokytojo prireikė, nes penktokais taps trys pradinukų klasės, rugsėjį pirmokų bus jau keturios. O chemijos mokytoja planuoja išeiti iš darbo. Tik istorikės reikia laikinai – užbaigti šiuos mokslo metus.
„Manau, į tris pozicijas nebus sunku surasti mokytojų, o su chemija ir istorija – sudėtinga. Tikslieji ir gamtos mokslai yra didžiausia problema, o perspektyva irgi nelabai džiugi. Jaunų mokytojų nėra, vyresnio amžiaus didesniais krūviais nebenori dirbti“, – sako V. Vilutis.
Vyresniųjų atlyginimas nemotyvuoja
V. Vilutis pastebi, jog jaunesnį pedagogą dar galima motyvuoti didesniu krūviu, tai reiškia ir didesnį atlyginimą, bet brandaus amžiaus mokytojų tuo dažniausiai nebesuviliosi. Jie teisinasi, kad per sunku, pavargo. Pasak direktoriaus, kai kurie mokytojai renkasi dirbti mažesniu krūviu, nes užsiima papildoma veikla – po pamokų dirba korepetitoriais.
„Gal ten mažiau atsakomybės ir apmokėjimas kitoks. Mokytojai šiais laikais pradeda suprasti savo vertę ir su tuo reikia skaitytis“, – svarsto V. Vilutis.
Matematiko nesulaukia
Panevėžio 5-oji gimnazija ieško trijų, labiausiai Lietuvoje trūkstamų dalykų mokytojų – matematikos, chemijos, anglų kalbos.
Gimnazijos direktorė Daiva Dapšauskienės sako, kad iš mokyklos į kitas įstaigas neišeina nė vienas pedagogas. Tiesiog du mokytojai jau renkasi užtarnautą poilsį. O matematikai dirba labai dideliu krūviu, tad jį norima šiek tiek sumažinti.
Nors laiko pateikti dokumentus liko nedaug, direktorė sako kol kas turinti tik po vieną norinčių tapti chemijos ir anglų kalbos mokytojais prašymą. Į gimnazijos kvietimą neatsiliepė nė vienas matematikas.
„Ieškau pati, bandau prisikalbinti, bet sekasi labai sunkiai“, – pripažįsta D. Dapšauskienė.
Matematiko ji sako ieškojusi ir per programą „Renkuosi mokyti“, tačiau ir ten kol kas nieko negalėjo pasiūlyti.
Nesiima atsakomybės
D. Dapšauskienės manymu, gimnazijoms sudėtingiau surasti dalykų mokytojus nei progimnazijoms. Pasak jos, matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, kitų dalykų pedagogai puikiai supranta, kad dirbs su vyresniųjų klasių moksleiviais ir turės juos paruošti brandos egzaminams.
„Reikalavimai tikrai dideli, iššūkių daug ir mokytojai renkasi progimnazijas, kur atsakomybė mažesnė“, – mano D. Dapšauskienė.
Ji pasakoja bandžiusi kalbinti mažėjančių rajono progimnazijų mokytojus, tačiau šie keisti darbovietės nepanoro. Direktorė sako išgirdusi atsakymą: bijome vyresnių klasių.
Pasak D. Dapšauskienės, anksčiau mokytojai gaudavo priedą už darbą su gimnazijos 3–4 klasių mokiniais. Dabar visų pedagogų koeficientai vienodi. Tad, jos teigimu, kam mokytojui vargintis, rengti mokinius brandos egzaminams, kai gali dirbti ramiau ir paprasčiau.
„Vidurinis ugdymas orientuotas ne į patį egzaminą. Pati programa tokia, kad žmogus ruošiamas gyvenimui, bet suprantame, kad visų – tėvų, mokinių – lūkestis išlaikyti egzaminus“, – vieną iš kliūčių ieškant dalykų mokytojų įvardija D. Dapšauskienė.
Pensininkų gretos išaugs
Panevėžio savivaldybė šiuo metu išsamių duomenų apie mokytojų trūkumą neturi – informacija dar renkama, bus tikslinama.
Švietimo skyriaus specialistės Edos Vaičiūnės teigimu, dabartiniais duomenimis, nuo rugsėjo miesto lopšeliuose-darželiuose ieškoma 7 ikimokyklinio ugdymo mokytojų. Mokykloms reikalingi lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, geografijos, keli pradinio ugdymo mokytojai, trys psichologai.
Šiuo metu dar nėra aišku, kiek pedagogų pasibaigus mokslo metams nuspręs išeiti į pensiją.
Pasak E. Vaičiūnės, 50 metų ir vyresni sudaro 72 proc. Panevėžio mokytojų, iki 50 metų – 27 proc., o labai jaunų pedagogų – nuo 20 iki 29 metų – vos 0,7 proc.
Šiais mokslo metais miesto mokyklose ir darželiuose dirba 36 pensinio amžiaus sulaukę pedagogai, tačiau kitais mokslo metais, jei visi pensininkai pasiliktų dirbti, šis skaičius gerokai šoktelės – bus 105.
Į Panevėžį žvalgosi Klaipėda
Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė neabejoja: Panevėžio mokykloms prieš rugsėjį pedagogų trūks.
„Beveik kiekviena mokykla ieškos, o darželiai nuolat ieško ikimokyklinio ugdymo mokytojų, nes jų ir dabar trūksta“, – sako vedėja.
Anot jos, Aukštaitijos sostinėje tendencijos kaip ir visoje Lietuvoje – didžiausia bėda yra matematika, gamtos mokslai, ikimokyklinis ugdymas. Visgi, S. Sėrikovienės manymu, nereikėtų pamiršti ir menų mokytojų: muzikos, dailės, šokių. Pasak vedėjos, šių dalykų mokytojų trūksta visada, tačiau jie dirba nedideliais krūviais per kelias mokyklas.
Pasak S. Sėrikovienės, niekam nebe naujiena, kad savivaldybės pedagogus vilioja ir iš kaimynų ar net toliau.
„Visos savivaldybės jaučia tą pačią problemą. Jau kelerius metus Klaipėda ieško mokytojų Panevėžyje ir net siūlo persikraustymo pagalbą“, – teigia vedėja.
Ji guodžiasi nors tuo, kad kol kas Aukštaitijos sostinės mokykloms neprireikė taikyti kai kurių šalies savivaldybių praktikos, kai nesant mokytojo, pamokos vedamos nuotoliniu būdu kelioms klasėms.
Vilioja miestas
Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė Sigita Jasiūnienė tvirtina, kad kol kas bėdos rajone dėl mokytojų nėra. Visgi ir šios Savivaldybės švietimo strategai nesijaučia ramūs.
„Jaučiame nerimą dėl rugsėjo, nes mokytojai labai kalbinami dirbti kitose savivaldybėse, ypač miesto. Tą girdime iš pačių mokytojų. Tad kaip bus rugsėjį, nežinome“, – sako S. Jasiūnienė.
Pernai sunkiai sekėsi surasti gamtos mokslų mokytoją Raguvos gimnazijai – kurį laiką kitos gimnazijos pedagogė pamokas vesdavo nuotoliu.
Šiais mokslo metais, pasak S. Jasiūnienės, tokios problemos nėra.
Panevėžio rajono mokyklose dirba 308 mokytojai. Jų amžiaus vidurkis – 53 metai. Iš jų iki 25 metų tėra vienas pedagogas, nuo 25 iki 34 metų – 13, nuo 35 iki 39 metų – 24, nuo 40 iki 49 metų – 69. Daugiausia rajone pedagogų, kurių amžius nuo 50 iki 59 metų – 123, nuo 60 iki 64 – 59, o 65 metų bei vyresnių – 19.
