Panevėžio kraštas turi gilias chorinio dainavimo tradicijas.
Iki 1940 m. sovietinės okupacijos daug dainų švenčių surengta Panevėžyje, šio miesto choristai gausiai dalyvaudavo ir visos Lietuvos dainininkus ir šokėjus į laikinąją sostinę sutraukdavusiose dainų šventėse.
Pirmąją Dainų šventę 1924 m. birželio 21-ąją Panevėžio valstybinės gimnazijos (dabartinės J. Balčikonio gimnazijos) kieme organizavo chorvedžiai Mykolas Karka, Juozas Rajeckas ir Vladas Paulauskas.
Šiame renginyje dalyvavo trys chorai, grojo gimnazijos simfoninis orkestras, diriguojamas Hiršos Ichilčiko.
Tąkart miesto Dainų šventėje atlikta 16 dainų. Kaip liudija istoriniai šaltiniai, žiūrovams ypač patiko Vlado Paulausko daina „Žalgirio mūšis“.
Nors diena pasitaikė itin karšta, į šventę susirinko apie 2 tūkst. žiūrovų. Dainavo Panevėžio valstybinės gimnazijos choras, vadovaujamas M. Karkos, Panevėžio mokytojų seminarijos choras, vadovaujamas J. Rajecko, šaulių choras, vadovaujamas V. Paulausko. Pastarasis choras buvo seniausias Panevėžyje. Jo ištakos siekė 1900 m., kai giedodavo Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. 1924 m. jis susijungė su šaulių choru.
Panevėžio mokytojų seminarijos choras savo istoriją skaičiuoja nuo 1919 m. (kai kur šio choro įkūrimo data nurodoma 1921 m.). Panevėžio valstybinės gimnazijos choras susikūrė 1917 m.
O jau po poros mėnesių, 1924 m. rugpjūčio 23–25 dienomis, laikinojoje sostinėje Kaune surengtoje respublikinėje Dainų šventėje dalyvavo Panevėžio valstybinės gimnazijos ir Panevėžio šaulių chorai.
Aktyviai kūrėsi ir įvairių organizacijų chorai.
1925 m. liepos 3–5 dienomis Panevėžyje vyko pavasarininkų aukštaičių kongresas su Dainų diena. Dalyvavo apie 700 dainininkų. Į renginį atvyko Seimo pirmininkas Leonas Bistras.
1926 m. gegužės 29–30 d. surengtas Panevėžio rajono pavasarininkų kongresas ir Dainų ir sporto šventė. Pavasarininkai tapo bene gausiausia jaunimo organizacija. 1928 m. birželio 16 ir 17 d. pavasarininkų stadione organizuotas Lietuvos kaimo jaunimo sąjungos „Pavasarinis“ Panevėžio kongresas su Dainų ir sporto švente, kurioje dalyvavo 7 chorai.
1928 m. aktyviai veikusi „Dainos“ draugija organizavo antrąją Dainų šventę Panevėžio mieste. „Dainos“ draugijos choras, vadovaujamas M. Karkos, veikė nuo 1926 m.
Panevėžiečiai aktyviai dalyvavo ir respublikinėje Dainų šventėje, kuri 1928 m. liepos 1–2 d. taip pat vyko Kaune. Joje dalyvavo jau 5 Panevėžio chorai: Panevėžio valstybinės gimnazijos choras ir Panevėžio „Dainos“ draugijos choras, vadovaujami M. Karkos, Panevėžio šaulių choras, vadovaujamas V. Paulausko, Panevėžio mokytojų seminarijos choras, vadovaujamas Juozo Rajecko, ir Panevėžio valstybinės gimnazijos paralelinių klasių choras, vadovaujamas Zigmo Skirgailos.
Aktyviai Lietuvos gyvenime reiškėsi Lietuvos šaulių sąjunga. 1929 m. birželio 22–25 d. vyko Respublikinė šaulių dainų šventė, kurioje dalyvavo 1 700 dainininkų. Tarp jų buvo ir Panevėžio šaulių choras.
1930 m. Lietuvoje paskelbti Vytauto Didžiojo metais. Ta proga birželio 20-ąją Kaune organizuota ir didelė respublikinė Dainų šventė, kurioje dalyvavo vėl penki Panevėžio miesto chorai: šaulių choras, Panevėžio valstybinės gimnazijos choras, „Dainos“ draugijos choras bei du neseniai susikūrę chorai.
Vienam jų – Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros chorui – vadovavo Vladas Dutkevičius. Šį chorą įkūrė katedros vikaras Romualdas Bražys. V. Dutkevičius 1929–1932 m. dirbo Lenkų gimnazijoje muzikos mokytoju ir tuo pat metu Kristaus Karaliaus katedroje.
Kitam neseniai susikūrusiam panevėžiečių chorui vadovavo vienas aktyviausių Panevėžio kunigų Vladislovas Butvila.
1930 m. Dainų šventė surengta ir Panevėžyje. Joje dalyvavo 4 vietos chorai. Ji vyko Panevėžio valdžios (valstybinės) gimnazijos kieme. Bendram chorui dirigavo Nikodemas Martinonis. Į šį renginį atvyko daug šaulių. Iš viso skambėjo 20 dainų.
1934 m. gegužės 19-ąją minėtas Panevėžio išvadavimo 15 metų jubiliejus. Šia proga organizuota Dainų ir sporto šventė. Tačiau sporto šventę dėl lietingo oro teko atšaukti.
Bet blogas oras nesutrukdė skambėti dainoms.
Vytauto parke, dabartiniame Skaistakalnyje, vykusiame renginyje dalyvavo Panevėžio katedros, Mergaičių gimnazijos, „Dainos“ draugijos, Panevėžio vyrų gimnazijos ir Panevėžio mokytojų seminarijos chorai. Taip pat Ramygalos šaulių, Smilgių šaulių, Kriklėnų, Ančičkių, Rozalimo, Truskavos, Alizavos, Vadoklių, Vadaktų, Uliūnų, Ėriškių, Karsakiškio ir Smilgių parapijų chorai.
Tuo metu aktyviai veikė Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“. Minint šios organizacijos įkūrimo 10 metų jubiliejų, 1937 m. birželio 28–29 d. organizuota Dainų šventė Kaune. Joje pirmąkart pasirodė ir šokėjai. Panevėžio delegacija buvo viena gausiausių, joje buvo ypač daug šokėjų.
1937 m. rugsėjį Panevėžyje vyko sričių dainų šventė. Rugsėjo 18 d. 18 val. šaulių teatre, dabar labiau žinomame kaip senojo teatro pastatas Respublikos g., šventę pradėjo Panevėžio apskrities viršininkas A. Staškevičius. Po to muzikos draugijos vardu kalbėjo Nikodemas Martinonis. Iš viso dalyvavo 28 chorai. Būtų buvę ir daugiau, bet dalis atlikėjų neatvyko dėl susisiekimo problemų.
Šioje šventėje dainavo 12 šaulių chorų, 9 bažnytiniai, 2 gimnazijų, 2 jungtiniai, Dotnuvos jaunimo choras ir Darbo rūmų choras. Daugiausia buvo šaulių chorų. Šaulių teatro salėje varžėsi 4 chorai. Kitą dieną šventė surengta Panevėžio trečios pradinės mokyklos kieme.
1938 m. birželio 28–29 d. Kaune vyko didysis L.K.J.S. „Pavasaris“ kongresas. Jame dalyvavo iki 40 tūkst. pavasarininkų. Panevėžio regiono atstovai buvo vieni gausiausių, visi buvo su naująja pavasarininkų uniforma. M. Karka buvo vienas iš Chorų dienos organizatorių ir dirigentų. Jungtiniame chore dainavo 6 tūkst. dainininkų.
1938 m. birželio 26 d. Šiauliuose surengta sričių Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ Dainų šventė. Joje dalyvavo 16 chorų. Tarp atrinktų šešių geriausių buvo ir Panevėžio rajono choras, vadovaujamas Juozo Žemaičio. Šioje šventėje dalyvavo 3 tūkst. choristų ir 350 šokėjų.
1939 m. birželio 22–25 d. vyko antroji šaulių Dainų šventė, pažymint Šaulių sąjungos įkūrimo 20 metų jubiliejų. Joje dalyvavo šauliai iš Estijos, Latvijos ir Suomijos. Atvykstančius šaulius pasitiko prie geležinkelio stoties pastatyti vartai su užrašu „Šauliai, Tėvynės viltys jumyse“. Šauliai, susirinkę iš visos Lietuvos, buvo apgyvendinti kareivinėse, palapinėse, kur visiems buvo paklota šiaudų.
Tik kai kurioms šaulėms pasisekė – jos miegojo lovose.
Maistas buvo tiekiamas karinėse virtuvėse.
Į renginį atvyko ir daug Panevėžio šaulių. Birželio 24-ąją Dainų slėnyje dainavo jungtinis choras – iš viso 2 tūkst. dainininkų iš 85 chorų, dalyvavo 300 griežikų. Pirmąkart pasirodė jungtinis dūdų orkestras. Jungtiniam chorui dirigavo M. Karka, N. Martinonis, Antanas Budriūnas. Orkestrui dirigavo Bronius Jonušas.
Birželio 25-ąją didžiosios iškilmės prasidėjo pamaldomis, kurias laikė arkivyskupas Juozapas Skvireckas. Į jas atvyko prezidentas Antanas Smetona ir premjeras Jonas Černius. Per pamaldas giedojo jungtinis šaulių choras, dirigavo Apolinaras Likerauskas. Buvo pašventinta naujoji Šaulių sąjungos vėliava. Po to dvi valandas vyko šaulių paradas, per kurį griežė jungtinis orkestras, diriguojamas B. Jonušo. Po visų renginių karininkų ramovėje vyko pabaigtuvių pietūs aukštiems svečiams. Šaulių šventės renginius transliavo radiofonas.
Donatas PILKAUSKAS
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas
