Lietuvoje butų kainos per penkis mėnesius išaugo 13,5 proc., arba vidutiniškai 2,7 proc. per mėnesį.
Pagal nekilnojamojo turto interneto svetainės www.kapitalas.com duomenų analizės rezultatus, per šį laikotarpį sparčiausiai didėjo prestižinėse vietose esančių butų kainos. Tuo tarpu senos statybos butų kainos miegamuosiuose rajonuose kilo gerokai lėčiau.
Vilniuje centre bei senamiestyje esantys butai per penkis mėnesius pabrango net 35 proc., o miegamuosiuose Vilniaus rajonuose butų kaina per tą patį laikotarpį pakilo 8 proc., arba keturis kartus mažiau.
Lapkričio mėnesį Vilniuje butai pabrango maždaug 2 proc., Kaune ir Klaipėdoje – apie 4 proc., Šiauliuose ir Panevėžyje kainos beveik nesikeitė.
Butų kainų kilimo stipraus sulėtėjimo ar juo labiau kainų mažėjimo dar nematyti, nors tam tikrais mėnesiais atskiruose miestuose ir pasitaiko kainų svyravimų. Per artimiausią kitų metų pusmetį kainų stabilizavimosi ar juo labiau kainų mažėjimo laukti neverta.
Kainų stabilizavimąsi arba mažėjimą gali sąlygoti Lietuvos ekonomikos augimo stiprus sulėtėjimas arba didelis bankų palūkanų normų pakėlimas (daugiau kaip 4 proc.). Manoma, kad kitais metais nekilnojamojo turto kainų augimas turėtų būti gerokai lėtesnis – apie 10-15 proc. per metus, o per dvejus metus kainos turėtų pakilti apie 25 proc.
Toks spartus nekilnojamojo turto kainų augimas būdingas beveik visoms Rytų Europos šalims bei kitoms sparčiai besivystančioms šalims tokioms kaip Kinija, Indija, Meksika, Indonezija, todėl Lietuva šiuo požiūriu nėra kažkuo išskirtinė.
Norėdamos išvengti neigiamų tokio
kainų augimo padarinių ir pažaboti spekuliacijas nekilnojamuoju turtu, kai
kurios šalys (Kinija, Pietų Korėja) jau įvedė papildomus nekilnojamojo turto mokesčius.
Pagal nekilnojamojo turto interneto svetainės www.kapitalas.com duomenų analizės rezultatus, per šį laikotarpį sparčiausiai didėjo prestižinėse vietose esančių butų kainos. Tuo tarpu senos statybos butų kainos miegamuosiuose rajonuose kilo gerokai lėčiau.
Vilniuje centre bei senamiestyje esantys butai per penkis mėnesius pabrango net 35 proc., o miegamuosiuose Vilniaus rajonuose butų kaina per tą patį laikotarpį pakilo 8 proc., arba keturis kartus mažiau.
Lapkričio mėnesį Vilniuje butai pabrango maždaug 2 proc., Kaune ir Klaipėdoje – apie 4 proc., Šiauliuose ir Panevėžyje kainos beveik nesikeitė.
Butų kainų kilimo stipraus sulėtėjimo ar juo labiau kainų mažėjimo dar nematyti, nors tam tikrais mėnesiais atskiruose miestuose ir pasitaiko kainų svyravimų. Per artimiausią kitų metų pusmetį kainų stabilizavimosi ar juo labiau kainų mažėjimo laukti neverta.
Kainų stabilizavimąsi arba mažėjimą gali sąlygoti Lietuvos ekonomikos augimo stiprus sulėtėjimas arba didelis bankų palūkanų normų pakėlimas (daugiau kaip 4 proc.). Manoma, kad kitais metais nekilnojamojo turto kainų augimas turėtų būti gerokai lėtesnis – apie 10-15 proc. per metus, o per dvejus metus kainos turėtų pakilti apie 25 proc.
Toks spartus nekilnojamojo turto kainų augimas būdingas beveik visoms Rytų Europos šalims bei kitoms sparčiai besivystančioms šalims tokioms kaip Kinija, Indija, Meksika, Indonezija, todėl Lietuva šiuo požiūriu nėra kažkuo išskirtinė.
Norėdamos išvengti neigiamų tokio
kainų augimo padarinių ir pažaboti spekuliacijas nekilnojamuoju turtu, kai
kurios šalys (Kinija, Pietų Korėja) jau įvedė papildomus nekilnojamojo turto mokesčius.
ELTA
Bendrinti šį straipsnį
