FINANSAI
Džordžo Soroso finansuojamų struktūrų siekis kontroliuoti ES paramą šokiravo ministrus. Skandalingai pagarsėjusio JAV milijardieriaus Džordžo Soroso finansuojamos visuomeninės organizacijos – “Transparency International” Lietuvos skyrius ir Pilietinės visuomenės institutas – vakar pasiūlė Vyriausybei pasirašyti Sąžiningumo paktą dėl Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų panaudojimo. Nors vakar vienas Sąžiningumo pakto siūlytojų, Pilietinės visuomenės instituto vadovas Darius Kuolys pareiškė, esą Premjeras Algirdas Brazauskas “priėmė šį siūlymą be komentarų”, pats Vyriausybės vadovas “Respublikai” teigė apie jokį Sąžiningumo paktą negirdėjęs. Paklaustas, ar jį vis dėlto sudomintų toks pasiūlymas, Premjeras pareiškė, kad Vyriausybė puikiai savo funkcijas atlieka ir be visuomenininkų pagalbos. RESPUBLIKA
D. Soroso finansuojamos organizacijos “Transparency International” Lietuvos skyrius ir Pilietinės visuomenės institutas, pasiūliusios Vyriausybei sudaryti Sąžiningumo paktą, siekia, kad jų deleguoti ekspertai stebėtų, kaip valdžia skirsto ES fondų paramą Lietuvai 2007-2013 metais. Ekspertai dalyvautų darbo grupėje, kuri svarsto paramos panaudojimo prioritetus, taip pat Bendrojo programavimo dokumento priežiūros komitete ir visuose projektų atrankos komitetuose. “Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius “Respublikai” sakė, kad ekspertų darbą apmokėtų juos pasiūliusios organizacijos. RESPUBLIKA
Kitas idėjos autorius D. Kuolys tikino, kad lėšų paktui įgyvendinti skirs Europos Komisija (EK). Jo teigimu, patvirtinimas dėl šių lėšų skyrimo jau yra gautas ir, jei Vyriausybė sutiks su pasiūlymu, Pilietinės visuomenės institutas ir “Transparency International” Lietuvos skyrius ekspertus samdys už EK lėšas. R. Juozapavičius neslėpė, kad visuomeninės organizacijos nori daryti įtaką Lietuvos valdžiai, o paklaustas apie žmonių pasitikėjimą tokiomis organizacijomis, pats šiek tiek suabejojo. RESPUBLIKA
Ūkio ministro Kęstučio Daukšio teigimu, šiuo metu skirstant ES fondų paramą socialiniai partneriai jau dalyvauja, todėl neaišku, kodėl siūlosi nauji ir būtent iš minėtų organizacijų. Žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės manymu, tokių partnerių prisijungimas prie ES lėšų skirstymo yra beprecedentis dalykas: “Visuose sektoriuose jau yra socialiniai partneriai”. Nors vakar vienoje internetinėje svetainėje Sąžiningumo pakto siūlytojas D. Kuolys tikino, kad Premjeras A. Brazauskas priėmė šį siūlymą “be komentarų”, pats Ministras Pirmininkas “Respublikai” teigė apie jokį Sąžiningumo paktą negirdėjęs: “Nežinau, nemačiau aš to pakto. Nežinau, kas jį siūlė. Mes šito klausimo nesvarstėme ir nesvarstysime. Tai yra kita veiklos sritis – visuomeninės organizacijos. Ką čia jos sugalvoja, tegul pačios ir realizuoja”. RESPUBLIKA
Nuo gruodžio 1 dienos vyksta šeštasis atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą valstybei priklausančiomis akcijomis etapas. Valstybė turtą kompensuos 4 bendrovių akcijomis, o piliečiams, kurie laužo galvas, kurias akcijas pasirinkti, pataria finansų tarpininkai. Valstybė už nekilnojamąjį turtą dalins “Lietuvos telekomo” (skirta 16.753.103 vnt.), “Lietuvos energijos” (14.645.834 vnt.), “Lietuvos elektrinės” (2.929.818 vnt.) bei “Lietuvos jūrų laivininkystės” (17.937.144 vnt.) akcijų. Pasak Valstybės turto fondo (VTF), vienos akcijos vertė, kuria bus atlyginama, bus nustatyta iki 2006 m. vasario 28 d. ir paskelbta spaudoje ne vėliau, kaip kovo 2-ąją. Piliečiai prašymus VTF turi pateikti iki sausio 31 d. VERSLO ŽINIOS
ENERGETIKA
Su naftos tiekimo į Lietuvą problemomis susidūrusi “KazMunaiGaz”, “Verslo žinių” duomenimis, gali pasiūlyti sau pritaikyti pinigines sankcijas, jei jai nupirkus “Mažeikių naftą”, šiai įmonei nebūtų patiekta žaliava. Toks pasiūlymas, neoficialiomis žiniomis, gali būti pateiktas šiandien po pietų Vilniuje numatomame “KazMunaiGaz” (KMG) prezidento Uzakbajaus Karabalino susitikime su Premjeru Algirdu Brazausku ir Lietuvos derybininkais. VERSLO ŽINIOS
Anksčiau ši pretendentė į “Mažeikių naftą” (MN) jau pasiūlė Lietuvai kartu išgauti naftą Kaspijos jūroje. Valstybinė Kazachstano įmonė jau beveik mėnesį sprendžia klausimus dėl Rusijos naftos vamzdynus kontroliuojančios valstybinės bendrovės “Transneft” sprendimo atšaukti susitarimą dėl naftos tranzito į Lietuvą. KMG ir lenkų koncernas “PKN Orlen” dabartinei MN savininkei “Jukos” pasiūlė didžiausią kainą už Lietuvos naftos perdirbėjo akcijas. Neoficialiomis žiniomis, kazachai už akcijas pasiūlė 3,5 mlrd. litų. Lenkai tvirtina pasiūlę dar daugiau. VERSLO ŽINIOS
RYŠIAI
Senegalo Respublikos sostinėje Dakare vyko XVI Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Generalinė asamblėja. Tarp 150 šalių Lietuvai šiame renginyje atstovavo vyriausybinė delegacija, vadovaujama Ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus Gedimino Miškinio. Pasak mūsų šalies atstovų, Lietuva, būdama nauja PTO nare, Generalinėje asamblėjoje buvo minima gerais žodžiais, išskirta kaip aktyvi ir perspektyvi šalis. RESPUBLIKA
Su Šiauliais partnerystės ryšius mezgantis Vokietijos miestas Plauenas šiauliečiams dovanoja 200 naujų konteinerių stiklo atliekoms kaupti. Savivaldybės vadovus apie tai informavo konsultacinės firmos “M&S UMWELTPROJEKT GMBH” vadovas Berndas Martneris, kuris dirba Šiaulių aplinkosauginiuose projektuose. Savivaldybė kartu su AB “Specializuotas transportas” ketina savo lėšomis pargabenti konteinerius iš Vokietijos. Konteineriai daugiabučių kiemuose būtų pastatyti kitų metų pradžioje. Bendradarbiavimo ketinimų protokolą Šiauliai ir Plauenas pasirašė šiais metais. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
RŪPYBA
Baltijos šalių jūrininkai, taip pat ir lietuviai, užima streikuojančių airių vietas laivuose ir sutinka dirbti už kur kas mažesnį atlyginimą nei vietos jūreiviai. Kaip jau anksčiau pranešta, Airijos profsąjungos ėmėsi organizuoti protesto akcijas prieš pigios darbo jėgos antplūdį. Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža nepataria šiuo metu jūrininkams vykti į Airiją. Pagal Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) reikalavimus, minimalus kvalifikuoto jūrininko atlyginimas turi siekti 1.400 JAV dolerių per mėnesį. Lietuvoje jūrininkais dirba apie 12 tūkst. žmonių. “Lietuviai jūreiviai imasi streiklaužių amato”. LIETUVOS RYTAS
Alytuje atidarytas Vaikų dienos centras, kurį keturis kartus per savaitę lanko probleminių šeimų atžalos iš penkių rajono seniūnijų. Vaikai čia po pietų atvežami autobusu ir kartu su savanoriais ruošia pamokas, vakarienę, žaidžia, mokosi pinti iš vytelių ir kitokių darbų. Centrui nemokamai patalpas išnuomojo Audronė ir Vaidas Naujokai, tam jas ir nupirkę Alytaus miesto centre. Centro atidaryme dalyvavusios Nevyriausybinių organizacijų konferencijos vaikams viceprezidentės Marytės Leliūgienės teigimu, ši įstaiga – vienintelė Lietuvoje, dirbanti tik su vaikais, gyvenančiais kaime. Kuriant šviesius, jaukius namus taip pat talkino bendrovės “Lietuvos telekomas”, “Dainava” ir kiti rėmėjai. LIETUVOS RYTAS
STATYBA
Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas vakar surengė pasitarimą dėl sąvartyno statybos Kazokiškėse. Praėjusią savaitę į Premjerą kreipėsi Prezidentas, prašydamas dar kartą apsvarstyti Kazokiškių sąvartyno statybų galimybes ir prireikus suburti nepriklausomų ekspertų grupę. Vakar Vyriausybėje vykusiame pasitarime dalyvavo visų žinybų, nuo kurių sprendimų priklauso sąvartyno statyba, atstovai. Vyriausybės spaudos tarnyba pranešė, jog Premjeras, pradėdamas susitikimą, pabrėžė, kad sąvartyno projektas turi atitikti visus tokio pobūdžio statiniams keliamus reikalavimus. Paaiškėjo, kad atsakymai į visus probleminius klausimus jau gauti, o Trakų visuomenės sveikatos centro reikalavimai dėl toksinių medžiagų surinkimo, geriamojo vandens apsaugos, privažiavimo kelio taip pat baigiami išspręsti. Pasitarime buvo konstatuota, kad jokių kliūčių pradėti statyti Kazokiškių sąvartyną nėra. Tą patvirtino ir Vilniaus apskrities viršininkas. VERSLO ŽINIOS
Premjeras pasiūlė savivaldybės atstovams dar kartą kreiptis į Kazokiškių bendruomenės gyventojus ir išsiaiškinti, kokių kompensacijų žmonės norėtų. Pasak K. Brazausko, “Vyriausybė pasirengusi pildyti gyventojų prašymus. Jei reikia, remontuoti stogus ir langus, perkelti į kitą gyvenamąją vietą ar išmokėti kompensaciją”. Ekspertai, pasitarimo dalyvių nuomone, galėtų pasiūlyti alternatyvius atliekų utilizavimo būdus Lietuvoje, tačiau nėra reikalo dar kartą svarstyti šį jau parengtą ir daugybę kartų svarstytą Kazokiškių sąvartyno projektą. Mat tokiai statybai neprieštarauja nė viena projektą rengusi ir vertinusi valstybės institucija, kita vertus, laiku nepasirašius sutarčių ir nepradėjus statybos darbų, Lietuva praras kelias dešimtis milijonų litų, kuriuos ES skiria tokiems projektams, tvirtinama Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime. VERSLO ŽINIOS
Viltis, kad didžiulį triukšmą sukėlusių statybų Klaipėdos universiteto teritorijoje problemą pavyks išspręsti taikiai, bliūkšta. Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius tvirtina, kad vienintelė išeitis iš susiklosčiusios situacijos – teismai. Vakar Seimo Audito komitete vėl buvo svarstoma situacija Klaipėdos universitete, kuris, bendradarbiaudamas su prekybos centrų tinklo “Iki” turto valdymo bendrove “Baltisches Haus”, savo teritorijoje statė prekybos centro ir auditorijų kompleksą. Kaip jau anksčiau pranešta, ieškant išeities iš susidariusios situacijos, buvo pasiūlyta pradėti naują detaliojo plano rengimą, bet A. Skardžius vakar tvirtino, kad šis pasiūlymas esąs netinkamas, nes jis pažeidžia kitus įstatyminius aktus. VAKARŲ EKSPRESAS
Pasak A. Skardžiaus, dabar yra tik du keliai – Valstybės kontrolė turi kreiptis į prokuratūrą arba “Baltisches Haus” turi kreiptis į teismą. O jame jau būtų galima sudaryti taikos sutartį, kurioje būtų išspręstas ne tik turto atsidalijimo, bet ir valstybei padarytos žalos atlyginimo klausimas. Taip pat, anot A. Skardžiaus, penktadienį turi būti pateiktos Premjero pavedimu sudarytos komisijos išvados dėl nuobaudų pareigūnams, kurie yra atsakingi dėl susiklosčiusios situacijos. VAKARŲ EKSPRESAS
TRANSPORTAS
Didžiausia Europos pigių skrydžių bendrovė “Ryanair” trečiadienį pranešė nuo 2006 metų vasario 22 dienos pradedanti reguliarius skrydžius tarp Kauno ir Stokholmo Skavstos oro uostų. Lėktuvai “Boeing 737-800” šiuo maršrutu skraidys 4 kartus per savaitę – nelyginėmis dienomis, kelionė truks 1 valandą 5 minutes. Pigiausi bilietai skrydžiui į vieną pusę kainuoja 71 litą, jie užsakomi tik internetu. Nuo rugsėjo 22-osios “Ryanair” lėktuvai kiekvieną dieną skraido iš Kauno į Londono Stanstedo oro uostą. Už pirmojo “Ryanair” maršruto atidarymą Vilniaus ir Kauno savivaldybės sutiko sumokėti 105 tūkst. eurų (362,5 tūkst. litų) kompensaciją. Dėl kompensacijos už naująjį maršrutą dar vyksta derybos. LIETUVOS RYTAS, KAUNO DIENA
Naujieji AB “Lietuvos avialinijos” savininkai, neigdami gandus apie LAL bankrotą, didina įstatinį kapitalą anksčiau, nei įsipareigojo privatizavimo sutartyje, be to, pardavę įmonės turtą rengiasi grąžinti paskolas. Nuo rugsėjo 1 d., kai buvo perimtas aviakompanijos valdymas, įstatinis kapitalas padidintas jau 2 mln. litų, o iki 2006 m. kovo akcininkų įnašais jį planuojamą padidinti dar 10 mln. litų, nurodo bendrovė. Šiuo metu LAL įstatinis kapitalas – 9,6 mln. litų. LAL valdo UAB “LAL investicijų valdymas”, kurią specialiai privatizavimui įkūrė UAB “Fima” kartu su finansiniais partneriais UAB “ŽIA Valda” ir “Garantas”. “Norime užkirsti kelią įvairioms spekuliacijoms, neva bendrovės finansinė padėtis yra prasta”, – teigė Gediminas Žiemelis, LAL valdybos narys. VERSLO ŽINIOS
Bendrovė teigia, kad dėl įvairių LAL žlugdančių veiksmų, ji ir su ja susijusios įmonės ruošia ieškinius VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui (TVOU). Prognozuojama, kad bendra patirtų nuostolių suma sieks 10 mln. litų. Vien UAB “Baltic Ground Services” (BGS) patirta žala vertinama 2,5 mln. litų. Kaip jau anksčiau pranešta, TVOU per teismą pareikalavo padengti skolas, taip pat neteikė paslaugų BGS. Teismo sprendimu valstybinė įmonė TVOU privalo įmokėti 10 mln. depozitą, kol vyksta skolos nagrinėjimo procesas. Priešingu atveju areštas LAL turtui bus panaikintas. VERSLO ŽINIOS
VERSLAS
Antradienį Panevėžio savivaldybėje pirmąkart pasirašyta ir šalyje dar reta koncesijos sutartis. Pagal šią sutartį jau po pusantrų metų miesto parke, šalia Nemuno gatvės, turėtų pradėti veikti modernus vandens pramogų centras. Privataus kapitalo atstovai įsipareigojo investuoti į šį objektą 16 mln. litų. Sutartį miesto valdžia pasirašė su sostinės verslo atstovais – “Minoletos” bendrove ir trečiuoju asmeniu – “Neoaljanso” bendrove. “Minoleta” pastatys vandens pramogų centrą, o “Neoaljanso” bendrovė jį eksploatuos. Pasak Panevėžio miesto tarybos sekretoriato vyriausiojo kultūros specialisto Vidmanto Urbono, Panevėžio valdžia turėjo žemę ir sporto bei sveikatingumo skatinimo idėją, bet neturėjo pinigų jai įgyvendinti, taigi teko ieškoti partnerių verslo pasaulyje. Naujajame apie 5 tūkst. kvadratinių metrų ploto vandens pramogų centre ketinama įrengti baseiną, pirtis, sporto salę, jame vienu metu galės mankštintis ir ilsėtis 400 lankytojų. PANEVĖŽIO RYTAS
ŽEMĖ
Aplinkos ministerija odininkus informuoja apie ketinimus iki 2009 metų uždaryti vienintelį šalyje odų pramonės atliekų sąvartyną Šiaulių rajone, Aukštrakiuose. Dabar čia tyvuliuoja skystų atliekų baseinai. Odų gamintojai raginami ieškoti naujų technologinių sprendimų gamybos atliekoms tvarkyti, nes sąvartynuose šalinti skystas atliekas bus draudžiama. Vėliau, numatoma, Aukštrakiuose pradės veikti pavojingų atliekų sąvartyno dalis, skirta odų pramonės atliekoms. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
LR Vyriausybės strateginio planavimo komitetas nusprendė linus auginantiems ūkininkams ateinančius trejus metus skirti po 3 mln. litų kasmet, nes šiandien šios žaliavos pakanka tik 4 iš 11 veikiančių perdirbimo įmonių. Ūkininkai iš ES struktūrinių fondų gaus 4,33 mln. tiesioginių išmokų, trumpo ir ilgo pluošto perdirbėjai – dar 2,34 mln. litų. Šios lėšos turėtų palengvinti modernios technikos ir technologijų diegimą, žmonių mokymą. VERSLO ŽINIOS
Nors per antradienį įvykusią Klaipėdos nuotekų linijos avariją į Kuršių marias išsiliejo net keliasdešimt tūkstančių kubinių metrų nuotekų, aplinkosaugininkai šio incidento jokia ekologine katastrofa vadinti nelinkę. Avarija buvo baigta likviduoti vakar popiet. Ji – jau 37-oji nuo linijos veikimo pradžios. Bendrovės “Klaipėdos vanduo” generalinio direktoriaus Leono Makūno teigimu, antradienį spaudimo linijos vamzdis trūko pakilus slėgiui jungiant antrąjį siurblį. Avarijos metu į pievą ištekėjo apie 350 kubinių metrų nuotekų, iš kurių dalis pateko į Smeltalės upelį, o vėliau teko nuotekas išleisti į marias. Per 12 val. nuo avarijos pradžios į marias ištekėjo apie 17 tūkst. kubinių metrų. Pasak L. Makūno, “yra skirtas Europos Sąjungos finansavimas spaudimo linijos rekonstrukcijai – ketinama pakloti šiuolaikinę, kurios garantija – apie 50 metų darbo be avarijų”. VAKARŲ EKSPRESAS, RESPUBLIKA, LIETUVOS RYTAS
Vis dėlto “Klaipėdos vanduo” bus baudžiamas, tačiau baudos dydis dar neapskaičiuotas. VAKARŲ EKSPRESAS
ELTA
