Vieną praėjusios savaitės popietę Panevėžio 9-osios
vidurinės mokyklos Tolerancijos ugdymo centras (TUC) organizavo viešą savo jau
metus trunkančios veiklos, skirtos lietuvių tautos išgyvenimui tremtyje nagrinėti, pristatymą.
Istorijos mokytojos Genovaitės Žilytės vadovaujamame centre aktyviai dalyvauja, įvairius projektus rengia 9-osios mokyklos moksleiviai. Į renginį TUC nariai pasikvietė ir savo gerą bičiulį, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininką Genadijų Kofmaną. Dalyvavo ir dar du bendruomenės, kurią vienija apie 80 žmonių, nariai – Jefimas Grafmanas ir Jurijus Smirnovas.
Prieš renginį ir jam pasibaigus svečiai, mokyklos vadovai ir moksleiviai galėjo apžiūrėti stendus, kuriuose atsispindi visa TUC veikla. Mokytoja G.Žilytė, projekto “Žydų kultūros paveldas Lietuvoje” (šį projektą vykdė 9-osios vid. m-klos 7b, 8a ir 12c klasių moksleiviai, o rėmė – Litvakų fondas) koordinatorė “Sekundei” parodė didelį maketą, kuriame pavaizduota žydų miestelis, jidiš kalba – štetlas.
“Žydų bendruomenė buvo labai uždara. Jie neturėjo centralizuotų struktūrų, kiekvienas miestelis pats rūpinosi sinagoga, tradicijomis, ekonominiu savarankiškumu ir kt. Kiekvienas štetlas turėjo sudėtingą socialinę hierarchiją ir kahalą, kuris tvarkė visą bendruomenės ekonominį gyvenimą, buvo kaip teisės ir moralės normų prižiūrėtojas, o iš renkamų mokesčių išlaikė mokyklas, labdaros įstaigas, rūpinosi bendrais reikalais, tarybą, kuri sprendė bendrus kulto, socialinius, viešųjų darbų, tradicijų ir ekonomikos klausimus, – pasakojo mokytoja G.Žilytė.
Parodos stenduose galima buvo išvysti ir mokyklos mokinių piešinius, kuriuose pavaizduota Kauno choralinė – pagrindinė sinagoga, kurią neseniai mokiniai aplankė. Popietės dalyviai galėjo pamatyti kelionės, skirtos Žydų genocido dienai paminėti, į Vabalninką, išvykos į Kupiškį ir Rokiškį, viešnagės Kaune, kur moksleiviai aplankė įvairias su žydų istorija susijusias vietas, fragmentus. Be to, G.Žilytės vadovaujami moksleiviai dalyvavo pamokoje apie genocidą, ją vedė Gaono muziejaus darbuotojas austras Johanas Largenas.
Su šia paroda susipažinęs G.Kofmanas teigė, kad jam labai malonu bendradarbiauti su šios mokyklos moksleiviais: “Mūsų pagrindinis tikslas – jaunųjų miesto ir mūsų bendruomenės narių nuoširdus bendravimas. Mes bendraujame atvirai ir maloniai, tarsi šeimoje, vaikai išmoksta tolerancijos, mokosi sėdėti prie bendro stalo, sužino, apie ką galime prie jo kalbėti, ko paklausti, kaip jo klausytis. Tokios pamokos labai naudingos jaunajai kartai”.
Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas patikino, kad, nors ir skaudi yra žydų istorija, jie nenori niekam keršyti: “Pokalbiai apie mūsų istoriją – šviečiamojo pobūdžio. Žinoma, mes negalime užmiršti skausmo, tačiau norime priminti skaudžią ne tik mūsų, bet ir visos lietuvių tautos praeitį. Labai džiugu, kad mūsų mieste Panevėžyje nebuvo nė vieno antisemitinio išpuolio. Manau, Panevėžys yra vienintelis miestas Lietuvoje, kur vyksta didžiulis toks šviečiamasis darbas”.
Pasak J.Smirnovo ir J.Grafmano, sovietmečiu mieste nebuvo vieningos žydų bendruomenės. Anksčiau vadinami arbatos vakarėliai vykdavo siauruose rateliuose: “Dar tarybiniais laikais, maždaug prieš 25-erius metus, dauguma žydų, panorusių išvykti į Izraelį, tai padaryti galėjo per vargus. Kadangi dauguma mūsų tautybės žmonių turėjo aukštąjį išsilavinimą, norint palikti Sovietų Sąjungą, jiems tekdavo valstybei sumokėti skolą už įgytą mokslą. Tuomet už penkerius metus, praleistus institute, teko mokėti 12 tūkstančių rublių, dovanomis pamaloninti ne vieną KGB šulą. Tačiau žydas nebūtų žydas. Vargais negalais pasiekęs Izraelį, jis tą sumą sugebėdavo atsiimti iš vietos valdžios struktūrų”. J.Smirnovas teigė, kad iš savo gniaužtų sovietų valdžia jokiu būdu neišleisdavo partinių struktūrų darbuotojų. Renginio metu TUC nariai skaitė savo kūrybos darbus. Per metus 9-osios vidurinės mokyklos moksleiviai neliko nepastebėti. 2004 m. šios mokyklos TUC darbas “Panevėžio miesto senosios žydų kapinės” buvo pripažintas geriausiu. Rožių kvartale esančios ugdymo įstaigos moksleiviai dalyvavo mokinių konferencijoje tema “Žydų kultūros paveldas Lietuvoje”. Minint Vasario 16-osios dieną buvo organizuotas respublikinis konkursas “Lietuvos kovų už laisvę bei netekčių istorija”. 9-osios mokyklos TUC ta proga surengė ekspediciją po Rokiškio kraštą ir parengė projektą “Viltis padėjo išgyventi”. Šių metų rugsėjį 12c klasės moksleivė Rita Maračinskaitė skaitė pranešimą “Gyvoji Lietuvos žydų istorija” respublikinėje konferencijoje, ją rengė Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.
G.Žilytės vadovaujamo centro septynios narės – Aistė Samsonaitė, Aušra Papinigytė, Simona Jakštonytė, Simona Zuozaitė, Agnė Blekaitė, R.Maračinskaitė ir Elvina Mačytė – buvo apdovanotos diplomais už dalyvavimą tarptautiniame konkurse “Lietuvos kovų už laisvę, kariuomenės bei netekčių istorija”. Dviem moksleivėms – A.Samsonaitei ir A.Blekaitei buvo įteikti sertifikatai už dalyvavimą stovykloje “Didžiosios kovos apygarda” ir susipažinimą su pokario Lietuvos istorija. Ši stovykla jau daug metų organizuojama pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo (LGGRT) centro programą jaunimui “Pokario istorija”.
Zita Dobrovolskienė
tel. (8-686) 37249
S.Kašino nuotr. G.Kofmanas (dešinėje, šalia jo – J.Smirnovas) mielai bendrauja su jaunąja karta.
