Apie Rusijos ieškomų žmonių sąrašą antradienį pranešė „Mediazona“, kuri parsisiuntė visą Rusijos ministerijos puslapyje viešai prieinamą informaciją apie ieškomus asmenis – beveik 100 tūkstančių paieškos kortelių.
Tarp jų yra ne tik S. Kairio, bet ir Estijos premjerės Kajos Kalas pavardė. Šioje duomenų bazėje, pažymi „Mediazona“, nėra nurodoma, kokiu pagrindu S. Kairys ir K. Kalas yra ieškomi.
Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis tikina, kad jo vadovaujama ministerija tikrins šios informacijos tikrumą.
Visgi, ministras pažymi – toks Maskvos žingsnis yra „tam tikras apdovanojimas“ politikams, aktyviai remiantiems Ukrainos kovą prieš Rusiją.
„Tai visiškai nauja informacija. Pirmiausia, jeigu turime tokių galimybių, reikia patikrinti jos tikrumą – kaip suprantu, tai yra informacija iš nutekintos duomenų bazės, tai nėra oficiali informacija“, – antradienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Tai tam tikras apdovanojimas žmonėms, vertinantiems Ukrainą ir palaikantiems gėrio kovą prieš blogį“, – akcentavo jis. Visgi, tęsė ministras, jeigu paviešinta informacija pasitvirtins, sąrašuose paskelbtiems asmenims nereikėtų į tai numoti ranka – tai, pasak G. Landsbergio, būtų dar viena Kremliaus veikimo būdų apraiška.
„Jeigu pasitvirtina informacija, tai rodo Rusijos veikimo būdus. Tai reiškia, kad asmuo, net ir turintis imunitetą – kaip Estijos premjerė – gali turėti iššūkių su teisėsauga trečiojoje valstybėje, kuri nuspręstų vykdyti Rusijos arešto orderį netgi tam žmogui apie tai nežinant“, – įspėjo ministras.
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad tokiems asmenims kyla teorinė grėsmė būti sulaikytiems kertant valstybės sieną.
„Reikia pažymėti, kaip būdavo ankstesniais metais – Rusija neskelbia viešai tų asmenų, kuriuos įtraukia į persona non grata sąrašus. Tie asmenys teoriškai gali pakliūti į situaciją, kai kur nors vyksta ir ant sienos yra sulaikomi. Šį momentą reikia turėti mintyje“, – Seime žurnalistams sakė A. Skaisgirytė.
„Tą momentą savo kailiu gali patirti ir daug lietuvių – pavyzdžiui, Sausio 13-osios bylos teisėjai, kur Rusija neslėpdama pasakė, kad jie bus įtraukti į sąrašą tų asmenų, kurie negali atvažiuoti į Rusiją. Tačiau, maža ką, galbūt ir paieškomi tarptautiniu mastu“, – samprotavo ji.
Ji pažymi, kad pastarasis atvejis ir žinia iš Maskvos dar turėtų būti patikrinta.
„Šis konkretus atvejis dar turėtų būti ištirtas, kad operuotume ne nuogirdomis, ne nutekinta informacija, bet tikra informacija“, – sakė prezidento patarėja.
Kultūros ministro Simono Kairio nestebina tai, kad jo pavardė atsidūrė Rusijos „ieškomų“ politikų sąraše. Pasak ministro, veikiausiai tai lėmė principingi sprendimai, kuriuos jis priėmė dirbdamas dešiniųjų Vyriausybėje.
„Kai priimi principinius sprendimus, rizika visada išlieka. Buvo padaryta daug veiksmų, kurie tokią reakciją galėjo iššaukti. (…) Būdamas Vyriausybės nariu, politiku, privalau neleisti trypti Lietuvos vardo ir neigti laisvės teisės ir turiu padaryti viską, kad nebūtų keliamas kažkoks pavergtos tautos įspūdis ar kažkaip kitaip teisinami imperialistiniai tikslai“, – teigė S. Kairys.
„Kultūra, paveldas, istorinė atmintis irgi yra karo zona ir čia yra geras priminimas, kad joks karas nesibaigė ir į dalykus visada reikia žiūrėti labai rimtai“, – pridūrė ministras.
Pasak jo, suprantama, jog pokyčio reikalaujantys sprendimai bei darbai sulaukia dėmesio ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu lygmeniu.
„Taip visada bus, nes ir ta kompanija šimto politikų tokia ir yra – tie, kas buvo aktyvūs, tie į tą sąrašą ir pateko. Tai pasiduoti kažkokiam gąsdinimui nereikia. Reikia tiesiog suvokti tam tikrus pavojus, keliaujant ir pan.“ – teigė S. Kairys.
Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.
