Nepaprastai pigių paskolų metai baigiasi. Pagrindiniai pasaulio centriniai bankai sutartinai imasi veiksmų sumažinti apyvartoje esančių pinigų perteklių, daugelis nerimauja, kad tai turės neigiamą įtaką pasaulio ekonomikai ir kainų stabilumui.
Šį savaitgalį JAV Federalinio atsargų banko, Europos centrinio banko (ECB) ir Japonijos centrinio banko vadovai Londone susitiks su finansų ministrais ir bankininkais iš septinių stipriausių pasaulio ekonomikų.
Iki kitų metų vidurio visi trys minėti centriniai bankai mažins pasaulio ekonomikoje esančių pinigų kiekį. Federalinis atsargų bankas ir ECB tą darys didindami bazines palūkanų normas, o Japonijoje bankas sumažins pinigų leidimą į apyvartą.
Nėra žinoma, ar bankai savo veiksmus derina, ar tai tik atsitiktinumas.
Skirtingi centrinių bankų veiksmai atspindi, kaip nacionaliniai interesai vis dar ima viršų. Federalinis rezervų bankas jau 18 mėnesių pamažu didina palūkanų normas, tuo tarpu ECB ir Japonijos centrinis bankas dar tik ruošiasi imtis veiksmų.
Daugeliui ekspertų visiškai aišku, jog vien tik Federalinio rezervų banko pastangų neužtenka pristabdyti didelės rizikos veiklą pasaulio rinkose, kur milžiniškais tempais didėja paskolų išdavimas ir būsto bei kapitalo rinkose pastebimas nenatūraliai didelis bumas.
Ekspertai tikina, kad finansų rinkos tokios sudėtingos ir globalios tapo dėl to, kad pigių paskolų Europoje ar Japonijoje poveikis juntamas visame pasaulyje. Būtent dėl šios priežasties norint sumažinti pinigų kiekį pasaulio ekonomikoje to turės imtis visi trys regionai.
„Vašingtone ir Frankfurte kyla
didelis susirūpinimas, kad finansinės sąlygos yra per laisvos”, – teigė
„Goldman Sachs” ekonomistas Džimas Onilas (Jim O’Neill). Jis pažymėjo, kad
Japonija gali vėluoti, tačiau ji taip pat privalės sumažinti pinigų kiekį
apyvartoje.
Šį savaitgalį JAV Federalinio atsargų banko, Europos centrinio banko (ECB) ir Japonijos centrinio banko vadovai Londone susitiks su finansų ministrais ir bankininkais iš septinių stipriausių pasaulio ekonomikų.
Iki kitų metų vidurio visi trys minėti centriniai bankai mažins pasaulio ekonomikoje esančių pinigų kiekį. Federalinis atsargų bankas ir ECB tą darys didindami bazines palūkanų normas, o Japonijoje bankas sumažins pinigų leidimą į apyvartą.
Nėra žinoma, ar bankai savo veiksmus derina, ar tai tik atsitiktinumas.
Skirtingi centrinių bankų veiksmai atspindi, kaip nacionaliniai interesai vis dar ima viršų. Federalinis rezervų bankas jau 18 mėnesių pamažu didina palūkanų normas, tuo tarpu ECB ir Japonijos centrinis bankas dar tik ruošiasi imtis veiksmų.
Daugeliui ekspertų visiškai aišku, jog vien tik Federalinio rezervų banko pastangų neužtenka pristabdyti didelės rizikos veiklą pasaulio rinkose, kur milžiniškais tempais didėja paskolų išdavimas ir būsto bei kapitalo rinkose pastebimas nenatūraliai didelis bumas.
Ekspertai tikina, kad finansų rinkos tokios sudėtingos ir globalios tapo dėl to, kad pigių paskolų Europoje ar Japonijoje poveikis juntamas visame pasaulyje. Būtent dėl šios priežasties norint sumažinti pinigų kiekį pasaulio ekonomikoje to turės imtis visi trys regionai.
„Vašingtone ir Frankfurte kyla
didelis susirūpinimas, kad finansinės sąlygos yra per laisvos”, – teigė
„Goldman Sachs” ekonomistas Džimas Onilas (Jim O’Neill). Jis pažymėjo, kad
Japonija gali vėluoti, tačiau ji taip pat privalės sumažinti pinigų kiekį
apyvartoje.
ELTA
Bendrinti šį straipsnį
