Panevėžyje – konteineriai, kokių dar nebuvo

Nors kai kurie ekonomistai tvirtina, kad lietuviai niekuomet taip gerai negyveno kaip dabar, labdaros organizacijos mato kitą pusę.

Panevėžyje jau penktadienį įvairiose vietose pradėta statyti penkiolika Raudonojo Kryžiaus logotipu pažymėtų raudonų tekstilės konteinerių. Juose palikta labdara bus išdalijama vargstantiesiems.
Kaip teigė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė, tokie konteineriai pirmiausia statomi Kaune ir Panevėžyje, vėliau jų atsiras ir kituose miestuose.
Anot jos, tokia idėja brandinta ilgiau nei metus. Šiuo metu dauguma Lietuvoje surenkamos tekstilės tiesiog sudeginama, nors dalis išmetamų drabužių ar avalynės dar galėtų tarnauti kitiems.
„Apskaičiuota, kad vidutiniškai kiekvienas žmogus per metus išmeta apie 12 kilogramų tekstilės atliekų, o per visą Lietuvą kasmet susidaro apie 36 tūkstančius tonų. Dauguma šių drabužių ir avalynės sunaikinama, nors ir dėvėti daiktai gali gyventi antrą gyvenimą“, – teigė L. Lesauskaitė.

Perrūšiuos ir išdalins

Raudonojo Kryžiaus atstovės teigimu, žmonės kviečiami nebereikalingus drabužius, batus, patalynę bei kitą tekstilę mesti į Raudonojo Kryžiaus konteinerius. Dėvėti tinkami drabužiai bus perrinkti ir padalyti minėtos organizacijos skyriams, kuriuose yra įsteigti humanitariniai punktai. Į šiuos punktus gali atvykti tiek lietuviai, tiek karo pabėgėliai iš Ukrainos ar kitų šalių piliečiai ir paprašyti drabužių.
„Nors visuomet priimdavome paramą, tačiau neretai ji suprantama kaip nereikalingų daiktų atsikratymas. Tarp labdarai atiduodamų drabužių dažnai pasitaikydavo suplyšusių, kandžių suvarpytų ar išteptų. Didelis darbas juos perrūšiuoti ir utilizuoti nebetinkamus dėvėti. Visa tai kainuoja. Su partneriais radome sprendimą, kad jie patys išrūšiuos drabužius, avalynę ir kitus daiktus. Netinkama tekstilė bus perdirbama, o tinkami dėvėti daiktai perduodami mūsų skyriams“, – pasakojo L. Lesauskaitė.

Tiesia pagalbos ranką

Anot jos, visai neseniai startavo humanitarinės pagalbos linija 111, kuri atskleidė, kiek iš tiesų daug yra žmonių, stokojančių elementariausių dalykų.
Kasdien Raudonąjį Kryžių pasiekia prašymai padėti drabužiais, avalyne ar maistu.
Dažniausiai skursta daugiavaikės šeimos, vienišos mamos, auginančios ne po vieną atžalą, ar senoliai.
„Nors atrodytų, kad gyvenimas turėtų po truputį gerėti, pagalbos linijos atsiradimas parodė, kad iš tiesų dalis visuomenės gyvena išties labai skurdžiai. Pagrindiniai dalykai, ko mūsų dažniausiai prašo, – maistas ir drabužiai. Gyvename savo burbule ir neįsivaizduojame, kad kas nors neišgali įsigyti striukės ar žieminių batų“, – kalbėjo L. Lesauskaitė.
Anot jos, ypač daug labdaros prireikė Vilniuje, Viršuliškių mikrorajone įvykus gaisrui daugiabutyje, kai dauguma jo gyventojų iš degančio namo išbėgo kaip stovi.
Raudonajam Kryžiui dar tą patį vakarą pavyko nelaimėlius aprūpinti batais, striukėmis, šiltais drabužiais.
„Bet tokia krizė, nelaimė gali įvykti bet kurią dieną bet kuriame mieste. Turime būti iš karto pasiruošę ateiti į pagalbą“, – sako pašnekovė.
Jei tekstilės konteineriuose drabužių bus sukaupta gerokai daugiau, svarstoma galimybė juos parduoti didmeninėje rinkoje, o gautos pajamos būtų skiriamos tekstilės surinkimo ir paruošimo išlaidoms padengti bei pagelbėti bėdos ištiktiesiems.
„Organizacijų, kurios renka ir dalija paramą skurstantiesiems, kiekviename mieste yra ne viena, bet praktika rodo, kad to neužtenka. Poreikis tikrai didesnis“, – kalbėjo Raudonojo Kryžiaus atstovė.

Tinklas plečiasi

Panevėžyje šiuo metu yra septyniasdešimt tekstilės konteinerių įvairiose miesto vietose. Nors gyventojai raginami į juos mesti švarius, į maišelius tvarkingai sudėtus nebereikalingus drabužius, avalynę, patalynę, minkštuosius žaislus, šie daiktai paramos organizacijų nepasiekia.
Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ komunikacijos specialistė Justina Indulytė teigė, kad tekstilė perduodama galutiniam atliekų tvarkytojui – bendrovei „Ekobazė“.
„Vien šią vasarą mieste buvo pastatytos šešios dešimtys tekstilės konteinerių ir ateityje jų tinklą planuojama plėsti. Visa tekstilė keliauja galutinių atliekų tvarkytojui“, – sakė J. Indulytė.
Kadangi Lietuvoje kol kas nėra techninių galimybių perdirbti tekstilės gaminių, ji tiesiog paverčiama šilumos energija, dalis geresnės kokybės drabužių iškeliauja į trečiojo pasaulio šalis. Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistės Rūtos Taučikienės teigimu, kol mieste tebuvo 10 tekstilės konteinerių, per mėnesį vidutiniškai būdavo surenkama apie 10 tonų drabužių. Dabar, kai stovi 70 konteinerių, šis kiekis išaugo iki 30 tonų per mėnesį.