Kultūros ir poilsio parke ant gerokai ūgtelėjusių medžių ryškiais oranžinės, raudonos ir žalios spalvų dažais užrašyti skaičiai panevėžiečiams sukėlė nerimą.
Kraštovaizdžio architektai ir miesto Savivaldybės kraštovaizdžio specialistė ramina: medžiai ženklinami jų pačių labui.
Kadaise itin tankiai susodinti, vienas kitą gožiantys ąžuolai ir klevai dabar inventorizuojami, o ateityje bus iškelti į kitą to paties Kultūros ir poilsio parko vietą.
Vyksta inventorizacija
Žymimiems Kultūros ir poilsio parko medžiams – po 18–25 metus, sodinti jie per talkas, organizuotas 1998–2005 metais.
Tuomet entuziastų pastangomis, o miesto Savivaldybei pritarus, šis parkas buvo plečiamas. Tačiau dabar ir patys sodintojai, ir kraštovaizdžio specialistai pripažįsta, jog medeliai auga pernelyg arti vienas kito.
„Dėl šių medžių šalia Nemuno gatvės į Savivaldybę ne kartą yra kreipęsis buvęs Panevėžio meras Povilas Vadopolas. Jis buvo vienas iš medelių sodinimo entuziastų. Pripažinęs, kad jie susodinti per tankiai, P. Vadopolas prašė medžius retinti. Tą ir nutarta padaryti“, – teigia Panevėžio savivaldybės kraštovaizdžio specialistė Rasa Stankūnienė.
Anot jos, ruošiantis persodinti medžius, imtasi jų inventorizacijos.
Šalia Nemuno gatvės augančius medžius nuo gruodžio pradžios inventorizuoja viešųjų pirkimų konkursą šiems darbams atlikti laimėjusi Vilniuje įkurta įmonė „Idea viridis“.
Šios įmonės vadovė kraštovaizdžio architektė Milda Aidukaitė projektavo prieš ketverius metus atnaujinto Kultūros ir poilsio parko naujuosius želdynus.
Pasak R. Stankūnienės, inventorizuojant medžius, išmatuojamas jų skersmuo, aukštis, bendra būklė ir pateikiamos išvados. Medžiai, kuriuos perkelti į kitą vietą pasiūlys kraštovaizdžio architektai, ateityje bus iškelti. Jiems planuojama parinkti kitą vietą tame pačiame Kultūros ir poilsio parke.
Skursta ir ąžuolai, ir klevai
Parko medžius žymėjusios dvi specialistės iš Vilniaus teigė inventorizuojančios prie Nemuno gatvės augantį ąžuolyną ir klevyną.
Gana nedidelėje teritorijoje specialistės suskaičiavo kas tris metrus susodintus 146 ąžuolus. Vienas kitą gožiantys šie galiūnai skursta.
Tokia pat situacija ir klevyne.
„Augdami tokiomis sąlygomis ir ąžuolai, ir klevai vargsta. Čia jie – savotiški kankiniai“, – konstatavo viena iš parko medžius vertinančių specialisčių.
Anot jos, šiuos medžius yra galimybė gelbėti juos persodinant specialia technika.
„Sužymėti medžiai kertami nebus, išrautų jų irgi niekas niekur neišveš. Numatyta persodinti tame pat parke jiems parinktoje vietoje. Taigi ąžuolai ir klevai bus išgelbėti“, – patikino medžių inventorizaciją atliekanti specialistė.
Rinko pinigus
Netoli Kultūros ir poilsio parko gyvenantis Povilas Vadopolas neslepia, kad Savivaldybę buvo tiesiog užvertęs reikalavimais retinti palei Nemuno gatvę susodintus ąžuolus ir klevus.
„Man šitie medžiai tikrai svarbūs, nes tai – ir mano sodintieji“, – pabrėžė P. Vadopolas.
Buvęs politikas pasakoja, kad dar tuomet, kai nebuvo išrinktas į Panevėžio tarybą, ėmėsi kviesti talkas sodinti medžiams Kultūros ir poilsio parke.
„Vadovavau tuomet Panevėžio socialdemokratams, partijos vardu paskelbėme sąskaitą, į kurią prašėme pervesti pinigų medeliams įsigyti“, – mena P. Vadopolas.
Jis svarsto, jog tai galėjo būti 2012-ieji.
Už paaukotas lėšas pirkti ąžuolų, klevų, liepaičių, kitų medelių sodinukai.
„Labai gerai menu, kad sodinti medelių gausiai rinkosi Stanislovo Kavaliausko suburti sporto veteranai, Kazimiero Ilginio „Sveikuolių“ klubo nariai, sodino juos Valdemaro Jakšto vadovaujami aplinkosaugininkai bei daugybė kitų organizacijų narių“, – vardijo P. Vadopolas.
Nemanė, kad visi prigis
Anot P. Vadopolo, jau tada buvo akivaizdu, kad ąžuoliukai ir kleveliai palei Nemuno gatvę sodinami per tankiai, vos kas kelis metrus.
„Specialiai taip sodinome. Svarstėme, kad nemažai medelių gali neprigyti. Buvo ir minčių, kad jei jau visi ar bent dauguma prigis, bus galima dalį persodinti į kitą vietą“, – pasakojo P. Vadopolas.
Dauguma medžių prigijo, juos išties prireikė persodinti, bet pačiam net ir meru tapus to nepadaryta. Pasak buvusio mero, miesto biudžete neatsirado lėšų.
„Dabar, kai ąžuoliukai tapo ąžuolais, kleveliai – klevais, persodinti juos kainuos gerokai daugiau, tačiau gerai, kad į tai pagaliau bent jau atkreiptas dėmesys“, – sako P. Vadopolas.
Pusės amžiaus parkas
Kultūros ir poilsio parko įkūrimo data laikoma 1973 metų spalio 2-oji. Tądien įvyko pirmoji parko medžių sodinimo talka. Suskaičiuota, kad būsimąjį miško tipo parką sodino 35 tūkstančiai panevėžiečių. Medelius sodino tuomet mieste veikusių fabrikų, mokyklų, gydymo įstaigų, įvairių organizacijų atstovai. Taip mieste sužėlė 40-ies hektarų parkas, besidriekiantis palei Nevėžio upę.
Šiame parke ošia ąžuolai, beržai, uosiai, gluosniai, guobos, juodosios pušys, kaštonai, auga maumedžiai, ievos, šermukšniai.
