ENERGETIKA
Pralaimėjimą Lietuvoje patyrę iš mūsų šalies Vyriausybės ir naftos gavybos bendrovės “Geonafta” 12,579 mln. JAV dolerių norintys prisiteisti Švedijos naftininkai pasiekė pergalę Didžiojoje Britanijoje. Lapkričio 4-ąją Londono Teisingumo Teismas patenkino švedų bendrovės “Svenska Petroleum Exploration” (SPE) reikalavimą pripažinti ir leisti vykdyti Kopengahos arbitražo sprendimą. Pagal jį Lietuvos Vyriausybei ir “Geonaftai” priteista sumokėti SPE minėtą sumą ir padengti visas bylinėjimosi išlaidas. Londono teismas atmetė Lietuvos Vyriausybės reikalavimus taikyti jos atžvilgiu imunitetą ir pripažino ją esant arbitražinių susitarimų, sudarytų su SPE, šalimi. VAKARŲ EKSPRESAS, RESPUBLIKA, VERSLO ŽINIOS
Kaip jau ne kartą pranešta, Kopenhagoje kompensacija švedams buvo priteista už SPE ir “Geonaftos” įsteigtos bendrovės “Genčių nafta” teisės kartu su “Geonafta” eksploatuoti Kretingos ir Nausodžio naftos telkinius Vakarų Lietuvoje pažeidimą. Kiekvienoje šalyje, kurioje yra “Geonaftos” ar Lietuvos Vyriausybės turto, iš kurio SPE tikisi išieškoti jai priteistą kompensaciją, teismas turi patvirtinti Kopenhagos arbitražo sprendimą. Lietuvoje SPE kreipėsi į Apeliacinį teismą. Šis nutarė sulaukti Klaipėdos apygardos teisme vykusios bylos dėl “Genčių naftos” steigimo sutarties teisėtumo baigties. Pastarasis teismas praėjusį penktadienį pripažino, kad steigiant “Genčių naftą” buvo pažeisti įstatymai. Tai reiškia, kad Lietuva neprivalo mokėti kompensacijų švedams. VAKARŲ EKSPRESAS, RESPUBLIKA, VERSLO ŽINIOS
Tuo tarpu SPE interesus ginančios advokatų kontoros “Bernotas ir Dominas Glimstedt” advokato Giedriaus Baranausko teigimu, įgyvendinant Londono teismo sprendimą, gali būti areštuojamas komercinis Lietuvos turtas, esantis užsienio šalyse. Pasak advokato, SPE tikriausiai skųs Klaipėdos apygardos teismo sprendimą Lietuvos Apeliaciniam teismui. Jei Apeliacinis teismas taip pat priims SPE nepalankų sprendimą, jį švedai galės kasaciniu skundu apskųsti Aukščiausiajam Teismui. Ir tik jam priėmus galutinį neskundžiamą sprendimą, Apeliaciniame teisme bus atnaujinta byla dėl Kopenhagos arbitražo sprendimo patvirtinimo Lietuvoje. VAKARŲ EKSPRESAS, RESPUBLIKA, VERSLO ŽINIOS
Jei teismai baigtųsi SPE naudai, iš “Geonaftos” bei Vyriausybės būtų išieškota ne tik 12,5 mln. JAV dolerių, bet ir 6 proc. metų palūkanos, skaičiuojant jas nuo 2002 m. sausio iki galutinio sumokėjimo. “Geonafta”, be to, dar turėtų sumokėti 312 tūkst. JAV dolerių teismo išlaidų. VERSLO ŽINIOS
Kaip jau savaitės pradžioje pranešta, “Lietuvos dujos” (LD), anksčiau iš “Intergas” reikalavusios 18 mln. litų už dujotakio prijungimą prie pagrindinio dujotakio, dabar nusileido iki 3 mln. litų mokesčio. Šios dvi bendrovės jau ne pirmus metus nesutaria dėl gamtinių dujų tiekimo į Mažeikius. Tačiau artimiausiu metu “Lietuvos dujos” turi pateikti “Intergas” naują sutartį, su naujais skaičiavimais ir mokesčiais. Pasak Sauliaus Bilio, “Lietuvos dujų” Strateginio vystymo skyriaus viršininko, prisijungimo prie dujotakio mokestis buvo sumažintas pačiam “Intergas” pateikus naują paraišką. S. Bilio teigimu, bendrovė įsipareigoja per metus transportuoti tam tikrą kiekį dujų, ir jeigu ji šio įsipareigojimo neįvykdo – turės sumokėti tam tikrą mokestį – tokia praktika įprasta pasaulyje, bet anksčiau “Intergas” nekalbėjo apie šio įsipareigojimo prisiėmimą. VERSLO ŽINIOS
Tuo tarpu Mažeikiai dujas gaus greičiausiai tik kitąmet. Manoma, kad kol nėra dujų, Mažeikiuose nebus įgyvendintas nė vienas didesnis investicinis projektas. Pasak Ričardo Šeibelio, dujas į Mažeikius ketinančios tiekti “Intergas” generalinio direktoriaus,šiemet jau gali būti baigti tiesti vamzdžiai Akmenės rajone, o Mažeikius gamtinės dujos pasiektų tik kitąmet. Anksčiau skaičiuota, kad viso projekto vertė – 30 mln. litų, skelbiama, kad jau investuota 16 mln. litų. VERSLO ŽINIOS
FINANSAI
Beveik 650 mln. litų virš plano gautų valstybės biudžeto pajamų erzina asignavimų valdytojus, jie norėtų gauti dar kąsnelį, tačiau Finansų ministerija milijonų perskirstyti kol kas nežada. Per 10 mėn. šiemet valstybės biudžeto pajamos viršijo planuotąsias 648,4 mln. litų, o vien spalį – 251 mln. litų. Sausio-spalio mėnesių pelno mokesčio įplaukų gauta beveik 200 mln. litų daugiau, PVM – apie 250 mln. litų daugiau nei planuota. Finansų ministerijos (FM) specialistų aiškinimu, PVM pajamų augimą lėmė padidėjęs vartojimas, o pelno mokesčio įplaukas – nelauktai pirmą kartą (ir, manoma, paskutinį) valstybės biudžetui atseikėta dividendų ir pelno mokesčio dalis. Per likusius du mėnesius šiemet valstybės biudžetui iki įstatymu patvirtinto plano tereikia surinkti 1 mlrd. litų mokesčių, t.y. vidutiniškai vieno mėnesio įplaukas, ir sulaukti iš ES biudžeto 1,130 mlrd. litų dar negautų pajamų. Savivaldybėms iki plano tetrūksta vos 100 mln. litų. VERSLO ŽINIO S
Pasak Zigmanto Balčyčio, finansų ministro, “šiemet vieną kartą biudžetas jau buvo tikslinamas, perskirstėme apie 300 mln. litų, daugiau tikslinimų nebus, nes fiziškai nespėtume to padaryti, o asignavimų valdytojai nespėtų įsisavinti lėšų”. Ministro teigimu, valstybė turi nemažai įsipareigojimų, todėl dalis lėšų iš dabar esančio 650 mln. litų biudžeto pertekliaus bus panaudota papildomai rubliniams indėliams kompensuoti, bus skirta daugiau lėšų kompensacijoms už nekilnojamąjį turtą ir valstybės skolai mažinti. Raimondo Kuodžio, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus, įsitikinimu, “norint stabilizuoti ekonomiką, biudžeto perteklius turi būti vienareikšmiškai skiriamas biudžeto deficitui mažinti, t.y. neturėtų būti išleidžiamas”, oAlgė Budrytė, SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė, pažymi, kad biudžeto perteklius – labai atsargaus pajamų planavimo rezultatas. VERSLO ŽINIOS
Lietuvos politikų teigimu, Lietuva, 2007-ųjų pradžioje įsivedusi eurą, tik laimės, tačiau garsaus auditoriaus Antano Šiupieniaus tvirtinimu, tose šalyse, kuriose nėra euro, o yra nacionalinė valiuta, ekonomika – daug stabilesnė. Interviu su A. Šiupieniumi – “Atsisakyti nacionalinės valiutos – ekonominis iškrypimas”. RESPUBLIKA
RINKOS
Išsekus naujienų srautui apie bendrovių šių metų trijų ketvirčių veiklos rezultatus, investuotojai ėmė nagrinėti įmonių ateities planus ir dairytis akcijų, kurios turi nemažai potencijos brangti. Pastarosiomis dienomis Vilniaus vertybinių popierių biržoje (VVPB) kurso augimu išsiskyrė investicijų bendrovės “Linas” ir statybos bendrovės “Panevėžio statybos trestas” akcijos. Pirmosios vertybinių popierių kursas lapkričio 10 d. pašoko 7,38 rproc. iki 1,60 lito, o antrosios – 6,13 proc., iki 11,25 lito. Šiemet “Linas” planuoja pasiekti 74 mln. litų apyvartą ir uždirbti 4-5 mln. litų ikimokestinio pelno. Bendrovė neatmeta galimybės už šiuos metus akcininkams mokėti dividendų. Gerėja ir “Panevėžio statybos tresto” veiklos rezultatai. Šiemet per tris ketvirčius įmonė uždirbo 8,4 mln. litų grynojo pelno – 4,4 karto daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, o pajamos išaugo trečdaliu. VERSLO ŽINIOS
PASLAUGOS
Vakar sostinės Žirmūnuose atidarytas didžiausias mieste Sporto ir sveikatingumo kompleksas, kurį Kareivių gatvėje pastatė bei įrengė bendrovė “Neo aljansas”. Naujo komplekso pagrindinėje erdvėje pastatyta raityta vandens čiuožykla, taip pat įrengta vieta, imituojanti natūralius gamtos krioklius. Naujajame komplekse įrengtas atskiras baseinas plaukti, jis yra 25 metrų ilgio ir pusantro metro gylio. Čia taip pat veiks pirtys, masažo kambariai, dušai, barai, jogos ir aerobikos pratimų salės. Maždaug dvi valandas plaukioti baseine ir kaitintis pirtyse kainuoja vidutiniškai 20 litų. LIETUVOS RYTAS
RŪPYBA
Premjero pažadai nuramino pedagogus. Jie savo padėties pagerinimo buvo pasiryžę siekti ne tik derybomis, bet ir svarstė galimybę surengti įspėjamąjį streiką. Savo reikalavimus Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS), vienijančios per 30 tūkst. pedagogų, vadovai vakar išsakė susitikę su Ministru Pirmininku Algirdu Brazausku. Vyriausybės vadovo pažadai LŠDPS lyderius nuramino, nutarta įspėjamojo streiko kol kas neskelbti. Pasak LŠDPS pirmininko Alekso Bružo, “pagrindinis mūsų reikalavimas – nuo kitų metų atlyginimus pakelti 30 proc.” Pasak A. Bružo, Premjeras pažadėjo, jog darbo užmokestis keliais etapais bus didinamas 20 proc., ir tai iš dalies pedagogus tenkina. Be to, patikinta, kad atlyginimai didės jau nuo sausio 1 d., nelaukiant naujų mokslo metų. Vyriausybės patvirtintoje mokytojų darbo apmokėjimo programoje numatyta iš kitų metų biudžeto papildomai mokytojų atlyginimams skirti 130 mln. litų. KAUNO DIENA
Vakar naujojoje Akmenėje streikuoti pradėjo UAB “Angliški mados namai” siuvėjos. Rytą UAB “Angliški mados namai” Naujosios Akmenės filialo siuvėjos ėmė protestuoti dėl mažo atlyginimo ir nutraukė darbą. Moterų kantrybė trūko, kai vakar filialo vadovės nurodė naujus pradedamų siūti gaminių įkainius, kurie, pasak siuvėjų, buvo tokie maži, jog nebus įmanoma per dieną uždirbti nė 15-20 litų. Siuvėjos reikalavo, kad į Naująją Akmenę atvyktų bendrovės direktorė. Anksčiau akmeniškės siuvėjos yra rašiusios skundus Valstybinei darbo inspekcijai, tačiau atlikto tyrimo išvadų negirdėjo, jos neskelbtos viešai. Šįkart streikuoti ir “kovoti viena už kitą” apsisprendė visos 60 filialo siuvėjų. Filiale nėra įkurtos profesinės sąjungos, o “Angliškų mados namų” savininkas gyvena Anglijoje. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
VERSLAS
Europos Komisija (EK) atnaujino savo politinę programą, kaip rems Europos, vadinasi, ir Lietuvos, smulkias ir vidutines (SVV) įmones. EK smulkiesiems pažadėjo mažinti ES reikalavimų naštą, tiesiogiai su jais bendrauti bei šalinti vidaus rinkos kliūtis. Mažiesiems dokumente pažadėti ilgesni pereinamieji laikotarpiai, mažesni mokesčiai už paslaugas, paprastesnės ataskaitų teikimo taisyklės ar net išimtys iš ES nuostatų. Užsibrėžta skatinti SVV dalyvavimą tyrimų programose, o pati EK planuoja pasiūlyti naujų programų, kurios skatintų SVV dalyvauti partnerių paieškos programose, ypač pasienio regionuose. Pasak Ūkio ministerijos specialistų, EK politinė programa jau atsispindi praėjusį mėnesį Vyriausybės patvirtintoje SVV rėmimo strategijoje, kur numatyti įvairių ministerijų veiksmai iki 2008 m. Kiek kuriai priemonei bus skirta pinigų – dar nenumatyta. VERSLO ŽINIOS
ELTA
