Panevėžio apygardos teismas atvertė amžiaus bylą. Vienu žiauriausių žudiku įvardijamas 53-ejų Romas Zamolskis Aukštaitijos sostinėje bus teisiamas už akių. Šiuo metu jis kali Rusijoje už ten padarytus nusikaltimus.
„Romas Zamolskis žino apie procesą, jis pateikė savo nuomonę dėl proceso, aišku, prašo nagrinėti šią bylą jam dalyvaujant akivaizdžiai, tačiau kiek buvo bandymų organizuoti jo apklausą nuotoliniu būdu, visi tie bandymai dar iki karo pradžios Ukrainoje niekada nepavyko“, – teigė Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus.
Šis teismas rugsėjį nutarė R. Zamolskio bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kitaip tariant, asmenį teisti už akių.
Toks sprendimas priimtas po to, kai Rusija oficialiai atsisakė R. Zamolskį perduoti Lietuvai.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, R. Zamolskis Rusijoje buvo supažindintas su jam Lietuvoje pateiktais įtarimais, savo kaltės jis nepripažino.
R. Zamolskis Rusijoje sulaikytas 2014-aisias, po kelerių metų Rusijos žiniasklaida paskelbė, kad Jekaterinburgo teismas pripažino vyrą kaltu dėl neteisėto ginklo laikymo, pasikėsinimo nužudyti, plėšimų, vagysčių ir jam skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę,
Lygtinai į laisvę jis galėtų būti paleistas jau kitų metų balandį. Priešingu atveju kalės iki 2029 metų pabaigos.
Ieškinių už daugiau nei pusė milijono eurų
R. Zamolskis kaltinamas itin sunkiais, daugiau negu prieš 20 metų Lietuvoje padarytais nusikaltimais. Prokuratūra yra skelbusi, kad už tai jam grėstų įkalinimas iki gyvos galvos.
R. Zamolskis kaltinamas dviejų žmonių nužudymu, pasikėsinimu nužudyti 14 asmenų, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, plėšimu. Baudžiamojoje byloje pareikšta civilinių ieškinių už daugiau nei pusė milijono eurų.
Nukentėjusiaisiais pripažinta 18 asmenų.
Pradėjo nuo inkasatorių
Bylos duomenimis, 2001 m. balandį R. Zamolskis, veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas ginkluotas, prie parduotuvės „Maxima bazė“, esančios Vilniuje, netoli Gariūnų pasikėsino į tuomečių Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių gyvybes ir pagrobė pinigus.
Per šaudynes vienas inkasatorius buvo sunkiai sužeistas, kitus du inkasatorius nuo šūvių apsaugojo šarvuoti automobilio stiklai. Per užpuolimą pagrobta 70 tūkst. litų (daugiau negu 20 tūkst. eurų). 2001 m. birželį Vilniuje R. Zamolskis kartu su bendrininkais pasikėsino į policijos pareigūnus, kurie norėjo nustatyti jo tapatybę. Per susišaudymą buvo sužeisti du pareigūnai.
Teisėsaugos duomenimis, vyras iš įvykio vietos paspruko, įsėdęs į atsitiktinį automobilį, pagrasinęs ginklu vairuotojui ir jį privertęs važiuoti norima kryptimi.
Įkaitu paėmė vaiką
R. Zamolskis kaltinamas ir trimis nusikaltimais, tais pačiais 2001-aisiais vos per keturis mėnesius padarytais Kaune: liepą su bendrininku šūviais nužudė du vyrus, rugsėjį vyras su bendrininkais šūviais sužeidė du policijos pareigūnus, o spalį R. Zamolskis su bendrininku galbūt apiplėšė Kauno vaikų lopšelį-darželį.
Po savaitės Panevėžyje R. Zamolskis su bendrininku Virginijumi Savickių apšaudė jų automobilį bandžiusius sustabdyti policijos pareigūnus.
Tąkart R. Zamolskis sugebėjo pasprukti nuo pareigūnų, o V. Savickis Ramygalos gatvėje čiupo nieko neįtariantį ir į pamokas einantį vaiką – dabartinį Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovą, režisierių Aleksandrą Špilevojų. Nusikaltėlis, įrėmęs vaikui ginklą, spruko į pirmą daugiabučio namo laiptinę.
„Jis rinkosi prasčiau atrodančias duris – ieškojo, kur galėtų gyventi kokie senukai“, – „Sekundės“ dienraščiui yra pasakojęs A. Špilevojus.
Patikėjo, kad prasidėjo karas
V. Savickis neapsiriko: jo pabelstas duris iš tiesų atidarė senutė. Neseniai insultą patyrusi moteris nesuprato, kas vyksta, – nusikaltėlis ją nesunkiai įtikino, esą prasidėjo karas ir atėjęs jos išlaisvinti. Paauglys ir pensininkė net penkiolika valandų buvo nusikaltėlio įkaitais. Tik „Aro“ pareigūnams šturmavus butą, juos pavyko išlaisvinti. V. Savickis buvo nukautas.
O pasprukti sugebėjusio R. Zamolskio teisėsauga ėmėsi ieškoti ne tik Lietuvoje – paskelbta tarptautinė paieška.
Dar iki šių nusikaltimų maratono R. Zamolskis buvo teistas, pripažintas nepakaltinamu ir gydomas psichiatrijos ligoninėje. Iš šios įstaigos jis pabėgo. Visgi vėliau nustatyta, kad jis yra pakaltinamas.
Iki pabėgimo jis niekur nedirbo, o nuo 2002-ųjų faktiškai gyveno Rusijoje, kol 2016-aisiais ir ten atsidūrė už grotų.
Apsaugojo šarvuotas automobilis
Panevėžio apygardos teismui dabar atvertus daugiau nei prieš dvi dešimtis Lietuvos padarytų nusikaltimų bylą, pirmajame teismo posėdyje pasirodė ne vienas dėl R. Zamolskio veikų nukentėjęs asmuo, dar keli dalyvavo per nuotolį.
Parodymus davė aštuoni liudytojai.
Bylos nagrinėjime liudijo 2001-aisiais Žemės ūkio banko inkasatoriumi dirbęs Valdas Bumblauskas, galbūt patyręs R. Zamolskio ir jo bendro V. Savickio apšaudymą po to, kai inkasavo vieną iš „Maximos“ parduotuvių.
Pasak liudytojo, 2001-ųjų balandžio vakarą jis ir du kolegos atvyko prie parduotuvės „Maxima bazė“. Jis su vienu iš kolegų liko prie automobilio, o kitas nuėjo į parduotuvę jos inkasuoti, pasakojo liudytojas. Anot V. Bumblausko, su dviem grynųjų krepšiais iš parduotuvės išėjęs kolega apėjo inkasatorių automobilį, kai pasigirdo šūviai.
Buvęs inkasatorius pasakojo nematęs, kas šaudė. Vyriškio teigimu, jį su kolega nuo tiesioginių šūvių apsaugojo automobilis, juos sužeidė tik nuo šūvių pabirę automobilio stiklai.
Tačiau kitoje automobilio pusėje buvęs tuometis kolega, inkasatorius Arvydas Zemenskas buvo sužeistas į galvą, prisiminė liudytojas.
Teko gydytis ir sielos žaizdas
Teismo posėdyje taip pat savo parodymus patvirtino susišaudyme Panevėžyje, R. Zamolskiui sprunkant taksi automobiliu, dalyvavę pareigūnai.
Nors įvykyje dalyvavęs tuometis pareigūnas teigė fiziškai nenukentėjęs, tą vakarą jis prisimena kaip kupiną įtampos.
„Savijauta nekokia buvo po to – ir raminamųjų teko gerti, kai pagalvoji, iš kokio atstumo į tave šaudė. (…) Bet praėjo, baimės nejaučiu“, – teigė liudijusysis.
Kitas teismo posėdis R. Zamolskio byloje numatytas lapkričio pabaigoje.
