Keliolikos knygų autoriaus, fantasto Kazio Paulausko
nuomone, neatpažinti skraidantys objektai buvo ir yra šalia mūsų, tik
neišmanėlių akys nesugeba jų atskirti nuo žvaigždžių ar palydovų. Ir loginiu
mąstymu besiremiantys skeptikai, aiškinantys, kad žmogui priklauso tik vienas
gyvenimas, galbūt klysta. Naktimis į dangų kreipiantis žvilgsnį rašytojas
pasijunta tarsi žvelgtų į kažką labai gerai pažįstamo, tarsi kada nors gyventą, bet seniai paliktą miestą.
Literatūrinį talentą ir nenumaldomą astronomijos trauką sujungęs į viena K.Paulauskas ruošiasi skaitytojui pateikti 13-ąją knygą. Autorius juokauja, kad reikia naudotis proga iš jo imti interviu – velnio tuzinas gali būti lemtingas.
Sujungė talentą ir pomėgį
Į Panevėžį tauragiškį K.Paulauską atvedė darbas. Tuomečiame Vilniaus pedagoginiame institute 1956 m. baigęs germanų filologiją, rašytojas gavo paskyrimą anglų kalbos mokyti mūsų miesto moksleivius. Pirmoji jo darbovietė – 4-oji vidurinė mokykla. Nors visą gyvenimą dirbo mokytoju, dėstė anglų kalbą KTU Panevėžio institute, tačiau ponui Kazui pedagogika specifinio antspaudo neuždėjo. “Sutinku, kad mokytoją pensininką lengva atskirti. Tačiau aš – neatpažįstamas. Štai žmona – tikra mokytoja, o aš – rašytojas”, – kalbėjo K.Paulauskas.
Plačiau skaitykite spalio 22-23 d. „Sekundėje“.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
S.Kašino nuotr. Ponas Kazys, žvelgdamas į dangų, pasijunta tarsi grįžtų namo.
