Išaugus kvietinių miltų gamybai, tačiau rinkoje kritus
miltų kainoms, didžiausios Baltijos šalyse miltų ir jų mišinių gamybos bendrovės
“Malsena” pajamos šiemet išliko panašios į praėjusių metų.
“Malsenos” apyvarta sausį-rugsėjį buvo 74,5 mln. litų –
0,4 proc. mažesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (74,8 mln. litų).
Pasak “Malsenos” finansų direktoriaus Gintauto Migonio,
šiemet per devynis mėnesius kvietinių miltų gamyba išaugo 14 proc. – iki 65
tūkst. tonų, tačiau pajamų gauta mažiau, kritus kvietinių miltų kainoms.
“Bendrovės šių metų pajamos turėtų viršyti praėjusių
metų”, – Eltai teigė G. Migonis.
Kokį šiemet tikimasi gauti pelną, neskelbiama.
2004 metais “Malsena” uždirbo 2,553 mln. litų audituoto
grynojo pelno – 3,8 karto daugiau nei 2003 metais, o įmonės pardavimai ir
paslaugos išaugo 37,9 proc. – iki 103,782 mln. litų.
G. Migonio teigimu, gerais rezultatais džiugina
stambiausias Lietuvoje makaronų gamintojas “Gintarinis amžius”, šiuo metu
užimantis apie 45 proc. Lietuvos makaronų rinkos.
“Malsena” 50 proc. “Gintarinio amžiaus” akcijų įsigijo
pernai rudenį bei šiai bendrovei pardavė naują makaronų gamybos cechą.
“Didiname pardavimus ir Latvijoje bei Estijoje. Šiuo
metu baigiame montuoti spageti makaronų gamybos liniją ir tikimės šiuos
makaronus pradėti pardavinėti nuo Kalėdų”, – sakė “Malsenos” finansų direktorius
G. Migonis.
Anksčiau skelbta, kad investicijos į spageti makaronų
gamybos liniją gali viršyti 5 mln. litų. Teigta, kad šios investicijos leis
konkuruoti net ir su stambiausiais Vakarų Europos gamintojais.
Lietuvos makaronų rinka siekia apie 1 tūkst. tonų per
mėnesį, panašiai ir Latvijos bei Estijos.
Šiuo metu “Gintariniame amžiuje” atliekami Durum
makaronų gamybos testavimai. Šiuos “itališkus” iš kvietinių miltų gaminamus
makaronus Lietuvos rinkai numatoma pasiūlyti irgi iki Naujųjų metų.
Pati “Malsena” šiuo metu stato apie 75 mln. litų vertės
naują krakmolo gamyklą. Gamykla turėtų pradėti veikti pirmąjį 2006 metų
ketvirtį, o kviečių krakmolą, kaip celiuliozės klijus, naudos popieriaus
pramonės įmonės.
Įmonė taip pat numato sukurti modifikuoto kvietinio
krakmolo gamybos technologiją ir tam tikisi gauti 2,939 mln. litų Europos
Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Viso šio projekto vertė – apie 5 mln.
litų.
“Malsena” neskelbia devynių mėnesių konsoliduotos
apyvartos, skelbs tik visų 2005 metų.
Šiuo metu užsienio fondui “Amber Trust II” priklauso
28,87 proc. “Malsenos”. Kartu veikianti Danijos bendrovė “Liprama” turi 28,89
proc., bendrovės valdybos narys Danas Tvarijonavičius – 14,1 proc., “SEB VB
rizikos kapitalo valdymas” – 9,73 proc., “Malsenos” valdybos pirmininkas
Raimondas Kriūnas – 9,53 proc., o bendrovė “Liprama Vilnius” – 2,68 proc.
“Malsenos” akcijų.
ELTA
