Du asmenys teismo pripažinti kaltais dėl apgaule gautos tikslinės ES paramos, dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo bei apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jiems skirtos baudos, teks grąžinti neteisėtai iš ES bendrojo biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto gautą paramą, kuri siekia beveik 400 tūkst. eurų.
Tyrimo duomenimis, Panevėžio rajone įsikūrusio ūkio faktinis vadovas, vilnietis turėdamas visus įgaliojimus veikti ūkio vardu, apgaule gavo ES bendrojo biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto finansavimą, kuris siekė beveik 400 tūkst. eurų ir buvo skirtas galvijų fermos statybai. Nustatyta, kad nemaža dalis už paramos skyrimą bei kontrolę atsakingoms institucijoms teiktų dokumentų buvo suklastoti.
Pasak prokuratūros, darbams prasidėjus, ūkį atstovavęs vilnietis teikė statybos darbų vykdymą pagrindžiančius dokumentus, tačiau dalis darbų nebuvo atlikta, kita dalis buvo daroma ne pagal patvirtintą projektą ir sąmatą, o darbai, kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, buvo aktuojami dar jų neatlikus.
Kitas kaltinamasis – Panevėžio rajono gyventojas, kurio vadovaujama įmonė vykdė vilniečio atstovaujamo ūkio modernizavimo darbus – galvijų fermos statybą. Nustatyta, kad panevėžietis darbams vykdyti samdė subrangovus ir su jais neatsiskaitydavo, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir padėjo paramos gavėjui, apgaule gauti projekto išlaidų kompensaciją.
Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, Utenos apylinkės teismas pirmadienį paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį. Vilnietis pripažintas kaltu dėl kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, subendrinus bausmes, jam skirta 25 tūkst. eurų dydžio bauda. Panevėžietis nuteistas dėl kreditinio sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, jam skirta 15 tūkst. eurų dydžio bauda. Baudas nuteistieji privalės sumokėti per vienerius metus.
Nacionalinės mokėjimo agentūros civilinį ieškinį teismas patenkino visiškai ir priteisė solidariai iš ūkio savininkės bei kaltinamųjų atlyginti daugiau kaip 374 tūkst. turtinę žalą.
