EKONOMIKA
Pasaulio ekonomikos forumas vakar paskelbė 117 pasaulio valstybių sąrašą, išrikiuotą pagal 2005 m. konkurencingumo indeksą. Lietuva per metus smuktelėjo 7 vietomis žemyn, praleido į priekį ne tik naująsias ES nares Estiją, Maltą ir Slovėniją, kurios aukštesnius rodiklius turėjo ir pernai, bet ir Kiprą, Čekiją, Vengriją bei Slovakiją. Apibendrinęs Lietuvoje atliktos apklausos duomenis, Pasaulio ekonomikos forumas išskyrė mūsų konkurencingumo privalumus ir pagal darbo kokybę skyrė 44 vietą tarp 117 šalių, pagal makroekonominę aplinką – 39, technologijas – 42. Didžiausia konkurencingumo kliūtimi įvardytas mokesčių sistemos efektyvumas – pagal šį rodiklį Lietuvai suteikta tik 96 vieta tarp 117 valstybių. Neigiamai vertinamos Vyriausybės pastangos mažinti skurdą – 86 vieta, darbuotojų samdymą ir atleidimą reguliuojantys įstatymai – 87, įstatymai, ginantys smulkiųjų akcininkų interesus, – 80 vieta. VŽ
ENERGETIKA
Šiandien Seimui teikiamas svarstyti įstatymo projektas, kuriuo atveriamas kelias valstybei parduoti iki trečdalio “Mažeikių naftos” akcijų iš dabar valdomo 40 proc. paketo. Jei šiam skubos tvarka teikiamam projektui dauguma parlamentarų pritars, Vyriausybė turės teisę skolintis 3 mlrd. litų akcijoms iš bankrutuojančio koncerno “Jukos” išpirkti. Šis dokumentas turėjo būti svarstomas antradienį, bet Seimo nariams paprašius duoti daugiau laiko su projektu susipažinti, jo teikimas atidėtas. Tačiau ir vakar dauguma frakcijų dar nežinojo, ar palaikys Vyriausybės siūlymus dėl “Mažeikių naftos” likimo. LŽ
“LUKoil” planai pirkti “Mažeikių naftą” kai kuriuos degalinių operatorius gąsdina, jie mano, kad gali būti iškreiptos konkurencijos sąlygos. Didžiausią, 114 degalinių, tinklą, Lietuvoje valdanti UAB “LUKoil Baltija” įgytų konkurencinių pranašumų, jei “Mažeikių naftą” (MN) nupirktų “LUKoil”, nuogąstauja kai kurie degalinių operatoriai. “Mažeikių naftos” antrinė įmonė AB “Ventus-Nafta” valdo dar 26 degalines. Tačiau Aleksandras Jakiūnas, Konkurencijos tarybos Koncentracijos skyriaus viršininkas, teigia neturįs žinių, kad “Ventus-Nafta” konkuruotų nelygiomis sąlygomis. “LUKoil” veiklai reguliuoti, anot jo, būtų taikomas Konkurencijos įstatymas. Bet to, prieš sudarydamas galimą sandorį dėl MN akcijų, Rusijos naftos koncernas dėl vykdomos koncentracijos turėtų kreiptis į Europos Komisiją. Pastabas dėl tokios koncentracijos galėtų teikti visos ES šalys narės. VŽ
AB “Rytų skirstomieji tinklai” tikroji vertė bus aiški tik užbaigus investicijas, o jų suplanuota dar mažiausiai trejiems metams į priekį. Šiemet elektros skirstomųjų tinklų bendrovė investuos 160 mln. litų. Trys ketvirtadaliai investicijoms skirtų milijonų tenka “Rytų skirstomųjų tinklų” (RST) tinklo technologiniams įrenginiams atnaujinti ir rekonstruoti. 2004 m. sausį bendrovė yra skelbusi, kad per 5 m. ji investuos per 500 mln. litų. Pasak Petro Kudaro, FMĮ “Finasta” analitiko, valstybės valdomi RST dabar lyg ir daugiau investuoja nei AB “VST”, tačiau jų veiklos efektyvumas nėra toks didelis, kaip privatizuotos bendrovės. VŽ
Lietuvoje spėliojama, kada būtų mėginama antrą kartą privatizuoti “Rytų skirstomuosius tinklus”, tačiau Premjeras Algirdas Brazauskas VŽ yra teigęs, jog ši Vyriausybė tokių planų neturi, ir jis nematąs “pagrindo pradėti diskusijų”. Per I pusm. šiemet RST gavo 420,8 mln. litų pajamų (per tą patį laikotarpį 2004 m. – 371 mln. litų). VŽ
Vakar didžiausi degalinių tinklai degalų kainas padidino 2-5 centais. Prasidėjęs naujas degalų brangimas sutrikdė šalies gyventojus. Klaipėdoje vakar litras A-92 markės benzino kainavo 3,17-3,25 lito, A-95 – 3,21-3,27 lito, dyzelino – 3,12-3,16 lito. Praėjusią ir užpraėjusią savaites degalų kainos buvo gerokai sumažėjusios. Kai kurių specialistų nuomone, degalų kainos Lietuvos degalinėse tiesiogiai nepriklauso nuo naftos kainų pasaulyje. Bendrovės “Lukoil Baltija” komercijos direktorius Romas Turlinskas dabartinį kainų didėjimą sieja tik su naftos perdirbimo įmonės – bendrovės “Mažeikių nafta” pozicija. Pasak R. Turlinsko, artimiausiomis dienomis naftos produktų kainos mažmeninėje prekyboje didės. K, VŽ
Lietuvai nebegrės gamtinių dujų stygius ar į pernykštį panašūs incidentai, kai sutriko dujų tranzitas į Lietuvą per Baltarusiją – vakar Lietuvos ir Latvijos pasienyje, Kiemėnų kaime (Pasvalio r.), atidaryta gamtinių dujų apskaitos stotis. Maksimalus Kiemėnų dujų apskaitos stoties našumas per parą – 5 mln. kubinių metrų – tiek, kiek per parą vasaros metu jų sunaudojama. Žiemą dujų sunaudojama 3 kartus daugiau. Apskaitos stotis reversinė: numatyta galimybė apskaityti gamtines dujas, tiekiamas abiem – Lietuvos ir Latvijos – kryptimis. Tai sudaro galimybę reguliariai naudotis Latvijos Inčiukalnio požemine gamtinių dujų saugykla. Gamtinių dujų apskaitos stotis – vienas didžiausių pastarųjų metų bendrovės “Lietuvos dujos” investicinių projektų, jo vertė – beveik 10 mln. litų. LR
Vakar buvo trečia diena, kaip Kuršių nerijos gyventojai dienomis palikti be elektros. Pasak bendrovės VST atstovų, elektros dingimas susijęs su neplaniniais darbais – elektra atjungiama ryte ir vėl pajungiama pusę septynių vakaro. Tačiau, nors prieš kelias savaites ir įspėti apie šiuos nepatogumus, Neringos gyventojai piktinasi susidariusia situacija. Nuostolių šį kartą nepatyrė Lietuvos jūrų muziejus bei delfinariumas. Po incidento per uraganą “Ervinas”, kai Neringoje buvo parai dingusi elektra ir dėl to nukentėjo tiek muziejaus akvariumų gyventojai, tiek delfinai, minėta įstaiga dabar naudojasi elektros generatoriumi. VE
FINANSAI
Prasčiausiai ES lėšas skirsto Aplinkos ministerija – atliekų tvarkymo bei vandenvaldos projektams iš Sanglaudos fondo iki šiol nepervestas nė vienas litas, konstatuoja Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Lietuvos ūkio pusmečio apžvalgoje nurodoma, kad intensyviausiai ES parama Lietuvoje naudojasi transporto sektorius. Jam teko beveik du trečdaliai – 64,8 proc., arba 89,5 mln. litų, – visos išmokėtos ES paramos. Per pirmąjį šių metų pusmetį pasirašyta sutarčių dėl 615,274 mln. litų ES paramos (15 proc. visos 2004-2006 metais paskirstytinos lėšų sumos), tačiau išmokėta tik 48,529 mln. litų, arba 1,16 proc. visos paskirstytinos sumos. Situacija, atrodo, blogėja: vis garsiau skamba įspėjimai iš ES ir Lietuvos, jog paramos lėšas lietuviai naudoja per vangiai. LŽ, R, VŽ
RINKOS
Vilniaus vertybinių popierių biržoje iki rekordinių lygių kyla akcijų kainos, sandorių skaičius, prekybos apyvarta. Tačiau, pasak profesionalų, tuo džiaugtis nereikėtų, nes tokį biržos kilimą, neparemtą bendrovių veiklos analize, greitai gali pakeisti krytis. Aukščiausiai per biržos istoriją pakilo visų akcijų kainų indeksas VILSE, iki 518,75 proc. Antradienį sudarytas šių metų rekordinis sandorių skaičius – 1.200, o apyvarta persirito per 29 mln. litų, vakar sandorių sudaryta 1.010, jų apyvarta buvo didesnė nei 10 mln. litų. Pasak Arvydo Jacikevičiaus, SEB Vilniaus banko vyriausiojo finansų maklerio, dabartinė padėtis rinkoje yra nenormali dėl to, kad akcijos perkamos (ir keliama jų kaina) pagal jų kainos pokytį, o ne analizuojant bendrovių, sektorių, šalies veiklos rezultatus, galimybes, perspektyvas bei rinkos padėtį. VŽ
Sauliaus Malinausko, Vilniaus vertybinių popierių biržos Listingo departamento direktoriaus, teigimu, pinigų rinkoje “tikrai yra”, o akcijų trūksta, todėl reikėtų skubiai sutvarkyti Akcinių bendrovių įstatymą, kuriame yra kliūčių, neleidžiančių bendrovėms išleisti akcijų, skirtų priminiam viešajam platinimui (IPO). VŽ
ĮMONĖS
UAB “Girių bizonas” gavo sindikuotąją 7 m. trukmės 100 mln. litų paskolą. Tai pusė lėšų, už kurias Kazlų Rūdoje bus statomas medžio drožlių fabrikas. Projektui bus naudojama didžiausia Lietuvoje gauta ES negrąžintina parama – 45,7 mln. litų. SEB Vilniaus bankas suteiks 70 proc., arba 70 mln. litų, sindikuotosios paskolos, o bankas “NORD/LB Lietuva” – likusią paskolos dalį (30 mln. litų). Šios lėšos sudaro pusę projekto vertės. Likusi dalis bus finansuojama iš ES struktūrinių fondų paramos bei įmonės lėšų. 2005-2006 m. įgyvendinus šį projektą, fabrike bus įdiegtos naujausios medienos drožlių plokščių gamybos technologijos. Anot Sigito Paulausko, “Girių bizono” valdybos pirmininko, planuojama, kad naujasis gamybos padalinys per metus pagamins iki 450.000 kubinių metrų medžio drožlių plokščių. Fabriką ketinama atidaryti 2006 m. II pusėje. VŽ
“Girių bizonas” ir dar dvi medienos pramonės įmonės (AB “Klaipėdos mediena” bei UAB “Sakuona”) priklauso UAB “Vakarų medienos grupė”. Vasarį “Girių bizonas” Kazlų Rūdoje atidarė baldų fabriką drauge su Švedijos koncernu IKEA. Šiemet čia planuojama pagaminti produkcijos už 40 mln. litų. VŽ
PASLAUGOS
“Bitė Lietuva” iš jos su senuoju numeriu pabėgusiems abonentams užtikrins galimybę gauti trumpąsias žinutes (SMS). Jos konkurentai – ne. “Bitė” gali atsidurti spąstuose – ją palikę klientai gyvens patogiau nei ją pasirinkusieji. Kol nėra centrinės duomenų bazės ir veikia ne visa numerio perkėlimo paslauga, maždaug 50.000 abonentų, perbėgusių pas kitą operatorių su savo senuoju numeriu, patiria nepatogumų – nė vienas operatorius nepersiunčia nei SMS, nei MMS jį palikusiems abonentams. Ledus pralaužti bandys “Bitė Lietuva”, nuo spalio 1 d. pirmoji iš operatorių užtikrinsianti galimybę iš “Bitės” tinklo gauti SMS tiems klientams, kurie perkėlė numerius iš jos pas kitus operatorius. Ji ragina ir “Omnitel” bei “Tele2” pradėti persiųsti perbėgėliams SMS. Tačiau varžovai iniciatyvos nepalaiko. VŽ
Visos paslaugos startas ne kartą atidėtas dėl ginčų. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) skelbto centrinės duomenų bazės administratoriaus konkursą laimėjo UAB “Mano numeris”, bet jį apskundė UAB “Dilidus”. Dabar planuojama, jog paslauga veiks nuo lapkričio, tačiau labai tikėtina, kad datą vėl teks nukelti – teismai nesibaigia. Daugiausia numerių yra perkelta į “Bitę” – 32.300, į “Omnitel” – 8.500, į “Tele2” – į 1.800, į kitų tiekėjų tinklus – 5.300. VŽ
ŽEMĖ
Klaipėdoje pražydo paprastai pavasarį žiedus kraunantys augalai. Šiuo metu Klaipėdos universiteto Botanikos sode nelauktai pražydo flioksai, astilbės, knipofijos, sausmedžiai ir veigelos, uostamiestyje yra pražydusių vaismedžių, ypač – kriaušių. Pasak botanikų, rudenį pražydę vaismedžiai rodo, kad mūsų laukia ilgas ir šiltas ruduo. Klaipėdos universiteto Botanikos sodo mokslo darbuotojos Ritos Nekrošienės patarimu, nuo rudenį pražydusių medžių žiedus reikia nuskinti, kitaip medžiams bus sunku pasiruošti žiemai. Pasak mokslininkų, Lietuvoje medžiai rudenį pražysta vis dažniau. Tai, kaip ir vis dažniau į šiltuosius kraštus neišskrendantys žiemoti paukščiai, rodo, kad mūsų klimatas šiltėja. K
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
