ĮMONĖS
AB “Achema” pradeda 4 metų gamybos pajėgumų išplėtimo programą, į kurią bus investuota apie 0,5 mlrd. litų. 2010 m. planuojama imtis ambicingos naftos chemijos pramonės plėtros programos įskaitant benzino gamybą. Bronislovo Lubio, koncerno “Achemos grupė” prezidento, teigimu, 2006 m. IV ketvirtį planuojama paleisti amoniako gamybos cechą, pradedamas projektuoti azoto, fosforo ir kalio trąšų gamybos cechas ir žadama pastatyti naują karbamido cechą. Šios investicijos leistų įvairių trąšų gamybą padvigubinti. Pasak B. Lubio, “įgyvendinę šią programą trąšų gamybos toliau neplėtosime – sieksime diversifikuoti veiklą”. Naujojoje investicijų programoje, kurią visą numatoma įgyvendinti iki 2009 m. pabaigos, tuo tikslu numatyta maždaug 0,5 mlrd. litų. Investicinę programą “Achema” įgyvendins be investuotojų pagalbos, programa bus finansuojama bankų kreditais. VŽ
Baldžių parodoje Latvijoje dalyvių iš Lietuvos sąrašas buvo daugiau nei dvigubai ilgesnis nei visų kitų užsienio įmonių kartu sudėjus. Savo ekspozicijas rugsėjo 22-25 d. Rygoje, “Skonto” parodų centre, įvykusioje parodoje “Baldai. Interjeras. Dizainas – 2005” parengė 19 Lietuvos įmonių. Pasak Viktoro Majausko, asociacijos “Lietuvos mediena” prezidento, mūsų verslininkai daug baldų eksportuoja į Vakarų Europą, JAV, Malaiziją, Australiją, tačiau šalies baldžiams ypač svarbi yra Latvijos rinka. Parodos rengėjos “Latexpo” duomenimis, 2005 m. pirmąjį pusmetį Latvijoje mūsų šalies baldų gamintojai pardavė produkcijos maždaug už 10,4 mln. litų. Daugiau į šią šalį eksportavo tik lenkai – už 20,3 mln. litų. Šiemetinėje parodoje dalyvavo visų baldų rūšių, baldų audinių, furnitūros ir kitų priedų gamintojai, taip pat interjero dizaineriai, specializuotų spaudinių leidėjai. VŽ
Nebespėdama pagaminti tiek akmens vatos, kiek pageidaujama, bendrovė “Paroc” investavo apie 103,5 mln. litų į naują gamybos liniją, kuri oficialiai buvo atidaryta praėjusią savaitę. Pasak bendrovės “Paroc” generalinio direktoriaus Jono Liuberto, nauja gamybos linija akmens vatos gamintojų pajėgumus padidins dvigubai. Praėjusiais metais “Paroc” apyvarta buvo didesnė nei 70 mln. litų, šiemet buvo planuojama pasiekti 85 mln. litų apyvartą, tačiau, pasak įmonės vadovo, jau dabar matyti, kad ji tikrai bus didesnė. LR
Kainų dempingavimu dėl rinkos kovojęs kelionių organizatorius “Omnituras” priverstas dėl nemokumo stabdyti savo veiklą. Ekspertų manymu, įmonė pakartojo neseniai bankrutavusios draudimo bendrovės “Ingo Baltic” klaidas. Nuo rugsėjo 1 d. UAB “Omnituras” nebeturi pažymėjimo, patvirtinančio, kad kelionės organizatorius ar kelionės agentūra atitinka nustatytus reikalavimus bei suteikiančio teisę teikti atitinkamas turizmo paslaugas. Tačiau, pažeisdama teisės aktus, bendrovė veiklos nenutraukė. “Omnituro” darbuotojų tvirtinimu, jos parduoda kito kelionių organizatoriaus – “Tez tour” keliones. Pasak Juozo Ragucko, Valstybinio turizmo departamento direktoriaus pavaduotojo, remiantis oficialiais dokumentais, šiuo metu “Omnituras” turi neįvykdytų įsipareigojimų 3 klientams, pretenzijų suma neviršija 10 tūkst. litų. VŽ
Aleksandras Sukovas, laikinasis “Tez tour” atstovybės Lietuvoje direktorius, viliasi, kad į sudėtingą padėtį pakliuvęs “Omnituras” sugebės išsikapstyti be bankroto. Tuo tarpu Arkadijaus Maizelio, kelionių agentūros “BTI West Express Lietuva” valdybos pirmininko, įsitikinimu, skęstančių turizmo bendrovių bus ir daugiau. VŽ
PREKYBA
Pastaruoju metu labiausiai perkamos akcijos Vilniaus vertybinių popierių biržoje yra “Mažeikių nafta”, “Lietuvos telekomas” ir “Snaigė”. Pasak specialistų, visos šios trys akcijos yra gera investicija. VŽ
STATYBA
Kauno bendrovė “Baltic Realty Adviser” ketina Šiauliuose pradėti per pastaruosius 15 metų neregėto masto statybas. Per 5 metus čia žadama įgyvendinti ambicingą daugiau kaip 100 mln. vertės projektą ir pasiūlyti 560-600 šeimų modernius būstus. Statybas greta centrinio miesto parko esančiame beveik 4 hektarų sklype numatoma pradėti kitų metų balandį. LR
Rengdamasi tapti Šengeno erdvės nare, Lietuva netrukus skelbs konkursą naujam Vilniaus oro uosto terminalui statyti. Pasak Mindaugo Ivanausko, Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinio direktoriaus, naujasis terminalas bus skirtas ne Šengeno šalių keleiviams, kaip to reikalauja ES vizų režimas. Projekto vertė – apie 40 mln. litų, iš jų apie 20 mln. litų bus skirta ES pagal Šengeno programą. Virgilijus Bulovas, vidaus reikalų viceministras, viliasi, jog statybos darbai Vilniaus oro uoste prasidės dar šiemet ir bus baigti per 1,5 metų. Vidaus reikalų ministerija yra atsakinga už ES lėšų, skirtų pagal Šengeno priemonę, panaudojimą. Pasak Valdemaro Šalausko, Susisiekimo ministerijos sekretoriaus, Vilniaus oro uoste numatoma daugiau modernizavimo darbų, ne tik naujo terminalo statyba. VŽ
TRANSPORTAS
Aplinkos apsaugos inspektoriai rusiškus automobilius “Niva” keičia japoniškais “Mitsubishi”. Praėjusį penktadienį aplinkos ministras Arūnas Kundrotas ir bendrovės “Autovytaras”, Lietuvoje atstovaujančios “Mitsubishi Motors”, vadovai kėlė taures už sėkmingai įgyvendintą gamtosaugininkų aprūpinimo šiuolaikiškais darbo įrankiais projektą. Autoverslininkai, laimėję tarptautinį konkursą, ministrui įteikė raktelius nuo 26 naujų visureigių “Mitsubishi L200”. Sandorio vertė – 2,5 mln. litų. 17 iš 26 automobilių bus skirti gamtos išteklių bei gyvosios gamtos kontrolei užtikrinti ir leis aplinkos apsaugos inspektoriams būti arčiau tų vietų, kuriose dažniausiai fiksuojami medžioklės, žvejybos taisyklių pažeidimai. Šiuo metu aplinkos inspektorių naudojamų automobilių amžiaus vidurkis siekia 16 metų. KD
VERSLAS
Investuotojai į nekilnojamąjį turtą pirmiausia turėtų dairytis naujų butų arti miesto centro ir sklypų. Ši investicija, pasak specialistų, šiuo metu pelningiausia. Vien per š.m. I pusm. paklausūs naujos statybos butai brango 20-30 proc., o kai kur – ir dar daugiau. Sėkmingiausiai investavusieji į nekilnojamąjį turtą (NT) skaičiuoja ir didesnį nei 100 proc. pelną. Vytas Zabilius, nekilnojamojo turto agentūros “Ober-Haus” generalinis direktorius, prognozuoja, kad dar bent 10 metų tokio nekilnojamojo turto paklausa nemažės, o kainos kops aukštyn. Rimas Kirdulis, UAB “Invalda Real Estate” Prekybos skyriaus vadovas, nurodo ir kitus investicijoms patrauklius NT rinkos segmentus – tai kotedžai, ekonominės klasės biurai, sandėliai. VŽ
Po keturis su puse mėnesio trukusio draudimo laikotarpio Baltijos jūroje prasidėjo menkių žvejojimo sezonas. Lietuvos žvejams iki Naujųjų metų dar liko išgaudyti pusę metinės kvotos. Pagal Europos Sąjungos (ES) nustatytus reikalavimus, šiemet nuo gegužės – pusantro mėnesio anksčiau negu pernai – Baltijos jūroje buvo uždrausta gaudyti menkes (taip norima išsaugoti Baltijoje mažėjančias menkių atsargas). Šiemet iš Lietuvai skirtos 2.723 t menkių kvotos per pavasario žūklės sezoną sugauta trečdalis – 897 t. Nuo rugsėjo vidurio, kai menkes vėl bus galima gaudyti, žvejai iki metų pabaigos turės išnaudoti likusią kvotą. Alfonso Bargailos, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko, teigimu, žvejai jau išplaukė į jūrą ir pirmosiomis dienomis kiekvienas laivas pagavo po 6-8 t žuvų. VŽ
Saugant menkių išteklius Baltijos jūroje, ribojama ne tik jų žvejyba, bet ir į metalo laužą pjaustomi žvejų laivai. Valstybinis turizmo departamentas (VTD) siūlo žvejų laivus ne naikinti, o juos pritaikyti turizmo reikmėms. Penktadienį įvykusioje spaudos konferencijoje VTD direktorius Alvitis Lukoševičius paaiškino, jog “žvejams siūlomos kompensacijos, kad atiduotų laivus sunaikinti, o mes siūlysime, kad nuo 2007 m. laivai nebūtų pjaustomi, bet parama būtų skirta jiems pritaikyti turizmo reikmėms”. Pasak A. Lukoševičiaus, šiuo metu už kompensacijas pramoninės žvejybos yra atsisakę ir laivus supjaustyti atidavę apie 10 laivų savininkų. VŽ
Specialistai ragina Lietuvos verslininkus kurtis Šiaurės Vakarų Rusijos regione – pasak jų, Novgorodo apskrityje numatomos geros statybų, tekstilės, prekybos verslo, ypač kiaulininkystės, perspektyvos. Rimantas Šegžda, Lietuvos komercijos atašė Sankt Peterburge, tikina, kad Šiaurės Vakarų Rusijos regionas – neišnaudotų galimybių kraštas. Audrius Pilius, Šiaurės Vakarų Rusijos Lietuvos verslo klubo prezidentas, žadą paramą į šią rinką ateinantiems kolegoms. Teigiama, kad ypač gerą perspektyvą Šiaurės Vakarų Rusijos regione turi kiaulių augintojai. R. Šegžda pataria Lietuvos verslininkams ten ne tik steigti kiaulių auginimo fermas, bet įkurti ir skerdyklas, perdirbimo cechus. Pasak R. Šegždos, regione palankios sąlygos ir siuvimo sektoriui – partnerių, galinčių teikti tokias paslaugas, jau ieško Kauno “Gija”. VŽ
ŽEMĖ
Tūkstančiai žmonių Kaune negali susigrąžinti žemės, o Savivaldybės valdoma įmonė ją pardavinėja aukcionuose. Beveik už 4 mln. litų Kauno miesto savivaldybės valdoma bendrovė “Kauno vandenys” trečią kartą bando parduoti 3,43 hektaro pusiasalį gražioje vietoje prie Kauno marių. Manoma, kad jame artimiausiu metu gali iškilti net namų valdos. Šio pusiasalio kaina jau sumažėjo nuo 6 mln. iki 3,95 mln. litų, bet kol kas jo neįsigijo nė vienas pirkėjas. Kai kurie įvykiai kelia abejonių ir įtarimų, kad šis plotas saugomas “saviems”, turintiems gerų ryšių įteisinti statybas. “Komunalines paslaugas teikianti bendrovė tapo žemvalde”. KD
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
