Šiandien iš tribūnos liejasi poezija. Pastaroji verčia giliai susimąstyti.
Kornelija Dobrovolskytė (11 kl.)
,,Kūryba man pabėgimas nuo skausmo ir paleidimas savų minčių.“
Atsakomybė mus aplanko,
Vertinimas prapuola,
Vykdymas auksinis,
Mąstymas sidabrinis,
Sunkume paleidžiam,
Lengvume pasinaudojam,
Pamąstymas išeina,
Vienuma ateina.
***
Noras pasitraukia,
Nuovargis ateina,
Jausmas imituoja,
Baimė išeina,
Susimąstymas nepasitraukia,
Gėris greitai aplanko,
Meilė pakyla,
Blogis išnyksta.
***
Tarsi tuščia mano siela,
Bet tu vis dar joje,
Ši naktis saugo tiek daug paslapčių,
Ar išdrįsi jas išsaugoti ir tu ?
Ir nežinau, ar ilgiuosi tavęs,
Siela mano nebe ta,
Ji šaukia kviečiasi tave,
Tik ir tu jau nebe tas.
***
Savo vaizduotėje aš pamenu akis,
Pilnas meilės,
Tačiau vieninteles tokias,
Su prieskoniu likimo.
Bandau atkurti vaizdą perspektyvos,
Kliaunuosi žvaigždėmis, akimis,
Rankų mostais aš vaikaus likimą
Auksinio kelio labirintuose.
Aš pamenu dangaus akis
Auksinio kelio labirintuos,
Aš pamenu tą jausmą,
Spindintį lyg skausmą.
***
Vertė pasaulio,
Vertė savęs,
Rytojus atėjo,
Vertė išsiugdė,
Vertė sužlugo,
Pokyčiai atėjo,
Noras sidabrinis,
Lūkestis auksinis.
