Vakar Nevėžyje pasklidusios naftos produktų dėmės ant
kojų sukėlė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojus ir Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą.
Aplinkosaugininkų teigimu, į upę pro netoli “Ekrano” gamyklos esantį Panevėžio miesto savivaldybės eksploatuojamą ir stambiausių miesto įmonių naudojamą nuotekų leistuvą teršalų išbėgo palyginti nedaug. Jiems sugaudyti Nevėžio upėje pastatytos boninės užtvaros. Specialistai tikina, kad galima žala aplinkai paaiškės nustačius taršos židinį ir atlikus įvykio vietoje paimtų vandens mėginių tyrimą.
Ant kojų sukeltos kelios tarnybos
Nevėžio upėje teršalų dėmes pastebėjo ir į Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą paskambino vienas prie lieptelio apie 10 val. atėjęs nusimaudyti Senamiesčio gatvės gyventojas. Ant kojų buvo sukelti ne tik ugniagesiai gelbėtojai, aplinkosaugininkai, bet ir UAB “Panevėžio gatvės” darbuotojai. Beje, kaip tikino šios bendrovės lietaus nuotakyno meistras Henrikas Baltaduonis, apie 9.30 val. teršalus į upę paleidęs leistuvas buvo tikrinamas, tuomet naftos produktų vandenyje pastebėta nebuvo.
Maždaug už penkiasdešimties metrų nuo leistuvo, kur buvo pastebėta didžiausia teršalų dėmė, o vėliau dar maždaug už tokio atstumo Nevėžio upėje Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai pastatė bonines užtvaras. Iš leistuvo tekantys naftos produktai vakar buvo renkami – juos sugėrė durpinis absorbentas, o pasklidę į vandenį absorbuojami ekoperlu.
Teršalų kiekis nedidelis
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento miesto agentūros vedėjas Giedrius Motiejauskas vakar negalėjo konkrečiai nurodyti taršos židinio. “Važiuosime per nuotekų leistuvu besinaudojančias įmones ir ieškosime taršos šaltinio”, – sakė aplinkosaugininkas.
G.Motiejauskas “Sekundę” tikino, kad į upę patekusių teršalų kiekis tikrai nebuvo didelis. “Sunku dabar pasakyti, tačiau pagal pasklidimą į vandenį galėjo išbėgti apie 100 gramų naftos produktų, juolab kad vienas lašas tokių produktų vandenyje pasklinda maždaug šešių kvadratinių metrų spinduliu. Jei būtų išbėgę bent 5 litrai, viso miesto teritorijoje upė būtų pasidengusi stora naftos produktų plėvele. Šį kartą didžiausia pastebėta dėmė buvo bemaž 6-7 kvadratinių metrų, o ji galėjo atsirasti iš vieno lašo”, – svarstė pašnekovas.
Neatmetama galimybė, kad į nuotekų leistuvą tiesiog galėjo patekti nuo netinkamai eksploatuojamų mašinų į nuotekas nuvarvėję tepalai.
Akivaizdžių pakenkimų neužfiksuota
G.Motiejausko teigimu, apie aplinkai padarytą žalą kalbėti yra per anksti, tačiau patikino, kad akivaizdžių pakenkimų kol kas nėra užfiksuota. Vakar prie leistuvo buvo paimti vandens su teršalais mėginiai. Žala aplinkai bus padaryta, jei pagal momentinį normatyvą vandens 1 l talpos mėginyje teršalų bus nustatyta daugiau nei 3 mg. Tyrimų išvados, kaip sakė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento miesto agentūros vedėjas, paaiškės po keleto dienų.
Vakar pasklidę teršalai upėje boninėmis užtvaromis buvo renkami visą dieną. Pavakarę “Sekundės” kalbintas Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos operacijų vadovas Darius Pajuodis neatmetė galimybės, kad dėl mažos srovės upėje teršalams surinkti pastatytas bonines užtvaras gali tekti laikyti ir per naktį.
Ne pirmas taršos atvejis
Beje, tai jau ne pirmas taršos atvejis, ant kojų sukėlęs aplinkosaugininkus ir specialiąsias gelbėjimo tarnybas. Balandžio pabaigoje Nevėžis buvo kur kas labiau užterštas, teršalai upe buvo pasklidę visoje miesto teritorijoje. Specialistai tuomet tvirtino, kad iš nuotekų leistuvo į vandenį pateko apie 10 litrų naftos produktų. Tuomet taršos židinio ieškoję aplinkosaugininkai nustatė, kad teršalai į upę pateko pro gatvės lietaus šulinėlius. Mat buvo rastos tepaluotos grotelės, bet kaltininkas nenustatytas.
Dovilė Ožalinskaitė
tel. (8-655) 04723, dovile@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Teršalus sugėrė Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių gelbėtojų dviejose upės vietose pastatytos boninės užtvaros.
