Vos prasidėjus mokslo metams savo paslaugas įnirtingai puolė siūlyti korepetitoriai. Papildomo uždarbio tokiu būdu ieško ne tik mokyklose mažai pamokų gavę mokytojai, bet ir neturintieji jokios pedagoginės patirties. Privačių mokytojų, ypač anglistų, paklausa didžiulė. Per mėnesį taip užsidirbamas antras atlyginimas.
Korepetitoriai apie savo nelegalų verslą pasakoja nenoriai – nė vienas iš “Sekundės” kalbintųjų nepanoro viešai skelbti savo pavardės, baimindamiesi mokytojų priekaištų dėl esą atimto duonos kąsnio. Girtis savo mokamais mokslais nenori ir moksleiviai, įsitikinę, kad vien už tai pedagogai “užsisės”.
Tačiau švietimo specialistai pabrėžia: korepetitorių samdymas – tėvams nemažai kainuojantis, tačiau abejotinus rezultatus teikiantis malonumas.
Didžiąją dienos dalį mokykloje praleidžiantys mokiniai, stengdamiesi pateisinti tėvų lūkesčius, net ir po pamokų priversti papildomai mokytis. Nieko nuostabaus, kad po tokios perkrovos egzaminų rezultatai pasirodo prastesni nei klasės “baltų varnų”, išsivertusių ir be korepetitorių pagalbos. Vis dėlto švietimo darbuotojai prognozuoja, kad egzaminų reforma baigsis ne tik permainomis ugdymo programose, bet ir padarys pabaigą privačiam mokytojų popamokiniam verslui.
Per mėnesį – antras atlyginimas
Anglų kalbos 1-7 klasių mokinius privačiai mokanti Eglė įsitikinusi, kad mokykla nėra ta institucija, kuri sugebėtų visiems mokiniams skirti vienodą dėmesį. “Jei klasėje sėdėtų 8 vaikai, gal mokytojas ir suspėtų kiekvienam individualiai išaiškinti ir atsakyti į visų klausimus. Dabartinėje mokykloje tai neįmanoma: mokinys yra priverstas pats suprasti, o jei jam nesiseka – paliekamos spragos ir pagal programą einama toliau”, – kalbėjo Eglė. Pasak jos, mokykla suteikia tik dalykų pagrindus, o tokių, kurie spėtų susivokti per pamoką, – mažuma. Korepetitorė tvirtino turinti 15 mokinių ir su kiekvienu dirbanti individualiai.
Moteris teigė didžiojo antplūdžio laukianti spalio pradžioje – įsibėgėjus mokslo metams. Eglė tvirtino mokinių niekada nepritrūkstanti. “Daugiau ateina mane susiradę per pažįstamus nei per skelbimą”, – pripažino pašnekovė. Anot korepetitorės, jai geriausia reklama – aiškūs rezultatai. “Iš pradžių brolio vaiką mokiau. Semestre turėtas ketvertas už anglų kalbą šoktelėjo iki 9-ių. Kiek žinau, mažiausiai mano mokinių pažymiai yra pakilę balu, bet dažniausiai dviem ar trimis”, – tvirtino Eglė.
Anot jos, tokių rezultatų pasiekti padeda ypatingas dėmesys mokiniui. “Aš aštuoniolika kartų galiu tą patį kartoti, kol vaikas supras. Pro langą per tą valandą mano mokinys nesidairo”, – pabrėžė moteris. Tačiau, jos teigimu, vaikai jos pamokų laukia nekantriai. “Kai kurios mamos sako: ką jūs ten veikiate, kad vaikas net striksi, kaip pas mokytoją nori”, – džiaugėsi radusi kelią į mokinių širdis korepetitorė.
Eglė neslėpė neturinti pedagoginio išsilavinimo. Dvejus metus moteris gyveno Anglijoje, ten baigė koledžą, o mokymo programą savo mažiesiems mokinukams sudarė pati. Valandą trunkanti Eglės pamoka kainuoja 15 Lt. Palyginti su Vilniumi, kur valandos kaina siekia iki 60 Lt, toks mokestis yra simbolinis. Korepetitorė neslėpė: per mėnesį taip ji užsidirbanti daugiau nei minimalų atlyginimą.
Mokyklos prastai išmoko
Tačiau vokiečių k. mokytojos paslaugas siūlanti prisistatyti nepanorusi Panevėžio kolegijos dėstytoja ponia Birutė teigė nesulaukusi nė vieno kliento. “Kolegijoje gavau nedaug valandų, man tai būtų papildomas uždarbis, bet vokiečių kalba, deja, nepopuliari – norinčiųjų mokytis nėra”, – pasakojo moteris. Jos nuomone, korepetitorių reikalingumo negalima neigti. “Mokiniai iš vidurinių ateina tikrai prastai paruošti. Manyčiau, mokytojai per pamokas dirba tik su stipriaisiais – silpnesnieji, lėčiau mąstantieji lieka nuošaly”, – įsitikinusi dėstytoja. Pirmą kartą pabandžiusi privačiai mokyti vokiečių kalbos Birutė savo valandą, kaip ir anglistė Eglė, įkainojo 15 Lt.
Skelbimą, kad privačiai moko fizikos ir matematikos, įdėjusi 40 metų pedagoginio darbo stažą turinti ponia Irena teigė sulaukusi poros mokinių, tačiau nors ir susitarė dėl pamokų, šie pas mokytoją taip ir neatėjo. “Dabar dar nemato reikalo samdyti mokytoją, bet prieš semestro pabaigą, kai gresia pavojus turėti blogą pažymį, tada prie korepetitorių tiesiog puola”, – dalijosi patirtimi pedagogė.
Moteris savo paslaugų konkrečiai nesiryžo įvertinti teigdama, jog iš kiekvieno paimanti pagal jo galimybes: 8, 10 litų ar paprašanti paslaugos. Kelias dešimtis metų išdirbusi mokykloje pedagogė įsitikinusi: 12-oje klasėje samdytis korepetitorius jau per vėlu – jų pagalba naudingiausia pagrindinės mokyklos klasėse. “Mokykloje ko nors nesupratę vaikai tarsi užsidaro savyje, o mes, dirbdami individualiai, padedame tokiems atsiskleisti ir ugdome pasitikėjimą savimi”, – gynė korepetitorius ponia Irena.
Net trijų korepetitorių – lietuvių, matematikos ir geografijos – abiturientei dukrai ieškanti ponia Regina tikisi, kad gal mergaitė per metus vis dėlto suspės valstybiniams egzaminams pasiruošti taip, kad įstotų į universitetą. Moteris neslėpė: jų šeimos biudžetas nėra didelis, todėl su privačiais mokytojais bandys nusiderėti iki minimalios kainos už valandą. “Girdėjome, kad 10, 15, 20 litų moka. Gal mums pavyktų susitarti ir mažiau”, – svarstė Regina.
Hidrologiją ir meteorologiją Vilniaus universiteto pirmame kurse studijuojantis panevėžietis Rokas praėjusiais metais samdė lietuvių kalbos ir matematikos korepetitorius. Už valandos trukmės pamoką vaikinas mokėjo po 10 Lt. Per metus sūnaus privatūs mokslai tėvams kainavo 1500 litų, bet Rokas tikina išleistų pinigų nesigailįs. Studento teigimu, korepetitoriai pateikdavę visą egzaminams reikiamą medžiagą – jam telikdavę išmokti. “Vienas tiek padaryti būčiau nespėjęs”, – įsitikinęs jaunuolis.
Korepetitorius savo vaikams vis dėlto samdo ir patys pedagogai. Roko klasės draugas, administracijos darbuotojo sūnus, privačiai papildomai mokėsi trijų pagrindinių dalykų – lietuvių, anglų kalbų bei matematikos. Gal vaikinas pervargo, gal pristigo gabumų, o gal nuo jo paprasčiausiai nusisuko sėkmė, tačiau nė vieno šių dalykų valstybinis egzaminas nebuvo išlaikytas.
Nebemoka dirbti savarankiškai
Švietimo specialistų nuomone vienareikšmiška: papildomai samdomi mokytojai yra tik nereikalinga apkrova vaikui ir išlaidos tėvams. 5-osios vidurinės mokyklos direktorius Antanas Doniela neslėpė savo neigiamo požiūrio į tokį papildomą mokymąsi. “Mano nuomone, tai tik pinigų švaistymas, perkrova mokiniui ir vaikų ugdymas mažai kreipti dėmesį į tai, kas vyksta per pamoką. Be to, tokiu būdu tik suteikiama parama pelno siekiantiems mokytojams”, – pabrėžė A.Doniela.
Anot jo, jei vienuolika metų moksleivis, kaip tas I.Krylovo pasakėčios žiogas, pradainavo, mokykla nėra pajėgi 12-oje klasėje jį tinkamai parengti egzaminams. “Nėra jokios paslapties, kad ir mūsų mokyklos mokiniai šeštadieniais važinėja į Vilniaus universitete organizuojamas paskaitas abiturientams. Aš, kaip tėvas, į savo vaiką dėdamas viltis, pateisinčiau tokį papildomą mokymąsi. Bet tik ne žemesnėse klasėse korepetitorių reikia ieškoti”, – neslėpė direktorius. Be to, pasak jo, tėvai, užuot leidę pinigus korepetitoriams, turėtų įvertinti vaiko gabumus – nereikia norėti, kad pažymys būtų dviem balais aukštesnis, nei jis gali išmokti.
A.Donielos nuomone, pati mokykla privalo sudaryti sąlygas silpnesniems mokiniams papildomai mokytis. “Mokyklos tarybos sprendimu, kiekvienas mūsų mokytojas teikia nemokamas konsultacijas – jei mokiniui kas nors neaišku, jis drąsiai gali ateiti po pamokų ir klausti. Tėvai turėtų išnaudoti tokią nemokamai suteikiamą galimybę, o ne samdyti korepetitorius”, – mano direktorius.
A.Doniela pripažino: jei yra paklausa, bus ir pasiūla. Tačiau direktoriui įtartinai atrodo privatūs mokytojai, neturintys pedagoginio išsilavinimo ir patirties. “Tokie korepetitoriai atitrūkę nuo bendrųjų mokymo programų. Pažiūri į vadovėlį, į sąsiuvinį ir ruošia kartu namų darbus – brangus, bet mažai naudos duodantis malonumas”, – įvertino tokį darbą A.Doniela. Pasak jo, kai tėvai vaikui samdo mokytoją, kartais net ne vieną, galutinis rezultatas būna toks, jog mokinys nebesugeba savarankiškai dirbti – kilus menkiausiam klausimui lekiama pas korepetitorių, o jis, suinteresuotas gauti pinigus, pateikia visus atsakymus. “Labai kategoriškai siūlyčiau tėvams nesamdyti jokių korepetitorių. Jei vaikas nuosekliai dirba, gali pats pasiekti puikių rezultatų”, – akcentavo 5-osios vidurinės vadovas. A.Doniela pripažino nesitikintis, kad jo mokyklos mokiniai nesamdo korepetitorių, kaip ir neatmetantis galimybės, jog tokiu būdu užsidirbti galbūt bando ir jo vadovaujamo kolektyvo pedagogai. “Bendros tendencijos negali neaplenkti ir mūsų mokyklos. Nesakau, kad šventieji esame. Tačiau labai kategoriškai esu pasakęs, kad saviems mokiniams jokių konsultacijų už pinigus negali būti. Tokiam mokytojui būtų galima drąsiai priekaištauti, kad į savo darbą pamokoje jis žiūri pro pirštus”, – pabrėžė A.Doniela.
Korepetitorių verslas išnyks
Miesto Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Akvilijos Aleliūnienės nuomone, korepetitoriavimas – daugiau mada nei būtinybė. Anot specialistės, papildomai samdytis mokytoją verta nebent tuo atveju, jei vaikas dėl įvairių priežasčių priverstas praleisti pamokas, o artimieji neturi galimybių patys jam padėti pasivyti bendramokslius. Arba abiturientams, per 12 mokslo metų vis dėlto palikusiems spragų. Kažkada kažko neišmokę prieš egzaminus jaunuoliai tarsi šiaudo skęstantieji griebiasi privačios mokytojų pagalbos. “Tačiau labai gerai žinoma, kad nuosekliai besimokantieji ir be korepetitorių pagalbos gerai išlaiko egzaminus, įstoja į aukštąsias. Viską lemia paties mokinio pastangos ir jo darbo nuoseklumas. Per vėlu susiimti 11-12 klasėse”, – pažymėjo A.Aleliūnienė.
Specialistės nuomone, vykstant egzaminų reformai ir iš moksleivio reikalaujant ne tik žinių, bet ir sugebėjimo jas pritaikyti, ateityje korepetitorių verslas turėtų išnykti – per metus ar porą net ir už nemažus pinigus vaiko išmokyti mąstyti neįmanoma. “Korepetitoriai reikalingi tik spragoms lopyti. Turėtų atsirasti rimtesnis šeimos požiūris į vaiko nuoseklų mokymąsi – kai daugiau laiko skiriama užklasinei veiklai nei mokslui, vėliau tenka ieškoti, kas užpildytų žinių spragas”, – pabrėžė A.Aleliūnienė.
Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Stanislava Strolaitė pabrėžė: nors ministerija nepritaria korepetitorių verslui, tačiau priežasčių, kodėl jie samdomi, reikia ieškoti pačiose mokyklose. “Iš dalies galbūt korepetitoriai yra mados reikalas, bet jie tarsi atskleidžia mokytojų darbo broką. Jei klasės dauguma dar samdo privačius mokytojus, reikia pagalvoti, ką per pamoką veikia pedagogas?” – kalbėjo S.Strolaitė.
Anot jos, neefektyviai išnaudotas pamokos laikas, kai mokytojas nesugeba sudominti mokinių, plonina tėvų, samdančių korepetitorius, kišenes. Specialistė akcentavo, kad mokyklos turėtų individualizuoti darbą, organizuoti modulines grupes, tada nebereiks ieškoti privačių mokytojų. Tačiau viskas atsiremia į pinigus. Mažėjant mokinių skaičiui ir švietimo įstaigoms nebeišgyvenant iš mokinio krepšelio lėšų, direktoriai nebeturi galimybės reikalauti iš pedagogų papildomo darbo su per pamokas nespėjančiais mokiniais.
Be to, anot S.Strolaitės, negalima vienareikšmiškai tvirtinti, jog korepetitoriai visada padeda ar yra nenaudingi – vieni atiduoda visas jėgas, kad išmokytų vaiką, kitiems svarbiausia – pinigai. Ir nors specialistė įsitikinusi, kad korepetitorių neturėtų būti, tačiau jei mokyklos gyvena skurdžiai, vargu ar pedagogai sutiktų nemokamai konsultuoti silpnus savo mokinius.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Sekdami mada samdyti privačius mokytojus, retas moksleivis mokyklą baigia be jų pagalbos.
