Viršvalandžius dirbti Lietuvoje populiaru, bet sumokėti už juos neskubama, rodo statistikos duomenys.
Viršvalandžius dirbo 4 proc. samdomų darbuotojų. Tarp vyrų ir moterų viršvalandinis darbas paplitęs nevienodai: jį dirbo 34 tūkst. (6 proc.) vyrų ir 15 tūkst. (2,5 proc.) moterų, paskelbė Statistikos departamentas.
Statistikai pirmą kartą atliko darbo laiko panaudojimo antrąjį 2004 metų ketvirtį tyrimą, apklausę 5,2 tūkst. 15 metų ir vyresnių gyventojų, užimtų pagrindinėje darbovietėje, ir tyrimo rezultatus perskaičiavę visiems gyventojams.
Daugiausia viršvalandžių dirbo prekybos ir transporto, statybos ir apdirbamosios gamybos įmonių samdomi darbuotojai. Šiose veiklose dirbti viršvalandžiai sudarė 65 proc. visų viršvalandžių.
Viršvalandinį darbą prekyboje dirbo 10 tūkst. (6 proc.) visų darbuotojų, kurių daugiau nei pusė – moterys. Dirbti viršvalandžiai prekyboje sudarė apie penktadalį visų viršvalandžių.
Viešojo valdymo ir gynybos bei privalomojo socialinio draudimo institucijose antrąjį 2004 metų ketvirtį dirbta 4 tūkst. viršvalandžių, apie pusė jų – policijos institucijose.
Anot statistikų, didžiajai daliai darbuotojų buvo sumokėta už viršvalandinį darbą.
Viešbučių ir restoranų, finansinio tarpininkavimo, švietimo įstaigose, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo institucijose dirbti viršvalandžius nėra populiaru. Jose viršvalandinis darbas sudarė nuo 0,5 iki 4 proc. visų dirbtų viršvalandžių.
Už viršvalandinį darbą darbdaviai neskuba atsiskaityti – tik 48 proc. darbuotojų, dirbusių viršvalandžius, buvo sumokėta. Daugiau viršvalandinis darbas apmokamas “vyriškų” veiklų darbuotojams – transporto (61 proc.), statybos (58 proc.), apdirbamosios gamybos (57 proc.) samdomiesiems žmonėms. Tik 39 proc. prekybos darbuotojų, kur dominuoja moterų darbas, buvo sumokėta už dirbtus viršvalandžius.
Sutrumpintą darbo dieną ar savaitę dirbo 124 tūkst., arba 9 proc. visų darbuotojų, o moterys sudarė 59 proc. visų taip dirbusiųjų.
Pamainomis dirbo apie dešimtadalis (138 tūkst.) samdomų darbuotojų, o moterys sudarė 54 proc. visų taip dirbusių asmenų. 71 proc. dirbusiųjų pamainomis teigė, kad nenorėtų dirbti ne pamainomis. Daugiau nei pusė (53 proc.) pamainomis dirbusių moterų nurodė, kad taip dirbti joms patogu.
Statistikai daro prielaidą, kad pamaininis darbas labiau tenkina jaunas šeimas, kai sutuoktiniai pasikeisdami gali patys auginti mažamečius vaikus. Tai patogu ir asmenims, kuriems tenka prižiūrėti neįgalius suaugusius šeimos narius ar giminaičius.
69 proc. darbuotojų darbą vakarais, naktimis ir savaitgaliais vertina teigiamai ir tik trečdalis jų nurodė, kad taip dirbti nepatogu.
Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, antrąjį 2004 metų ketvirtį vakarais (nuo 18 iki 22 valandos) dirbo 564 tūkst., arba 40 proc., visų darbuotojų. Taip dirbo 43 proc. visų vyrų ir apie trečdalis moterų. Darbas vakarais paplitęs žemės ūkyje ir kai kuriose paslaugų teikimo veiklose.
Naktimis dirbo 173,2 tūkst., arba 12 proc. užimtų gyventojų. Naktimis dirbo po trečdalį užimtųjų sveikatos priežiūros įstaigų ir transporto, sandėliavimo ir ryšių darbuotojų.
Savaitgaliais daugiausia dirbo žemdirbiai ir kai kurie paslaugas teikiančių veiklų darbuotojai. Kas trečias iš dirbusiųjų savaitgaliais darbavosi žemės ūkyje prižiūrėdamas galvijus ir kas penktas – prekyboje.
ELTA
