ENERGETIKA
Lietuviai su užsienio kolegomis ateities degalais vadina vandenilį. Kaune įsikūręs Lietuvos energetikos institutas atlieka tyrimus, susijusius su ateities degalais įvardijamo vandenilio naudojimu. Pasak mokslinio bendradarbio akademiko Jurgio Vilemo, “reikia naftos pakaitalo automobiliuose, buityje ir pramonėje, o vandenilio naudojimas garantuoja efektyvesnę energijos gamybą ir beveik nulinę taršą”. Dabar institutas tiria, kaip mažesniame tūryje sutalpinti kuo daugiau vandenilio. Mokslininkai dirba kartu su JAV nacionaline laboratorija “Sandia”, Švedijos ir Prancūzijos bei Kauno Vytauto Didžiojo universitetu. Vandenilio projektams tikimasi gauti ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Tačiau, J. Vilemo teigimu, platesnis vandenilio panaudojimas degalams prasidės tik apie 2030 metus. Pirmoji vandenilio degalinė Europoje jau atidaryta Islandijoje. LR
FINANSAI
Kaip jau anksčiau pranešta, Vyriausybė paskelbė ketinanti pasinaudoti galimybe įsigyti “Jukos” priklausantį “Mažeikių naftos” 53,7 proc. akcijų paketą ir vėliau jį perparduoti pageidaujamam pirkėjui. Tam prireiks ne mažiau kaip 4 mlrd. litų. Finansų ministerijos teigimu, kol kas nežinoma tiksli skolinimosi suma, ji bus nustatyta sandorio sąlygomis. R
Nuo to, kokia bus nustatyta akcijų paketo kaina, priklausys ir finansiniai šaltiniai. Kai kurių ekspertų manymu, tokio dydžio paskola turėtų būti sindikuota už Lietuvos ribų, nes 4 mlrd. suma būtų per didelė Lietuvos bankams. Tačiau SEB Vilniaus banko Verslo klientų ir institucijų departamento direktoriaus Aivaro Čiučelio teigimu, 4 mlrd. litų galėtų paskolinti ir Lietuvos bankai kartu su savo akcininkais, kurie yra stambūs užsienio bankai. Tai, kad paskola būtų imama trumpam laikui, pasak A. Čiučelio – ne problema, o riziką neparduoti akcijų bankai vertins minimaliai. R
SEB Vilniaus banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos pakomentavimu,, “jei sandoriui reikalingą sumą Vyriausybė pasiskolintų, o parduoti akcijas pavyktų tik kitais metais, valstybės skola pereitų į kitus metus, tačiau jei Vyriausybei pavyktų sandorį užbaigti iki šių metų pabaigos, nieko ypatingo neįvyks”. Tačiau, pasak G. Nausėdos, “nutekėjus informacijai” pelningai perparduoti “Mažeikių naftos” akcijas gali būti sunku. R
Apie ketinimus investuoti į Lietuvos naftos perdirbimo gamyklą “Mažeikių nafta” paskelbusi kompanija “Lukoil” tai daryti ketina ne viena, o su viena didžiausių JAV energetikos kompanijų “ConocoPhilips”. Ekspertų nuomone, toks aljansas – beveik be trūkumų – jis turi pakankamai rusiškos naftos, kuri garantuos stabilią veiklą gamyklos, kuri yra viena iš didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje. Bet svarbiausia – į šį aljansą įeina ir Amerikos kompanija, kuri gali garantuoti tai, ko Lietuva siekia jau ne pirmus metus – vakarietišką vadybą ir požiūrį į verslą. “Lukoil” prezidento Vagito Alakperovo paaiškinimu, “užsienio kompanijos neskuba investuoti lėšų į Rusijos naftos gavybą, nes trūksta stabilios teisinės bazės investicijų srityje, todėl noras sumažinti investicijų riziką ir buvo svarbi priežastis sukurti tokį aljansą kaip “Lukoil-ConocoPhilips”. R
Ekonomistams prognozuojant tolesnį degalų brangimą bei bendro kainų lygio didėjimą, bankai neketina keisti reikalavimų dėl minimalių pajamų, liekančių pragyvenimui paėmus paskolą. Specialistų teigimu, ir dabar reikalaujamų 500-600 litų pakanka tik itin taupiems. Bankų skaičiavimais, vilniečiui, sumokėjusiam paskolos dalį ir palūkanas, mažiausiai turėtų likti 500- 600 litų pragyvenimui, o Skuodo ar kito mažesnio miesto gyventojui pakaktų ir 300 litų. Pasak bankininkų, mažiausia leistina pragyvenimui skirta pajamų dalis tenka maždaug kas dešimtam skolininkui. ” Romas Lazutka, Vilniaus universiteto docentas bei Socialinių tyrimų instituto atstovas, mano, kad 500 litų yra gana kuklios pajamos, bet “išgyventi labai stengiantis, matyt, įmanoma”. Anot jo, iš valstybės remiamų pajamų – 135 litų – išgyventi tikrai neįmanoma, o vadinamoji skurdo riba – maždaug 300 litų – taip pat yra mažesnė negu bankų paliekama suma. LŽ
Finansų ministras Zigmantas Balčytis tikina, kad, nepaisant naftos kainų šuolio, infliacija neturėtų sutrukdyti įsivesti eurą, bei ragina neabejoti bendrosios Europos valiutos nauda šalies ekonomikai. Jo teigimu, “ankstyvas euro įvedimas suteiks ūkiui strateginį pranašumą, o piliečiams – puikią galimybę atkartoti į Lietuvą panašios ES šalies, Airijos, ekonomikos šuolį, leidusį pragyvenimo lygį pakelti aukščiau už ES vidurkį”. Ministras šią savaitę ramino Seimo narius, būgštaujančius, kad rekordiškai pašokusios naftos kainos gali gerokai slopinti šalies ekonomikos plėtrą, o dėl galimo didesnės infliacijos pavojaus litą euru gali tekti pakeisti vėliau. Pasak Z. Balčyčio, nepagrįsti infliacijos lūkesčiai yra įtakingesnis veiksnys negu naftos kainų padidėjimas. Galimybė pretenduoti įvesti eurą jau nuo 2007 metų pradžios suteikta tik Lietuvai ir dar 2 iš 10 naujų ES valstybių. LŽ, R
Ruošdamasi pakeisti litą euru Lietuva yra sukūrusi specialią Premjero Algirdo Brazausko vadovaujamą įvedimo koordinavimo komisiją, suformuotos šešios specialios darbo grupės. Iki spalio 1-osios Seimui žadama pateikti Nacionalinį euro įvedimo planą. LŽ
ĮMONĖS
Draudimo bendrovės “Ingo Baltic” bankroto bylos paskelbimas jau yra įsiteisėjęs, todėl visi šios draudimo bendrovės išduoti polisai nebegalioja. Jau pradėtos grąžinti ir bankrutuojančios kompanijos klientų nepanaudotos įmokos. Įmonės administratoriaus UAB “Jupoga” įgalioto asmens Juozo Dzekunsko teigimu, išsiųsta per 57 tūkst. laiškų “Ingo Baltic” klientams, kurie telefonu galėtų sužinoti nepanaudotos įmokos likutį. Kaip jau prieš keletą dienų pranešta, prisiskambinti į “Jupogą” šiuo metu sudėtinga, bet, pasak J. Dzekunsko, “Ingo Baltic” klientai neturėtų nerimauti, nes išsiųsti prašymus jie gali beveik iki spalio vidurio. Draudikų biuro vadovo Algimanto Križinausko teigimu, “kiek žmonių ir kokio dydžio įmokas atgavo, bus tiksliai pasakyta mėnesio pabaigoje”. R
Klaipėdos apygardos teismas vakar nebaigė aiškintis, koks buvo Lietuvos Vyriausybės vaidmuo Valstybinei naftos geologijos įmonei ir Švedijos kompanijai “Svenska Petroleum Exploration” (SPE) 1993 metais steigiant bendrą įmonę “Genčių nafta”. Po ilgo bylinėjimosi Kopenhagos arbitražas dėl pažeistų švedų kompanijos teisių iš “Geonaftos” ir Vyriausybės priteisė 12,5 mln. JAV dolerių (34,04 mln. litų). Pagal 1993 metais Lietuvos Vyriausybės, SPE ir tuometės Valstybinės naftos įmonės pasirašytos “Genčių naftos” steigimo sutarties išlygą švedų pretenzijos į “Geonaftos” eksploatuojamus Kretingos ir Nausodžio naftos telkinius buvo nagrinėjamos ne Lietuvoje, o Tarptautiniame arbitraže. LŽ
Byla pagal bendrovės “Geonafta”, valdančios 50 proc. “Genčių naftos” akcijų, ieškinį dėl antrinės įmonės steigimo pripažinimo niekiniu iškelta pernai lapkričio mėnesį. Bendrovės “Geonafta” atstovai vakar teigė buvę apstulbinti atsakovų prisipažinimo, esą steigimo sutartis neatlikusi įmonės steigimo funkcijos. Į bylą įtrauktos Vyriausybės atstovas byloje teisinius debatus ir išvedžiojimus vadino bylos vilkinimu ir įspėjo apie skaičiuojamus delspinigius. LŽ
PASLAUGOS
Lietuvoje jau įdiegta dar viena naujiena – internetu galima užsisakyti ne tik knygų, gėlių ar buitinės technikos, bet ir maisto prekių. Sostinėje jau kurį laiką veikia individuali įmonė “Žiogas ir Ko”, besiverčianti maisto produktų iš prekybos centrų pristatymu į namus. Prekes galima užsisakyti internetu. Maisto produktus individualios įmonės “Žiogas ir Ko” darbuotojai nuperka tame prekybos centre, kurį nurodo klientas.Sutartą valandą užsakymas bei pirkimo kvitas pristatomi nurodytu adresu. Paslaugos kaina priklauso nuo užsakymo vertės. Jei prekių įsigyta už 1-49 litus, klientas už pristatymą sumoka 15 litų, jei už daugiau – didėja ir paslaugos kaina. K
Pasak “Žiogo ir Ko” savininko Martyno Vainučio, artimiausiu metu įmonės paslaugomis galės naudotis ir kitų šalies didmiesčių gyventojai. Tarp jų – ir klaipėdiečiai. Virtualioje erdvėje ne pirmus metus veikia dešimtys elektroninių parduotuvių. Dažniausiai siūloma įsigyti buitinės elektronikos ir kompiuterinės technikos prekių, knygų, kompaktinių plokštelių, gėlių puokščių, prabangių laikrodžių, gintaro dirbinių. Kiek Lietuvos žmonių apsiperka virtualiose parduotuvėse, nežinia. Tačiau prekybininkų teigimu, mūsų šalyje tokių pirkėjų žymiai mažiau nei kitose valstybėse. K
Viena seniausių informacinių technologijų (IT) paslaugas teikiančių šalies bendrovių “Skaitos kompiuterių servisas” (SKS), kurios verslo pagrindą sudaro paslaugos vidutiniam verslui, nuo šiol ketina plėsti sparčiai populiarėjančias žmogiškųjų ir techninių išteklių nuomos paslaugas. SKS yra pasirengusi “paskolinti” savo specialistus įmonėms, kad šios galėtų išspręsti su informacinėmis technologijomis susijusias problemas. Bendrovė ketina pristatyti naujovių ir tobulinti jau esamus produktus. Pavyzdžiui, SKS sukurtos “SKS vaistai” medikamentų užsakymų sistemos, kuria naudojasi daugiau nei 800 šalies vaistinių, apyvarta per šių metų I pusmetį, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo per 20 proc., iki 126,1 mln. litų, ir sudarė apie ketvirtį visos vaistų apyvartos šalyje. KD
RYŠIAI
Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitete šią savaitę tikėtasi svarstyti parlamentarų personalinių interaktyvių svetainių projektą, kurį pristatyti turėjo bendrovės “Penki kontinentai” atstovas Jurgis Gylys. Pasak jo, bendrovė pasirengusi pasiūlyti bandomąją svetainės versiją – realiai veikiantį projektą, kuris taptų pavyzdžiu kitiems parlamentarams. J. Gylys paaiškino, kad norėtų sukurti interaktyvias Seimo narių svetaines, kurios atvertų įvairių galimybių – vaizdo demonstracijas, elektroninį parašą. J. Gylio teigimu, “Penki kontinentai” lauktų savanorių, kurie pirmieji pageidautų taip bendrauti su rinkėjais. Suteikti tokią paslaugą visiems 141 tautos išrinktajam bendrovės pajėgumas esą leistų per pusmetį. LŽ
ŽEMĖ
Keliasdešimt Lietuvos ūkininkų jau pateikė paraiškas gauti išmokas už retų lietuviškų veislių gyvulių auginimą, pasinaudodami Kaimo plėtros plano programa, sukurta siekiant išsaugoti tradicines Lietuvos naminių gyvulių veisles. Ūkininkai, auginantys senųjų lietuviškų veislių gyvulius ir paukščius, paraiškas gauti finansinę paramą Nacionalinei mokėjimų agentūrai (NMA) šiemet gali teikti 2 mėnesius – nuo rugsėjo pradžios iki lapkričio 1-osios. Retų veislių ir paukščių programa yra viena iš 4 finansavimo programų, sudarančių Kaimo plėtros plano “Agrarinės aplinkosaugos” priemonę. R
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”.
ELTA
