EKONOMIKA
Rugpjūtį, palyginti su liepa, priešingai nei ankstesniais metais, buvo apskaičiuota ne defliacija, o 0,1 proc. infliacija. Ją nulėmė 1,2 proc. pabrangusios transporto grupės prekės ir paslaugos bei 0,2 proc. atpigę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai. Pasak Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėjos Nadeždos Alejevos, šių metų rugpjūčio vidutinė metinė infliacija sudarė 2,7 proc., o 2004 m rugpjūtį buvo 0,2 proc. vidutinė metinė defliacija. R
Lietuva gali pradėti drausti vežti gyvūninės kilmės produktus iš Kaliningrado per mūsų šalį, jeigu Rusija iki pirmadienio neatšauks draudimo per Lietuvą į Rusiją tranzitu eksportuoti mėsą ir jos produktus. Tokią galimybę svarsto Užsienio reikalų ministerija jos pareigūnams piktinantis, kad Rusija dėl nusižengimų baudžia ne konkrečias įmones, o visą šalį. Tai jau, anot jų, – ne ekonominis, bet politinis žingsnis. Diplomatų nuomone, jeigu derantis su kolegomis Rusijoje ateinantį pirmadienį sprendimo nebus, “būtų logiška mums taip pat imti drausti maisto produktų vežimą iš Kaliningrado”. Tranzitu per Lietuvą, Pasienio ir transporto valstybinės veterinarijos tarnybos duomenimis, iš Kaliningrado kas mėnesį važiuoja apie 1.500 vagonų ir apie 1.300 mašinų produkcijos. VŽ
ENERGETIKA
Iki metų pabaigos žlungančio Rusijos naftos koncerno “Jukos” valdoma “Mažeikių nafta” turės naują šeimininką. Premjeras Algirdas Brazauskas vakar paskelbė, kad jau yra potencialus akcijų pirkėjas, o sandorį galima baigti šiais metais. Jau kitą savaitę Vyriausybė ketina pateikti Seimui svarstyti įstatymą dėl Mažeikių įmonės akcijų įsigijimo ir valdymo, kuris numatytų galimybę skolintis sandoriui pinigų. Vyriausybė suskubo rengtis akcijų išpirkimui “Jukos” pranešus apie tai, kad ji parduos “Mažeikių naftos” akcijas aukcione. Pagal sutartis Vyriausybė turi pirmumo teisę įsigyti “Jukos” parduodamas akcijas. Koncernui priklauso 53,7 proc. “Mažeikių naftos” akcijų (jų rinkos vertė – per 4,2 mlrd. litų). Vyriausybės norą pačiai išpirkti beveik 54 proc. Mažeikių įmonės akcijų, o paskui jas perparduoti “patikimam” investuotojui šalies analitikai vertina prieštaringai. LR, LŽ
FINANSAI
Vyriausybė iš rezervo fondo skyrė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijai (LVDK) 100 tūkst. litų patalpų, esančių sostinės Algirdo gatvėje, techninėms sąlygoms pagerinti. Šių metų kovo pabaigoje Ministrų kabinetas tas negyvenamas patalpas, priklausančias valstybei nuosavybės teise, nutarė pagal panaudos sutartį penkeriems metams perduoti LVDK. Projektą dėl lėšų LVDK perduotų patalpų remontui skyrimo pateikė socialdemokrato Zigmanto Balčyčio vadovaujama Finansų ministerija. Ji pasiūlė minėtoms reikmėms suteikti 100 tūkst., o ne 280 tūkst. litų, kaip buvo prašiusi konfederacija. Anot parlamentaro liberalcentristo Sauliaus Lapėno, kuris jau anksčiau kritikavo Vyriausybę už tai, kad skyrė patalpas LVDK, pastarasis ministrų kabineto žingsnis patvirtina, jog minėta asocijuota verslo struktūra yra išskirtinai proteguojama. LŽ, LR
RINKOS
Vilniaus vertybinių popierių biržoje rugsėjo 15 d. “Lietuvos telekomo” akcijos pabrango 39 centais, iki 2,58 lito, ir, pasak specialistų, dar šiemet gali pakilti iki 3 litų. Ši žinia ypač gera tiems telekomo akcininkams, kurie šias akcijas pirko iš valstybės po 3,15 lito. Iš viso “Lietuvos telekomas” yra išleidęs per 800 mln. akcijų. “Hansabanko” Finansų maklerio skyriaus vadovas Linas Grinevičius siūlo būti kantriems ir “Lietuvos telekomo” akcijų neskubėti pardavinėti, nes “tai puiki investicija ilgam laikui”, juolab kad “Lietuvos telekomas” akcininkams kiekvienais metais moka dividendus – maždaug 60 proc. nuo pelno. VŽ
ĮMONĖS
Kelis šimtus milijonų litų Lietuvos valstybei kainavusi Giraitės (Kauno r.) ginkluotės gamykla ruošiama privatizuoti. Vakar Seimo nariams pateiktas įstatymo projektas, siūlantis valstybės įmonę reorganizuoti į akcinę bendrovę. Tačiau pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojo liberalcentristo Algio Kašėtos, šis projektas gali ir nesulaukti parlamentarų palaikymo. LŽ
Vilniaus drabužių gamybos bendrovė “Rožė”, baigusi diegti kompleksinę kompiuterinės įmonės valdymo ir apskaitos sistemą, jos pagalba planuoja padidinti veiklos efektyvumą, konkurencingumą, gamybos bei eksporto apimtis. Šios sistemos kūrimas ir diegimas buvo vykdomas pagal PHARE 2002 programą, dalis jo finansuojama iš fondo “Ekonominė ir socialinė sanglauda Lietuvoje”. 45 proc. projekto vertės investavo pati įmonė. Pasak Kristinos Baltaduonienės, UAB “Rožė” rinkodaros direktorės, įdiegta sistema, be kitko, darys įtaką įmonės elektroniniam verslui – “Rožė”, bene pirmoji iš Lietuvos siuvimo bendrovių, pradės produkciją pardavinėti internetu. VŽ
“Rožė”, siuvanti drabužius pagal žinomų firmų – Prancūzijos “Cacharel” bei Švedijos “Pret a porter” – užsakymus, ryžtingai skverbiasi į Vakarų šalių parduotuves su savo firmos ženklu. Įmonės moteriški drabužiai parduodami Suomijoje, Norvegijoje, Italijoje, o nuo šiol – ir Prancūzijos sostinėje Paryžiuje. VŽ
PREKYBA
Vilniuje, Ateities gatvėje, atidarytas naujas prekybos centras “Mandarinas”. Čia pirkėjai galės apsilankyti 45 prekybos bei paslaugų įmonėse, iš kurių didžiausia – “Rimi Hypermarket”. Viso prekybos centro plotas – 9 tūkst. kvadratinių metrų, į šį projektą investuota apie 20 mln. litų. LR
RYŠIAI
Vakar Klaipėdos mokslo ir technologijų parke prasidėjo tris dienas truksiantis Lietuvos kompiuterininkų sąjungos suvažiavimas. Šis renginys kas antri metai vyksta vis kitame Lietuvos mieste. Šiemet suvažiavime daug dėmesio planuojama skirti informacinės visuomenės Lietuvoje plėtros problemoms. VE
STATYBA
Seimas vakar pradėjo svarstyti keletą Statybos įstatymo pataisų. Jomis siūloma įtvirtinti keletą naujovių – nuo pastatų energetinio sertifikavimo iki žindymo kambarių įrengimo viešojo naudojimo pastatuose. Įstatymo pataisą, kuria siūloma viešojo naudojimo pastatuose įrengti patalpas kūdikiams žindyti ir pervystyti, inicijavo parlamentarė Birutė Vėsaitė. Šis reikalavimas, pasak Seimo narės, galiotų tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems pastatams. Seimas vakar pradėjo svarstyti ir keletą kitų statybas reglamentuojančių įstatymų pataisų. Aplinkos ministerija pateikė pataisas, kuriomis siūloma įteisinti pastatų energetinį sertifikavimą, sugriežtinti atsakomybę už savavališkas statybas. VŽ
Virš Lietuvos ir Lenkijos pakibo 130 mln. JAV dolerių dydžio JAV bendrovės “American Axle & Manufacturing” investicija. Kuriai šaliai ji atiteks – paaiškės per 1-2 mėnesius. Viena iš stambiausių pasaulio automobilių dalių gamintojų JAV įmonė “American Axle & Manufacturing” (AAM) vis dar neatskleidžia savo planų, kur bus statomas naujas automobilinių žvakių ir variklių atsarginių dalių fabrikas. VŽ žiniomis, su kitomis šalimis investuotojas dabar nesidera. Su lietuviais bendraujama jau daugiau nei pusmetį. Ūkio ministerijos valstybės sekretorius Gediminas Miškinis patvirtina, kad su amerikiečiais deramasi ir tam skiriama daug dėmesio. Tačiau dėl konfidencialumo įsipareigojimų daugiau informacijos nepateikiama. VŽ
Šaltinių duomenimis, amerikiečiai ieško 35 ha sklypo ir ketina sukurti apie 350 darbo vietų. Taip pat tvirtinama, kad per 3-4 metus būtų išsiplėsta dar kone 10 ha, o darbuotojų galėtų būti 1.200. Amerikiečiai teigia jau turintys užsakymų, todėl leidžia suprasti, kad laiko deryboms – mažai. Lietuvoje į tokią investiciją pretenduoja Klaipėdos ir Kauno laisvosios ekonominės zonos. Tačiau pirmiausia šį investuotoją turi laimėti valstybė. VŽ
TRANSPORTAS
Vilniaus savivaldybė iš Kauno mėgins persivilioti turistus, atskridusius į pastarojo miesto Karmėlavos oro uostą pigių skrydžių bendrovių lėktuvais. Iš Vilniaus į Karmėlavą ir atgal nuolat kursuos autobusai. Maršrutas bus atidarytas rugsėjo 22-ąją, kartu su pirmuoju bendrovės “Ryanair” lėktuvų reisu. Į oro uostą atskridusiems keleiviams autobuso teks laukti ne ilgiau nei 40 minučių. Manoma, kad vien kompanijos “Ryanair” lėktuvai per pirmuosius veiklos metus perveš daugiau nei 100 tūkst. keleivių, kurių dauguma bus išlaidūs britai. LR
Nuo penktadienio iki kito ketvirtadienio Klaipėdoje vyks tradicine tapusi akcija “Mieste be savo automobilio”. Šiemet ją rengia ekologinis klubas “Žvejonė” drauge su Klaipėdos miesto savivaldybe ir Lietuvos dviratininkų bendrija. Pasak akcijos koordinatorės Jolantos Uktverytės, sumanymas kartą per metus skelbti akciją “Mieste be savo automobilio” kilo 1998 metais Prancūzijoje, o 2002 m. ji pradėta rengti ir Lietuvoje. Tikslas – akcentuoti automobilių naudojimo keliamas problemas ir skatinti rinktis ekologiškas transporto priemones. VE
ŽEMĖ
Vakar Premjeras Algirdas Brazauskas visą popietę praleido Kauno rajone. Ministras Pirmininkas apžiūrėjo naujausiomis technologijomis aprūpintą Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) Praktinio mokymo ir bandymų centrą Giraitėje, kur baigta statyti moderni galvijų ferma. Ministras Pirmininkas ragavo lietuviškų obuolių ir ekologiškų produktų, domėjosi Babtų gimnazijos statybos reikalais, o vėlai vakare lankėsi Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkės Genutės Staliūnienės ūkyje Kaniūkų kaime. KD
Aplinkos ministerija ketina siūlyti Vyriausybei didinti mokestį už aplinkos teršimą stiklo pakuotės atliekomis. Teigiama, jog dabartinis tarifas per mažas, todėl neskatina surinkti stiklo pakuotės atliekų. Arūno Kundroto, Aplinkos ministro, įsitikinimu, įsipareigojimus pakuotės ir pakuotės atliekų tvarkymo srityje šalis sugebės įvykdyti, tačiau gali kilti problemų dėl stiklo pakuotės atliekų surinkimo ir perdirbimo: “mes išanalizavome padėtį ir rengiamės teikti siūlymą padidinti mokestį už stiklą, toks pasiūlymas bus pateiktas Vyriausybei”. Pasak ministro, siekiama, kad verslas, užuot mokėjęs mokestį, imtų tvarkyti atliekas, vykdytų užduotis. VŽ
Šiuo metu šis mokestis už stiklą yra 9 centai už kilogramą pakuotės arba 5 centai už 1 litrą pripildytos pakuotės. Nuo kitų metų jį bus galima mokėti tik nuo svorio. Kiek gali didėti šis mokestis, ministerija kol kas neįvardija. Pernai šaliai ir įmonėms buvo nustatyta užduotis perdirbti 35 proc. stiklo pakuotės atliekų, šiemet užduotis – 40 proc., o kitąmet ji sieks jau 60 proc. VŽ
Klaipėdiečiai kol kas nekvaršina galvos dėl ozono sluoksnio apsaugos – net šiandien, Tarptautinę ozono sluoksnio apsaugos dieną. Tačiau problema egzistuoja. Pirmą kartą ozono išretėjimas, kitaip vadinamoji ozono skylė, virš Antarktidos pastebėtas praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologo Algio Vasilkovo teigimu, šiuo metu ozono sluoksnis virš Antarktidos yra atsinaujinęs. Iš Kaune esančios stoties ozonometru nuolat tiriamas ozono tankis ir virš Lietuvos. Pavojingo ozono sluoksnio išretėjimo kol kas dar nėra pastebėta. K
Jūrų kapitonų klubas, Klaipėdos turistų klubas “Bočiai” ir šeimos estetinio lavinimo centras “Bona familia” rytoj vėl rengia akciją – festivalį “Švarus pajūris”. Pirmoji tokia akcija vyko gegužės pradžioje. Rytoj šiukšlės pajūryje bus renkamos 7 kilometrų ruože nuo Nemirsetos iki Karklės. Jį valys jūrininkai iš Jūrų kapitonų klubo, Jūrininkų klubo, Jūrininkų sąjungos nariai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos III rinktinės kariai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos gelbėjimo tarnybos pajėgos, turistai, moksleiviai, aukštųjų mokyklų studentai ir dėstytojai, dainininkai. Idėja rengti pajūrio švarinimo akciją kilo 2004 metų vasarą, kai grupelė Klaipėdos turistų dalyvavo žygyje pėsčiomis pajūriu nuo Klaipėdos uosto pietinio molo iki Nidos. K
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
