ENERGETIKA
Vakar Premjeras Algirdas Brazauskas pareiškė, kad Vyriausybė svarsto galimybę pirmumo teise iš žlungančio Rusijos koncerno “Jukos” išpirkti jo valdomą beveik 54 proc. Mažeikių įmonės akcijų paketą. Manoma, kad vėliau įsigytasis paketas būtų parduodamas drauge su papildomomis akcijomis iš valstybei šiuo metu priklausančio 40 proc. akcijų paketo. Anksčiau Premjeras yra sakęs, kad Vyriausybė galėtų parduoti nuo 10 iki 30 proc. savo valdomų akcijų. Pagal Vyriausybės ir buvusios “Mažeikių naftos” savininkės JAV bendrovės “Williams” sutartį, kurios įsipareigojimus vėliau perėmė “Jukos”, bet kuris iš dviejų pagrindinių “Mažeikių naftos” akcininkų, norėdamas parduoti savo akcijas, pirmiausia jas turi pasiūlyti kitam akcininkui arba gauti jo sutikimą parduoti trečiajam asmeniui. Anot A. Brazausko, jei Vyriausybei pavyktų parduoti Mažeikių įmonės akcijas, tai būtų pirmas atvejis nuo 1999 metų, kai Lietuva gautų lėšų už šios įmonės akcijas. LŽ
Premjero teigimu, “Mažeikių naftos” pardavimo procese “Lietuva iki šiol negavo nė vieno cento”. Tuo tarpu finansų eksministras, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius vakar teigė abejojąs tokiais Vyriausybės planais, nes negalįs įsivaizduoti, “iš kur Vyriausybė paimtų tokius pinigus”. Tačiau kai kurie analitikai mano, kad Vyriausybės sumanymas gali atnešti ir naudos. “Nord LB/Lietuva” prezidento patarėjo Vadimo Titarenkos nuomone, “sprendimas yra gana protingas – šiuo metu tinkamas laikas parduoti naftos perdirbimo bendrovės akcijų paketą, nes gyvename sparčiai augant naftos ir jos produktų paklausos sąlygomis, tai verslas, kuris šiuo metu užtikrina labai didelį pelningumą”. Jei Vyriausybei pavyktų perimti “Mažeikių naftos” kontrolę, ji galėtų rinkti ir būsimą įmonės šeimininką. LŽ
Remontui sustabdžius Ignalinos atominės elektrinės antrąjį bloką, AB “Lietuvos energija” ne tik neturi laisvos elektros energijos eksportuoti, bet ir trūkstamą šalies vartotojams dalį importuoja. Rymanto Juozaičio, “Lietuvos energijos” generalinio direktoriaus, teigimu, pirmąjį rudens mėnesį apie 49 proc. elektros energijos gaminama šalies elektrinėse, o 51 proc. importuojama iš Estijos ir Rusijos. Per aštuonis šių metų mėnesius AB “Lietuvos energija” eksportavo 2,932 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) elektros, o pernai per atitinkamą laikotarpį – 4,689 mlrd. kWh. VŽ
FINANSAI
Vyriausybė vakar mėgino užsitikrinti valdančiajai koalicijai priklausančių parlamentarų paramą dėl svarbiausių šį rudenį ketinamų priimti teisės aktų projektų. Pasak Zigmanto Balčyčio, finansų ministro, kitų metų biudžetas, palyginti su šių metų biudžeto planu, bus didesnis 17 proc. Nacionalinio biudžeto pajamos sudarys 18 mlrd. litų, išlaidos – 20,3 mlrd. litų. Iš jų ES parama sieks 3,5 mlrd. litų. Planuojamas biudžeto deficitas – 2,2 proc. BVP, o prognozuojama kitų metų infliacija – 2,1 proc. Ir Premjeras, ir finansų ministras viliasi, jog Seimas pritars šiam biudžeto projektui. Pasak A. Brazausko, “neigiamos reakcijos nemačiau”. VŽ, LŽ
Vyriausybės vadovas mėgino užsitikrinti parlamentarų paramą ir dar dėl kelių įstatymų projektų. Pavyzdžiui, jis piktinosi Seime svarstoma opozicijos inicijuota rezoliucija dėl naftos produktų kainų, kuria siūloma Vyriausybę įpareigoti ieškoti būdų mažinti privalomąjį naftos produktų rezervą, akcizus. “Į Briuselį tikrai nevažiuosiu”, – pareiškė A. Brazauskas. Jis atkreipė dėmesį į Gamtinių dujų įstatymą, taip pat užsiminė, jog aktyviai deramasi dėl “Mažeikių naftos” akcijų pardavimo. VŽ, LŽ
Paskelbtas Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo spalio-gruodžio mėn. tvarkaraštis. Finansų ministerija planuoja jų išleisti už 250-300 mln. litų. VŽ
Visuomenės informavimas apie euro įvedimą taps didžiausia iš visų iki šiol Lietuvoje vykusių informavimo kampanijų, jai bus atseikėta 10-11 mln. litų. Komunikavimo bendrovės pripažįsta, jog toks užsakymas – gardus kąsnis, jei ne dėl uždarbio, tai bent dėl prestižo. Euro informavimo kampanija turės savo simboliką ir savo šūkį, planuojama sukurti interneto svetainę, kurioje būtų pateikta visa su euro įvedimu susijusi informacija. Reklamos ir viešųjų ryšių akcijoms, renginių organizavimui, informacinės medžiagos platinimui bus pasitelktos reklamos, viešųjų ryšių ar integruotas komunikacijos paslaugas teikiančios bendrovės. Konkursą komunikavimo kompanijų paslaugoms planuojama skelbti ateinančių metų pradžioje. VŽ
PASLAUGOS
Vakar Vyriausybė priėmė nutarimą, palengvinantį vizų režimą kruizinių laivų turistams iš trečiųjų šalių, tačiau pavėluotai – kruizinės laivybos sezonas Klaipėdos uoste baigėsi prieš savaitę. Užtat kitą sezoną kruizinių laivų įgulų nariams ir keleiviams iš trečiųjų šalių nebebus kliūčių lankytis Klaipėdoje, su kokiomis buvo susidurta šią vasarą: birželio 30-ąją atplaukus laineriui “Constellation” su turistais amerikiečiais, trisdešimt Lietuvos vizų neturinčių keleivių negalėjo išlipti į krantą. Pagal jau minėtą nutarimą Šengeno vizas ar leidimą gyventi Šengeno valstybėje turintys užsienio piliečiai, atvykstantys kruiziniais laivais, dabar turės teisę iki 72 valandų būti Lietuvoje be vizų. Pasak Klaipėdos uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus viršininkės Linos Gylienės, uostamiesčio delegacija, vyksianti į tarptautines kruizų parodas Hamburge ir Majamyje, ten ketina apie tai pranešti visoms kruizų kompanijoms. K
PREKYBA
Problemoms, kylančioms tarptautiniams prekiautojams, spręsti ES egzistuoja ne viena priemonė, reikia tik tinkamai jas išnaudoti, pabrėžia specialistai. Apie tai kalbėta vakar Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje “Tarptautinė prekyba ir rinkos apsaugos priemonės: ką turi žinoti įmonės?” VŽ
Šilutiškė kailinių siuvėja UAB prekybos namai “Eksa”, iki šiol besisukusi Sibire, Lietuvoje pradeda steigti savo parduotuves. Šį savaitgalį sostinės senamiestyje atidaromoje “Eksos” parduotuvėje bus siūlomas visas šios įmonės gaminių asortimentas – 80 skirtingų gaminių, čia bus priimami individualūs užsakymai dalyvaujant dizaineriui ir konstruktoriui, teikiamas garantinis, pogarantinis patarnavimas. Kitąmet “Eksa” ketina atidaryti parduotuves Šiauliuose bei Klaipėdoje. VŽ
Reaguodami į praėjusią savaitę viešai išdėstytus verslininkų pasiūlymus racionalizuoti litų keitimo į ES valiutą procedūrą, vakar susitikimą su prekybininkais surengė Finansų ministerijos vadovai. Prekybininkai toliau reikalauja nuolaidų dėl papildomų išlaidų, kurias jie patirs euro įvedimo metu. Tačiau neseniai užsiminę apie galimą kainų didinimą, dabar prekybos verslo atstovai tokių kalbų vengia. Norėdami išvengti papildomų išlaidų, prekybininkai ir toliau sieks, kad būtų pavėlinta euro įvedimo data bei atsisakyti laikotarpio, per kurį bus galima atsiskaityti dvejopa valiuta. Tokius siūlymus finansų ministrui Zigmantui Balčyčiui vakar išsakė didžiausių prekybos tinklų vadovai bei prekybinių organizacijų atstovai. LŽ, KD
Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje įvyko pasitarimas dėl terminų “Bio”, “Bios”, “Eko” naudojimo ženklinant maisto produktus – tokiais ženklais nuo kitų metų liepos mėnesio negalės būti žymimi produktai, kurie nesiejami su ekologišku ūkininkavimu ar gamybos procesu. Šiandien Lietuvoje užregistruotuose prekių ženkluose arba neekologiškų produktų pavadinimuose yra naudojami trumpiniai “Bio”, “Bios”, tačiau jie nebuvo siejami su ekologiniu ūkininkavimu. Šių ženklų paskirtis – informuoti vartotoją apie specifinius mikroorganizmus produkto sudėtyje. Pasak gamintojų asociacijų atstovų, siekiant išvengti vartotojų klaidinimo, laipsniškai bus pakeisti gaminamų produktų pavadinimai bei prekių ženklai, kad neliktų minėtų trumpinių. Nuo 2006 m. liepos 1 d. taip pažymėti neekologiški produktai negalės būti tiekiami į rinką. VŽ, R
Lietuvos gyventojai netrukus gali tikėtis pigesnių bananų, mat Europos Sąjunga nutarė nuo kitų metų pradžios panaikinti importo kvotas, kurios anksčiau ribojo bananų patekimą į rinką. Lietuvos bananų importuotojai neabejoja, kad panaikinus vaisių įvežimo kliūtis bananai mūsų šalyje atpigs. Pasak Lietuvos vaisių ir daržovių prekybos įmonių asociacijos “Vaisiai ir daržovės” vadovės Laimutės Grybauskaitės, nuo Naujųjų metų importuotojams nereikės jokių licencijų, garantijų, vaisius galės vežti visi, kas tik panorės, todėl rinka turėtų būti perpildyta. LR
STATYBA
Vakar Nidoje posėdžiavusį Seimo Audito komitetą stebino pažeidimai Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Komiteto pirmininkas Artūras Skardžius rėmė prie sienos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorių Algimantą Degutį, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorę Rūtą Baškytę, Klaipėdos apskrities sekretorių Vytautą Rinkevičių, Neringos merą Vigantą Giedraitį. Valdininkams ir merui kliuvo už pažeidimus tvirtinant detaliuosius planus ir už tai, kad nekontroliavo statybų. Nuo 2000 iki 2005 metų Neringos savivaldybė patvirtino 110 detaliųjų planų. Procedūrinių pažeidimų padaryta visuose planuose. Tačiau kadangi detalieji planai patvirtinti pareigūnų parašais, anot R. Baškytės, statybos tampa “teisėtai neteisėtos”. Tačiau Neringos merą V.Giedraitį stebino kaltinimai, kad viskas Neringoje negerai. Jis teigė ginsiąs gyventojų interesus, nes “dabar – ne XIX amžius ir turistams reikia tinkamų paslaugų”. K, VE, LŽ, R
Lietuvoje yra apie tūkstantį neteisėtai pastatytų statinių, kuriuos reikėtų nugriauti. Anot aplinkos ministro patarėjo Alfonso Macaičio, teismai nenori priimti sprendimų, įpareigojančių griauti neteisėtus statinius. Ministro patarėjas prašė Seimo narių patvirtinti Aplinkos ministerijos parengtas Statybų ir civilinio kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas. Jas priėmus neteisėti statiniai būtų nugriauti. K, VE, LŽ, R
TRANSPORTAS
Vakar 11 sostinės troleibusų vairuotojų išmėgino jėgas slalomo trasoje “Vilniaus troleibusų” parko aikštelėje. Čia troleibusų vairuotojai demonstravo tai, ko kasdien, veždami keleivius, negalėtų sau leisti. Neįprastose varžybose pirmoji vieta teko debiutantui – tik pusantrų metų troleibuso vairuotoju dirbančiam Aleksandrui Ilcevičiui. Jis užsidirbo 1000 litų premiją ir gaus aukštesnę troleibuso vairuotojo kategoriją. Slalomo trasa buvo tik viena iš bendrovės “Vilniaus troleibusai” savo darbuotojams surengto meistriškumo konkurso užduočių. LR
VERSLAS
Nors pripažįstama, kad Lietuvoje verslo sąlygos geriausios iš visų naujų ES narių, tačiau tiesioginių užsienio investicijų srautas šalyje mažėja. Specialistų teigimu, norint situaciją pakeisti, reikėtų imtis aktyvesnių veiksmų. Greičiau kurti pramonės parkus, palengvinti naudojimąsi komercinės paskirties žeme, tobulinti švietimo sistemą, skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei nustatyti “Sodros” įmokų “lubas” – tai dalis receptų, kaip privilioti užsienio investicijas. Juos ūkio ministrui Kęstučiui Daukšiui vakar vardijo Investuotojų forumo atstovai. LŽ, VŽ
Vakar Kaune pristatyta Lietuvoje pradedama diegti moderni europietiška panaudotų pakuočių rūšiavimo sistema. Vykdant šį projektą daugelyje šalies miestų ir rajonų ketinama pastatyti papildomus modernius pakuotės atliekų surinkimo konteinerius – bus ugdomi žmonių įpročiai rūšiuoti atliekas. Pakuočių tvarkymą organizuos bendrovės “Žaliasis taškas” ir “Toensmeier” įmonių grupė. KD
ŽEMĖ
Vakar Kaune prasidėjo šalies melžimo varžybų finalas, kuriame dėl nugalėtojo vardo susirungė 40 dalyvių iš 23 rajonų. Beveik trečdalis jų – vyrai. Nugalėtojų laukia daugybė dovanų. LR
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
