Pasaulinio garso althornininkas, prestižinių konkursų laureatas, vienos garsiausių Belgijos menų mokyklos lektorius Timas De Maeseneer jau šešerius metus – itin dažnas svečias Lietuvoje. O jo kelias vingiuoja per Panevėžį.
Mat su daugiau nei dvidešimtmetį pučiamųjų instrumentų tradicijas puoselėjančiais, apdovanojimus vienas po kito šluojančiais Panevėžio rajono Šilagalio kultūros centro varinių pučiamųjų orkestro „Skepučini“ dūdininkais netikėtai užsimezgusi pažintis netruko peraugti į ilgametę draugystę. Jaunieji Panevėžio rajono talentai dabar turi išskirtinę galimybę mokytis iš visame pasaulyje žinomo pučiamųjų meistro.
Pirmą kartą T. De Maeseneer į Lietuvą atvyko su varinių pučiamųjų muzikantų kvartetu „Exit_Brass!“. Tąsyk jie pasirodė čia kaip svečiai per respublikinį konkursą, vedė pamokas. Vėliau ne sykį Timas Lietuvoje lankėsi kaip solistas, bet kur kas daugiau kartų kaip mokytojas.
Šiuo metu T. De Maeseneer padeda orkestrui „Sklepučini“ ruoštis Europos pučiamųjų čempionatui, kuris vyks gegužę Malmėje, Švedijoje.
Pasaulyje garsus muzikas jauniesiems dūdininkams Šilagalyje veda meistriškumo pamokas.
Malmėje pečius surems net trys kolektyvai iš Lietuvos ir net du iš jų – Panevėžio rajono: Šilagalio „Sklepučini“, Naujamiesčio kultūros centro-dailės galerijos orkestras „Aukštyn“, vadovaujamas Remigijaus Vilio, ir jungtinis Panevėžio rajono Naujamiesčio bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos orkestras „Aukštyn brass LT“, kuriam diriguos olandas Pietas Visseris.
Meilė ne iš pirmo žvilgsnio
Pasak T. De Maeseneer, jaunieji „Sklepučini“ orkestro nariai, kuriems jis talkina, išties drausmingi ir imlūs mokiniai.
Svečias iš Belgijos juokiasi, kad jo ir orkestrantų pažintis tikrai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Per pirmąsias repeticijas trukdė kalbos barjeras, o dar koją kišo jo paties lūkesčiai, kad mokiniai dirbs taip, kaip pats įpratęs dirbti per repeticijas Belgijoje.
„Iš pradžių kai kurie mokiniai tikrai nebuvo tokie patenkinti, kad esu čia, – šypteli Timas. – O kartais ir aš likdavau šiek tiek nusivylęs. Bet mus sujungė visų noras pasiekti aukštą muzikinį lygį.“
Dabar T. De Maeseneer giria orkestro narius ir sako, kad šiandien laisvai ir pats galėtų jų paklausti patarimo.
Už Lietuvos ribų
T. De Maeseneer sako norintis būti savo mokinių draugu prieš pamokas ar repeticijas ir po jų.
Bet per grupinius užsiėmimus draugystei vietos nėra – šis laikas skirtas intensyviai dirbti.
„Individualioje pamokoje daug patogiau būti mokinio draugu nei per repeticijas. Geras mokytojas turi nuoširdžiai domėtis savo mokiniais, būti pasirengęs padaryti viską, kad paruoštų tobulai“, – sako lektorius iš Belgijos.
Timas – ne tik vienas geriausių Belgijos althorno solistų, bet ir prestižinio Leveno universiteto menų koledžo (LUCA) profesorius.
Jis džiaugiasi, kad ne vienas muzikantas iš Lietuvos surado kelią į šį koledžą ir jau mokosi grojimo pučiamaisiais instrumentais tradicijų.
Timas neabejoja, jog baigę studijas Belgijoje įgytas žinias ir patirtį jie parsiveš namo į Lietuvą.
Įžvelgia potencialą
T. De Maeseneer Lietuva palikusi išties puikų įspūdį. Čia jį žavi daugybė dalykų. Pavyzdžiui, muzikantų darbo etika ir kultūra.
„Varinių pučiamųjų lygis Lietuvoje, lyginant su Belgija, yra kitoks. Belgijoje yra ilgalaikės, gilios pučiamųjų tradicijos, ypač universitete, kuriame dėstau. Ši mokykla garsi tarptautiniu mastu ir ruošia vienus geriausių pučiamųjų profesionalų“, – teigia Timas.
Visgi, jo nuomone, nors Lietuvoje susidomėjimas pučiamųjų instrumentų muzika prasidėjo vėliau nei Belgijoje, tai nereiškia, kad šiandien Lietuvos orkestruose stinga talentingų ir gabių solistų.
„Kiekvieną kartą sutinku čia ką nors, turintį neįtikėtiną potencialą. Jei jaunas žmogus ilgą laiką sunkiai dirbs, gali tapti toks pat geras ar net daug geresnis nei bet kuris kitas muzikantas bet kurioje kitoje šalyje. Jei išnaudoji talentą iki galo, visiškai nesvarbu, kur gimei“, – pabrėžia žinomas muzikantas.
Anot Timo, ir daugiau pučiamųjų orkestrų Lietuvoje galėtų pakilti į dar aukštesnį lygį, bet pritrūksta muzikantų, nusiteikusių sunkiai dirbti.
Šeimos įtaka
T. De Maeseneer yra pučiamųjų orkestro „Willebroek“ rezidentas ir kompanijų „Denis Wick Products“ bei „Besson Musical Instruments“ ambasadorius bei atlikėjas.
Gimė jis Belgijoje, Vilvordėje, muzikos entuziastų šeimoje.
Groti althornu Timas pradėjo būdamas vos šešerių vietinėje pučiamųjų grupėje „Brassband Hombeek“.
Ši grupė tuo metu turėjo pačius geriausius mokytojus ir išugdė neįtikėtinai daug puikių muzikantų.
Timo sprendimas mokytis muzikos vidurinėje mokykloje nebuvo netikėtas.
Iš pradžių jis pradėjo lankyti Leveno vidurinę muzikos mokyklą, netrukus įstojo į menų ir humanitarinių mokslų institutą ir Briuselio vidurinę muzikos mokyklą.
Vėliau studijavo Gento konservatorijoje, kur dvejus metus mokėsi pas trimito virtuozą Benny Wiame. Tuomet grįžo į Leveną ir baigė magistro studijas LUCA menų pas sakshorno specialistą Nicką Ostą.
„Muzika buvo tai, kuo užsiėmė visa mano šeima, todėl niekada nekilo klausimų, kad darysiu ką nors kita. Tikiu, kad jei tau kažkas patinka ir dėl to stengiesi, visada pasiseks“, – sako Timas.
Tikslas – laimėti dukart
Ir šiandien muzika yra centrinė T. De Maeseneer gyvenimo ašis.
Timas yra daugybės muzikos konkursų laureatas, ne kartą buvo apdovanotas kaip geriausias althorno solistas.
Kaip kviestinis svečias jis koncertavo su įvairiais orkestrais Belgijoje ir už jos ribų – Flandrijos simfoniniu orkestru, Europos jaunimo pučiamųjų orkestru, JAV Atlantos pučiamųjų orkestru, Didžiosios Britanijos kariuomenės pučiamųjų orkestru ir daugybe kitų.
„Geras muzikantas yra reiklus sau. Kai laimėdavau kokį konkursą, manydavau, kad tai buvo atsitiktinė sėkmė. Norėjau jį laimėti bent du kartus iš eilės, kad įrodyčiau, jog galiu tai padaryti. O kai laimėdavau, menkindavau to konkurso svarbą, nes „jei galiu laimėti du kartus“, vadinasi, tai nėra rimtas konkursas“, – šypsosi Timas.
Poilsiui laiko nėra
Paklaustas, ar sunkus jam pasirodė muziko kelias, pasaulinio lygio pučiamųjų meistras šypteli.
Pasak T. De Maeseneer, muzikantai yra kritiški sau – kartais net per daug.
Bet ši savybė labai svarbi norint pasiekti daugiau.
„Būti muzikantu – tai sunkiai dirbti ir niekada nebūti iki galo laimingam, – įsitikino Timas. – Jei atsitiks kažkas gero, akimirką pasimėgausime tuo ir vakare vėl pradėsime dirbti. Jei atsitiks kažkas blogo, leisime sau penkias minutes paliūdėti, o tada vėl imsime instrumentą į rankas ir pradėsime dirbti. Kol ilsimės ir nieko nedarome, konkurencija stiprėja“.
Anot Timo, muzikanto kelias yra tarsi linksmieji kalneliai, bet jis žino, dėl ko tuo užsiima – dėl užburiančio meno grožio.
Išmoko daugiau nei muzikos
Ilgoje ir spalvingoje muzikinėje kelionėje Timą lydėjo daugybė žmonių.
Bet daugiausiai jis sako išmokęs iš mentoriaus, įvairių premijų laureato Johano De Win.
„Jis visada rasdavo laiko padėti ir ilgiausiai sėdėjo šalia mano asmeninio tobulėjimo kelyje. Tai – nepaprasta asmenybė, išmokiusi mane daugiau nei tik muzikos“, – sako Timas.
Stulbinamą karjerą padaręs muzikas sako iki šiol kasdien tebesijaukinantis althorną ir bandantis savo kantrybės ribas.
„Tai labiau aistra nei mokslas. Bet muzikos pripildytas gyvenimas yra geriausia, ko tik galiu norėti“, – sako pučiamųjų genijus.
