Rugsėjo 9 dieną dieną “Expo Aukštaitija 2005”
konferencijų salėje “Nord/LB Lietuva” prezidento patarėjas dr. Vadimas Titarenka
ir vyr. analitikas Rimantas Rudzkis vedė seminarą “Verslas ir investicijos.
Iššūkiai ir pasiekimai”. V.Titarenkos teigimu, nuo verslo plėtros priklauso
Lietuvos ūkio plėtros tempai. Pagal BVP vienam gyventojui, Lietuva greičiausiai artėja prie ES vidurkio.
Pernai investicijos į įrengimus per pastaruosius metus buvo didžiausios, o jos užtikrina ekonomikos augimą ateityje. Palyginti su kitomis ES šalimis, pagal investicijas į statybas Lietuva lenkė kitas kaimynines šalis. Ji išsiskiria ir pagal darbo našumo didėjimo rodiklį. Darbo našumas pas mus didėja 37-50 proc. ir auga greičiau nei kitose ES šalyse. Tačiau darbo našumas žemės ūkio sektoriuje yra 3 kartus mažesnis nei kitose ūkio šakose. Spartūs kreditavimo tempai skatina šalies ūkio augimą.
Atlyginimai Lietuvoje auga, bet jie 8 kartus mažesni nei Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir kitose ES šalyse. Statybų sektoriuje būsto kainos auga, todėl ir atlyginimai čia didėja greičiau. Tačiau atlyginimo ir prekių kainos su kitomis šalimis, V.Titarenkos teigimu, gali susilyginti tik maždaug per 15-20 metų. Atlyginimų didėjimą Lietuvoje skatina migracija ir darbo jėgos stygius.
Matome, kad pastaruosius 5 metus ūkio plėtra buvo itin sparti – vidutinis BVP metinis pokytis siekė 6,7 proc., per šį laikotarpį užsienio prekybos apyvarta (prekių ir paslaugų) išaugo 1,8 karto. Infliacija buvo nedidelė ir tik 2004 m. šiek tiek viršijo ES rodiklį dėl importo iš trečiųjų šalių muitų padidėjimo, Lietuvai prisijungus prie Europos Sąjungos. Iždo (fiskalinis) deficitas buvo gerokai žemiau nei stabilumo pakte minimas 3 proc. lygis. Per pastaruosius 3 m. įspūdingai sumažėjo nedarbo lygis – net 6 proc. punktais, šis procesas tęsiasi ir 2005 m. – Eurostato duomenimis, šių metų viduryje Lietuvos rodiklis jau buvo mažesnis nei ES. Iš pirmo žvilgsnio kiek didokas atrodo einamosios sąskaitos deficitas, jis pernai pasiekė 7,2 proc. BVP, tačiau makroekonominiam stabilumui iki šiol jis pavojaus nekėlė, nes apie pusė ESD buvo padengta TUI srautu ir neatlygintinais kapitalo pervedimais investiciniams projektams iš ES fondų. Be to, mokėjimų balanse neapskaitoma didelė dalis įplaukiančių darbo pajamų, gautų užsienyje dirbančių Lietuvos gyventojų, jos mažina ESD.
Darbo jėgos kaina auga sparčiau nei gamybos apimtis
Artimiausiais metais makroekonomikos stabilumo indikatoriai gali kiek pablogėti. Kelerius metus iš eilės darbo užmokestis pagal augimo tempą atsiliko nuo BVP – Statistikos departamento duomenimis, 2004 m. šalyje sukurta pridėtinė vertė vienam gyventojui (2000 m. kainomis) viršijo 1990 m. atitinkamą rodiklį, bet realus vidutinis darbo užmokestis buvo perpus mažesnis. Tačiau dėl ES darbo rinkos spaudimo situacija pakito iš esmės – 2005 m. darbo jėgos kaina auga sparčiau nei gamybos apimtis ir ši nauja tendencija gali išlikti ilgai.
Darbo jėgos brangimas mažina šalies įmonių konkurenciją ir trukdo eksporto plėtrai, ji ir taip lėtėjo dėl gaminių iš Azijos invazijos į aplinkines rinkas. Ir vidaus vartojimas, ir importas dėl šių priežasčių auga, juos stimuliuoja ir besipučiantis vartojimo paskolų portfelis. Numatomo užsienio prekybos disbalanso didėjimą stiprėjanti ES fondų parama kompensuos tik iš dalies, todėl ESD turėtų išaugti. Be to, prognozuojamas darbo užmokesčio kilimas ir besiformuojantys infliacijos lūkesčiai skatins spartesnį vartojimo kainų augimą.
Lengvoji pramonė smunka jau keleri metai
Augant pasaulyje plastikinės taros paklausai, Lietuvoje plastikų gamyba audringai vystosi, o artimiausiais metais laukiamas naujas jos šuolis. Tarp plėtros lyderių buvo medienos ir baldų, naftos produktų, metalo gaminių ir mašinų, transporto įrangos bei elektronikos gamintojai. Visgi pastarajam sektoriui dėl prekių iš Azijos konkurencijos ir naudojamų senstelėjusių technologijų atėjo sunkūs laikai. Minėta konkurencija jau ima grėsti ir baldininkams, o dėl šios priežasties lengvoji pramonė, Lietuvoje turinti gilias tradicijas, smunka jau kelinti metai. O maisto ir gėrimų gamyba dėl pagerėjusių eksporto sąlygų antri metai iš eilės augo kiek sparčiau nei visas ūkis.
Pastaraisiais metais kylantis vidaus vartojimas užtikrino didoką vidaus prekybos ir statybos veiklų plėtrą – jų dalys BVP struktūroje pasiekė 18,1 proc. ir 7,1 proc. ir buvo gerokai didesnės nei atitinkami ES rodikliai. Šiuo požiūriu dar labiau išsiskiria transporto sektorius – pernai jo lyginamasis svoris priartėjo prie 10 proc., o šiemet jo augimas dar paspartėjo. Transporto ir ryšių veikloms drauge tenkanti BVP dalis Lietuvoje yra beveik dvigubai didesnė nei ES. Šiuo požiūriu dar labiau išsiskiria žemės ūkis, pernai sukūręs 5,6 proc. BVP (1996 m. – net 12,4 proc.), o išsivysčiusiose Europos šalyse šis rodiklis vidutiniškai yra beveik triskart mažesnis. Nepaisant to, atrodo, kad 1997 m. prasidėjusi žemės ūkio dalies smukimo tendencija baigėsi, Lietuvai įstojus į ES. Šiemet, preliminariais duomenimis, šis sektorius auga sparčiau nei visa šalies ekonomika.
Nors pastaraisiais metais stebimas skolinimosi bumas, finansinio tarpininkavimo veiklos indėlis į sukuriamą pridėtinę vertę išlieka nedidelis – apie 2,3 proc. (ES – 5 proc., Latvijoje – 5,4 proc.). Lietuvos bankai beveik neskolina užsienio įmonėms, o Latvijoje finansinio tarpininkavimo paslaugos sudaro apie 2 proc. viso eksporto (prekių ir paslaugų).
Nors jau kelinti metai Lietuvoje suaktyvėjo nekilnojamojo turto operacijos bei informatikos paslaugų teikimas, jų dalys BVP struktūroje nepadidėjo, tačiau ateityje turėtų augti. Šios ekonominės veiklos priskiriamos ūkio sektoriui su veiklos kodu K-nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla, kurio dalis pernai nesiekė 10 proc., o ES atitinkamas rodiklis viršijo 22 proc.
Kęstutis Andriulevičius
tel. (8-699) 87474, kestutis@sekunde.com
Eltos nuotr. Pasak V.Titarenkos, pagal BVP vienam gyventojui, Lietuva greičiausiai artėja prie ES vidurkio.
