Dvidešimtojo amžiaus karų šešėliai vis dar sklando virš
Europos. Tokį įspūdį buvo galima susidaryti išklausius docento daktaro Gedimino
Vitkaus pranešimą “Lietuvos perspektyvos Europos Sąjungoje”, kurį jis skaitė panevėžiečiams Apskrities viršininko administracijoje.
Tiesa, Vilniaus universiteto ir Karo akademijos dėstytojas G.Vitkus daugiau kalbėjo ne apie mūsų valstybės perspektyvas ES, o apie Europos praeities ir dabarties sąryšį bei raidos krizę, ištikusią ES.
G.Vitkus minėjo ir valstybes, kurių interesai gali turėti neigiamos įtakos Lietuvos saugumui – Rusiją ir Vokietiją. Kai kurie G.Vitkaus teiginiai skambėjo tarsi dabar ne dvidešimt pirmojo amžiaus pradžia, o Stalino ir Hitlerio laikai.
G.Vitkaus kalba galbūt būtų skambėjusi kiek įdomiau, jei pranešėjas būtų nešokinėjęs nuo vienos temos prie kitos, būtų panaudojęs daugiau demonstracinės medžiagos ir nebūtų daręs lietuvių kalbos klaidų. Jos rėžė ausį netgi aukštaitiškai kalbantiems mūsų miesto gyventojams.
Narystė ES saugo nuo rusų ir vokiečių?
Pranešėjas aiškiai davė suprasti, kad, jo nuomone, Lietuvos narystė ES užtikrina jai saugumą Senajame žemyne, kur egzistuoja tokios tradiciškai nestabilios stiprios valstybės kaip Vokietija ir Rusija.
“Ne paslaptis, kad Europos Sąjunga buvo sukurta kaip apynasris Vokietijai”, – sakė G.Vitkus ir pridūrė, kad susijungus Federacinei ir Demokratinei Vokietijai Europa vėl mato, kaip vokiečiai kelia galvą.
Pasak G.Vitkaus, įstojimas į ES yra svarbus žingsnis, užtikrinant Lietuvos valstybės egzistenciją, nes, jo manymu, vokiečių ir rusų politika nedaug skiriasi nuo praeito amžiaus.
“Seni geopolitiniai žaidimai nėra pasibaigę”, – teigė pranešėjas.
Anot jo, vienas iš pagrindinių Lietuvos narystės ES motyvas yra būtent užtikrinti saugumą. Čia G.Vitkus kalbėjo ir apie Lietuvos santykius su Rusija. Pasak jo, nuolatinė šių santykių problema yra ta, kad lietuviai ir rusai skirtingai žiūri į istorinius dalykus.
Integruota Europa – politiškai susiskaldžiusi
G.Vitkus apgailestavo, kad dabar Europos Sąjungoje yra raidos krizė. Mat ES neturi vieningos vizijos, kaip plėtotis toliau – ar tapti federacine supervalstybe, panašia į JAV, ar išlikti tokiai, kokia yra šiandien, ar formuoti bendrą užsienio politiką.
Pranešėjas pažymėjo, kad ES tautos yra politiškai susiskaldžiusios, o ES plėtros motyvai nėra pakankamai aiškūs jos piliečiams. G.Vitkus sakė, kad raidos krizės patvirtinimas yra ir tai, kad neseniai Prancūzija ir Olandija balsavo prieš naują Europos Konstituciją.
Mokslininko manymu, nors ES buvo sukurta kaip instrumentas ekonominiams reikalams, tačiau dabar ši sąjunga gali tarnauti ir kitiems tikslams – bendrai ES užsienio politikai formuoti.
Kol ES jos neturės, teigė G.Vitkus, kils įvairių problemų. Čia taip pat kliuvo rusams ir vokiečiams. Kaip pavyzdį G.Vitkus pateikė tai, kad Vokietija ir Rusija susitarė tiesti povandeninį dujotiekį, nors, aišku, galėjo tiesti jį ir per Lietuvos teritoriją. Tokiu būdu, reziumavo G.Vitkus, nesant bendrai ES užsienio politikai vokiečių ir rusų susitarimu buvo padaryta žala ES narės Lietuvos interesams.
Štai ir belieka gerbiamam mokslininkui apgailestauti, kad ES rūpinasi tik ekonomine gerove ir tokiomis problemomis kaip paukščių gripas, o vokiečiams ir rusams negali nurodyti, per kurių valstybių teritorijas jiems tiekti dujas.
Romanas Zinčenka
tel. 511223, roman@sekunde.com
Nuotr. Pasak G.Vitkaus, ES buvo sukurta kaip apynasris Vokietijai.
