Kone dešimt kartų brangiau, nei siekė Savivaldybės prašoma pradinė kaina, „Žaros“ turgelį po atviru dangumi su aštuoniais arais žemės nupirkę verslininkai tvirtina jį įsigiję tam, kad šioje vietoje išliktų turgavietė.
Prieš porą savaičių aukcione parduoti du „Žaros“ turgelio prekystaliai ir 7,72 aro žemės.
Pirkėjai už žemę paklojo 100 520 eurų, už prekystalius – dar 31 440 eurų.
Už prekystalius gautoji suma iškart įplaukė į Panevėžio savivaldybės biudžetą. Pinigai už žemę atiteko Valstybės turto bankui.
Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistės Jolantos Petrauskės teigimu, pagal galiojančią tvarką pusė už parduotą žemę gautos sumos per pusmetį taip pat sugrįš į Panevėžio iždą.
Pradinė kaina, už kurią Savivaldybė buvo numačiusi parduoti „Žaros“ turgavietę su visa žeme, tesiekė 31 551 eurą.
Turgus parduotas surengus ketvirtą aukcioną, jame varžėsi šeši dalyviai.
Pirmasis „Žaros“ turgavietės aukcionas vyko prieš penkerius metus – 2018-aisiais. Tąsyk ketinta parduoti vien dvi stogines be žemės sklypo. Tačiau jas aukcione nupirkęs asmuo už pirkinį taip ir nesumokėjo, tad sandoris liko neįregistruotas.
Vėliau Savivaldybės taryba nutarė prekystalius pardavinėti kartu su žeme.
Pirkėjų nesėkmės
„Žaros“ turgavietė drauge su 7,72 a sklypu į antrąjį aukcioną pateko pernai vėlyvą rudenį. Bet ir tąsyk jis baigėsi nesėkme, mat potencialus pirkėjas nepateikė reikalingų dokumentų. Žmogus bandė pirkti ne savo vardu ir neturėdamas notaro patvirtinto įgaliojimo.
Trečiasis aukcionas neįvyko dėl trukdžių elektroninėje sistemoje.
Galiausiai kovo viduryje „Žaros“ turgus nupirktas per ketvirtąjį aukcioną.
Jį įsigijo Panevėžyje įregistruota įmonė.
Ką naujieji savininkai ketina daryti su nusipirkta turgaviete, Savivaldybės specialistė tvirtino nežinanti. Tačiau, pasak jos, bet kokios pertvarkos turgavietėje turės būti derinamos su miesto Savivaldybės administracija.
Gelbėjo turgelį
Oficiali naujoji „Žaros“ turgelio savininkė yra Panevėžyje, Elektronikos gatvėje registruota bendrovė „Sangina“.
Ji pristatoma kaip didžiausia stiklo taros bei aliumininių bei plastikinių kamštelių importuotoja ir eksportuotoja Baltijos šalyse.
Paskambinus oficialiai skelbiamu direktorės telefonu, atsiliepęs vyriškis pasisakė esantis vienas iš „Žaros“ turgaus savininkų, tačiau prisistatyti nepanoro.
Anot jo, turgavietė pirkta už bendrus joje kioskus turinčių verslininkų pinigus.
Kad pirkimas vyktų kuo paprasčiau, pasak pašnekovo, sandoris užregistruotas kita veikla užsiimančios bendrovės vardu.
„Žmonės susidėjo pinigus ir pirko turgavietę vien tam, kad ji išliktų, kad tie, kas dabar joje dirba, ir toliau turėtų darbą“, – aiškino vienas iš naujųjų savininkų.
Anot jo, būta nerimo, kad kiti asmenys gali nupirkti turgavietę vien dėl sklypo ir turgaus Statybininkų gatvėje nebeliktų.
„O mūsų nusipirkta turgavietė ir ateityje liks tokia pat, kokia yra dabar. Jei reikės, tvarkysime ją, remontuosime ir naujinsime“, – tvirtino pašnekovas.
Anot jo, už turgavietę atseikėta tikrai solidi suma tam, kad vieni joje galėtų ir toliau prekiauti, kiti – pirkti.
„Galbūt ateityje pavyktų pritraukti europinių lėšų, tuomet turgavietės vaizdas pasikeistų iš esmės“, – planuoja „Žaros“ turgelio savininkas.
Nesigaili atsikratę
Iki paskutinio aukciono „Žaros“ turgelis priklausė miesto Savivaldybei. Šioji jo valdymą buvo patikėjusi bendrovei Panevėžio butų ūkiui.
„Didelio rūpesčio dėl turgaus priežiūros neturėjome, tačiau buvome už jį atsakingi. Butų ūkiui šis turgus buvo papildoma veikla prie mūsų pagrindinio darbo“, – teigė direktorius Vidmantas Žukauskas.
Turgelis įkurtas prieš maždaug 27-erius metus, atsiradus poreikiui žemdirbiams parduoti jų pačių užaugintas gėrybes.
Pardavusi „Žaros“ turgavietę, miesto Savivaldybė už turgaus veiklą nebebus atsakinga.
