Dar ne visi Panevėžio miesto gyventojai vartoja vandenį,
tiekiamą vandentiekio tinklais. Yra naudojančių ir šachtinių šulinių vandenį.
Šulinių vandens užterštumo tyrimai rodo, kad šis geriamo vandens šaltinis dažnai
yra nesaugus. Pagal Geriamojo vandens įstatymą fiziniai ir juridiniai asmenys,
neturintys galimybių naudotis viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu, vandeniu
apsirūpina individualiai ir rūpinasi naudojamo vandens sauga bei kokybe. Jie
privalo saugoti vandens šaltinius nuo teršimo. Taigi už šachtinio šulinio
vandens kokybę yra atsakingi patys savininkai.
Šachtinio šulinio vandens kokybė priklauso nuo vietos parinkimo, šulinio įrengimo bei priežiūros. Jeigu gruntas teršiamas vietovėje, kurioje vyksta paviršinių vandenų filtracija į gruntą ir formuojasi gruntiniai vandenys, vanduo šachtiniame šulinyje bus užterštas tomis medžiagomis, kuriomis užterštas dirvožemis. Kai dirvožemis teršiamas trąšomis, mėšlu, žmonių ekskrementais (iš lauko tualetų, fekalinių vandenų kaupimo duobių) tikėtina, kad vanduo šulinyje bus užterštas azoto junginiais (nitratais, nitritais) ir mikroorganizmais.
Primename reikalavimus šachtiniam šuliniui įrengti: vieta šuliniui turi būti parinkta ne mažesniu kaip 7 m atstumu nuo gyvenamojo namo, 10 m atstumu nuo garažo, šiltnamio, kitų namų ūkio pastatų, 15 m atstumu nuo vietinio nuotekų valymo įrenginio, 25 m atstumu nuo tvarto, mėšlidės, kompostavimo aikštelės; šulinio rentiniai suleidžiami taip, kad tarp jų nebūtų plyšių, patys rentiniai būtų be įtrūkimų; viršutinis rentinys turi būti iškilęs virš žemės paviršiaus 0,8-1m; šulinys turi būti uždengtas dangčiu arba stogeliu; vieta aplink šulinį turi būti su 1 proc. nuolydžiu ir išbetonuota; 25 m spinduliu aplink šulinį dirva netręšiama ir neteršiama; rekomenduojama vieną kartą per metus iš šulinio išvalyti susikaupusį dumblą, nuvalyti rentinių sieneles ir patikrinti jų sandarumą. Po valymo šulinį reikia dezinfekuoti; -reikėtų bent kartą per metus vandenį ištirti laboratorijoje.
Šuliniui kasti reikia parinkti tinkamą vietą, į kurią pritekantis požeminis vanduo būtų aukščiau taršos šaltinių. Šulinį geriausia kasti aukštesnėje vietoje, nuo kurios lengvai nutekėtų polaidžio ir lietaus vanduo. Tvartas, tualetas, tręšiami daržai ir laukai ir kiti taršos židiniai reljefo požiūriu turi būti žemiau šulinio.
Nitratais būna užteršti daugumos kompaktiškai suplanuotų gyvenviečių šachtiniai šuliniai. Gruntinis vanduo, esantis po gyvenvietėmis, dažniausiai būna užterštas azoto junginiais. Kad vanduo apsivalytų savaime, reikia laukti net keletą dešimčių metų. Turėdamas mažą sodybinį sklypą, šeimininkas dažniausiai neturi galimybės pasirinkti tinkamesnės vietos šachtiniam šuliniui, todėl vienintelis būdas apsirūpinti kokybišku geriamuoju vandeniu – imti jį iš giliau esančių artezinių vandeningų sluoksnių arba jei yra galimybė prisijungti prie centralizuoto vandentiekio tinklų.
Šuliniai, kurių vanduo netinkamas gerti ir nėra naudojamas kitoms ūkinėms reikmėms, turi būti tamponuojami, nes tampa gruntinio vandens taršos šaltiniais.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos užsakymu nuo 1995 metų vykdomas kai kurių miesto gyventojų šachtinių šulinių vandens taršos tyrimas. 2004 metais buvo ištirta 44 šachtinių šulinių vandens ir dumblo kokybė. Tyrimais nustatyta, kad daugumos šachtinių šulinių vanduo yra užterštas nitratais, sunkiaisiais metalais.
2005 m. Panevėžio miesto savivaldybės taryba įpareigojo Savivaldybės administraciją atlikti 152 šachtinių šulinių vandens taršos tyrimus.
Šachtinių šulinių vandens taršos tyrimams šuliniai buvo atrinkti Visuomenės sveikatos centro, Geologijos ir geografijos instituto bei Savivaldybės administracijos specialistų. Mėginiai bus pradėti imti nuo š.m. rugsėjo 19 d.
2005 m. rugsėjo 19 d. – 30 šulinių: iš Pušaloto, Įmonių, Spartuolių, Priemiesčio, Plukių, Janonio gatvių;
2005 m. rugsėjo 20 d. – 30 šulinių: iš Raginėnų, Pušaloto, Upės, Šiaulių gatvių;
2005 m. rugsėjo 21 d. – 25 šulinių: iš Staniūnų, Lauko, Vytauto, Montvilos, Margių, Kęstučio, Ryto, Lakštingalų, J.Basanavičiaus gatvių;
2005 m. rugsėjo 22 d. – 25 šulinių: iš Pavėšėčių, Kibiškio, Zūbiškių, Plotumų, Viensėdžių, J.Tilvyčio, Pagojo, Žygeivių g.
2005 m. rugsėjo 23 d.- 27 šulinių: iš J.Zikaro, Suvalkų, G.Petkevičaitės-Bitės, S.Daukanto, K.Būgos, Šermuto, J.Žemgulio, Pažangos, J.Mačiulio gatvių.
2005 m. rugsėjo 23 d. – 18 šachtinių šulinių, kurių savininkai skundėsi ir skundžiasi dėl blogos vandens kokybės: Žiemgalių g. 6, Šiaulių g. 38, Teatro g. 22, Respublikos g. 45A, Gvazdikų g. 9, Rūtų g. 74, Vilniaus g.55A, Miško g. 8, Lakštingalų g.17, Smėlynės g. 163, Smėlynės g. 129A, Liepų al. 28, Lentpjūvių g. 7, Ąžuolų g. 9, M.Valančiaus g. 13, Radviliškio g. 49, Radviliškio g. 52, Kalnelio g. 13.
Patikrinus šachtinių šulinių vandens taršą, savininkams bus pateikti šulinių pasai, išvados apie taršą bei rekomendacijos tolesniam ir saugesniam šachtinio šulinio eksploatavimui.
