ENERGETIKA
Šiandien Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija numato priimti sprendimą, kuris gali lemti, kada Mažeikių verslas galės naudotis gamtinėmis dujomis. Nagrinėtas ginčas atskleidė ir teisės aktų trūkumus. Iš komisijos kabinetų šiandien turėtų būti paskelbtas sprendimas dėl “Intergas” ir “Lietuvos dujų” ginčo. Bendrovės nesutaria dėl gamtinių dujų tiekimo į Mažeikius. Šiandienos sprendimas gali lemti, kada gamtinės dujos galų gale pasieks miestą. Dabar naudodamas brangesnį kurą Mažeikių verslas priverstas dirbti didesnėmis sąnaudomis ir nusileisti konkurencingumu kitų miestų verslui, naudojančiam gamtines dujas. Be to, dėl didesnių kuro sąnaudų nedarbu garsėjantį miestą aplenkė ne vienas investuotojas. VŽ
FINANSAI
Per trejus metus iš Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimo fondo jau išsemta daugiau kaip 86 mln. litų. Tai atlikta šio fondo tarybos, dirbančios visuomeniniais pagrindais, valia. Šios tarybos nariai, dažnai dideles sumas skiriantys saviems, yra už nieką neatsakingi. Mat nei fondui, nei fondo tarybai nebuvo suteiktas juridinio asmens statusas – septyni įvairių valstybės institucijų deleguoti atstovai kaip dirbo, taip ir tebedirba visuomeniniais pagrindais. Fondo lėšos pradėtos naudoti 2002 metais. Valstybės auditorių duomenimis, iš viso jų buvo sukaupta 324 mln. litų. Šių metų sausio 1-ąją įvairiems programų vykdytojams buvo pervesti 86,4 mln. litų, iš jų jau panaudota 50 mln. litų. “Respublikos” duomenimis, kai kuriems projektams, kuriuose dalyvaudavo fondo tarybos nariai, nubyrėdavo nemažos sumos. Dienos tema: “IAE milijonus dalija visuomenininkai”. R
Pernai įvesta pajamų mokesčio lengvata kompiuterių pirkėjams galios iki 2006-ųjų pabaigos ir veikiausiai nebus pratęsta. Praėjusiais metais Seimo priimta Gyventojų pajamų mokesčio pataisa suteikia mokesčių lengvatą įsigyjantiesiems kompiuterį ir interneto prieigą. Kompiuterių pardavėjų pastebėjimu, vien ši lengvata suaktyvino kompiuterių rinką 6-8 procentais. Kvietimas susigrąžinti iki 33 proc. už kompiuterį sumokėtos sumos tapo ne vienos parduotuvės rinkodaros šūkiu. Tačiau išsimokėtinai kompiuterį perkantys gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, kad lengvata turi galiojimo terminą. Jei dabar nuspręsite trims metams išperkamąja nuoma įsigyti kompiuterį, dalies pajamų mokesčio jau neatgausite, nes mokėjimo už kompiuterį terminas peržengs 2006 metus. LŽ
Viešasis sektorius galės gauti paramą sritims, kurioms šiuo metu nedalijami ES struktūriniai fondai, o verslui tai gera naujiena varžytis dėl 67 mln. eurų vertės užsakymų. Europos ekonominei erdvei priklausančios ne ES narės Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas parems viešojo sektoriaus plėtrą ir viešaisiais pirkimais duos užsakymų verslui. Lietuvai tai reiškia po lygiai penkeriems metams padalytus 67 mln. eurų. Daugiausia – sritims, kurių neremia ES struktūriniai fondai. Tiesiogiai projektų verslas teikti negalės, tačiau gali pretenduoti būti laimėjusių projektų subrangovais. Pasak Audronės Nikšaitės, Finansų ministerijos Europos pagalbos skyriaus vedėjos, projektai turi tarnauti viešajam interesui. Projektus bus galima teikti 3 mėn. nuo šaukimo paskelbimo. Visos sutartys turės būti pasirašytos iki 2009 m. gegužės. Iš visos 67 mln. eurų sumos 40,3 mln. eurų skiria norvegai. VŽ
RINKOS
Vilniaus vertybinių popierių biržoje penktadienį investuotojai aktyviausiai prekiavo “Lietuvos telekomo” akcijomis, kurios pabrango 1,17 proc., iki 2,59 lito. Šių akcijų parduota daugiau nei už 4,410 mln. litų. Investuotojai toliau pirko bankų akcijų, daugiausia pirkta ir parduota Ūkio banko akcijų. Bendroji biržos prekybos apyvarta siekė 8,3 mln. litų. VŽ
PASLAUGOS
Fiziniams asmenims sunku rasti nepriklausomų finansų konsultantų, nes dauguma tokias konsultacijas teikiančių įmonių turi savo finansinius produktus – teigia UAB “Finansiniai projektai” atstovai, nusprendę įsitvirtinti šioje verslo nišoje. 2005 m. rudenį finansinių konsultacijų įmonė UAB “Finansiniai projektai” žada pradėti siūlyti konsultacijas fiziniams asmenims bei smulkioms ir vidutinėms įmonėms, jei šie ketina skolintis iš bankų ar investuoti savo lėšas. Lietuvoje nepriklausomų finansų patarėjų, galinčių padėti fiziniams asmenims, dar nėra daug – tai palyginti nauja konsultacijų sritis. VŽ
Netrukus klaipėdiečiai mokės ne tik pagal buto vandens skaitiklių parodymus, bet ir turės padengti šalto vandens nuostolius. Pasak mero pavaduotojo Vidmanto Plečkaičio, nauja tvarka numato, kad name nustačius didesnį nei 10 proc. skirtumą tarp butų skaitiklių ir įvadinio daugiabučio šalto vandens skaitiklio parodymų, gyventojai turės pagal buto plotą padengti atsiradusį nuostolį. Jei šis skirtumas bus mažesnis nei 10 proc., tuomet vartotojai mokės tik pagal savo buto vandens skaitiklius. Vicemero teigimu, per trejus metus numatoma visuose klaipėdiečių butuose įrengti arba pakeisti į naujus šalto vandens skaitiklius. K
PREKYBA
UAB “Norfos mažmena” įmonės “Rivona” valdoma pieninė Alytuje pradeda bendradarbiauti ir su “Norfa” nesusijusiais mažaisiais prekybos tinklais. Alytaus pieninė, iki šiol prekiavusi tik “Norfos mažmenos” tinkle, į mažuosius prekybos tinklus pirmąsias gaminių partijas išveš netrukus, vėliau produkciją žada tiekti ir visuomeninio maitinimo įstaigoms. Ši produkcija bus žymima “Piemenėlio” prekės ženklu. Pasak Gedimino Lingio, “Rivonos” Alytaus padalinio vadovo, rimtai prekiauti su kitais prekybos tinklais ir kitais pirkėjais tikimasi kitų metų pavasarį. VŽ
Tuo tarpu Alytaus pieninei į pakaušį alsuoja UAB “Varėnos pienelis”. Estijos verslininko Oto Tamio (Otto Tammi) atgaivinta bendrovė startuoti turėtų rugsėjo pabaigoje, ji taip pat gamins šviežius pieno produktus, kuriais prekiauti žada didžiuosiuose prekybos tinkluose. Dalius Gerulaitis, FMĮ “Baltijos vertybiniai popieriai” finansų makleris, komentuodamas faktą, jog Dzūkijoje viena po kitos dygsta pieno perdirbimo įmonės, pabrėžia, kad pieno pramonė šiuo metu Lietuvoje yra viena iš pelningiausių šakų. VŽ
RYŠIAI
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) nebegali pasakyti, kada bus teikiama numerio perkėlimo paslauga. Pagal centrinės duomenų bazės (CDB) administratoriaus konkurso sąlygas paslauga turėjo būti realizuota liepos 1-ąją, bet užginčijus konkurso rezultatus ši data nukelta į rugsėjo pradžią. Jei teismo sprendimas bus palankus, RRT tikisi, kad numerio perkėlimu gyventojai galės naudotis nuo lapkričio. Pasak Tomo Lamanausko, RRT direktoriaus pavaduotojo, “viskas priklauso nuo teismo sprendimo, o bylos nagrinėjimas paskirtas spalio 20 dieną”. Kol nėra sukurta migruojančių numerių centrinė duomenų bazė, mobiliojo ryšio abonentai perkėlimo galimybe naudojasi vangiai. RRT duomenimis, numerį į kitus tinklus šiemet persikėlė 1,2 proc. visų mobiliojo ryšio abonentų, arba 47,9 tūkst. vartotojų. R
RŪPYBA
“Eurobarometro” apklausa rodo, kad lietuviai turi mažiau vaizdo ir garso aparatūros, kompiuterių ir automobilių nei vidutiniškai visų ES šalių gyventojai. Bet Lietuvos gyventojai pirmauja pagal turimą nekilnojamąjį turtą. Apklausa rodo, kad lietuviai geriau apsirūpinę nuosavu butu ar namu, už kurį nemoka tam tikrų įmokų, tarkim, paskolos ar nuomos – tokių yra 71 proc., o ES rodiklis – 42 proc. Lietuvoje vos 5 proc. gyventojų įsigyja būstą išsimokėtinai – ES šis rodiklis siekia 26 proc. Nors lietuviai pirmauja pagal turimą nuosavą nekilnojamąjį turtą, ES gyventojai tautiečius triskart lenkia pagal turimus smulkesnius daiktus. Tuo tarpu Lietuvos gyventojų vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, Statistikos departamento duomenimis, birželio pabaigoje buvo 1.331,5 lito, o Europos Sąjungoje vidutinis atlyginimas siekia apie 8.632 litus per mėnesį. VŽ
STATYBA
Per vasarą Seime pasidarbavo statybininkai: čia atnaujintas rūmų restoranas, sutvarkytos kelis dešimtmečius neremontuotos patalpos, pakeisti baldai. Tačiau iš naujo remontuota ir uždara pokylių salė, kurioje meistrai darbavosi vos prieš porą metų. Šią vasarą parlamento rūmuose vykusiam remontui biudžete buvo numatyta 1 mln. 508 tūkst. litų. Naujiems baldams įsigyti skirta dar apie 2 mln. litų. Kiek kainavo pobūvių salės remontas, Seimo valdžia kol kas neatskleidžia. Opozicijai priklausantis Seimo vicepirmininkas Gintaras Steponavičius ketina pareikalauti, kad valdybai būtų pateikta detali ataskaita apie vykusius darbus ir jų kainą. Pasak Seimo opozicijos atstovų, būtina diskutuoti ir dėl naujos parlamento plenarinių posėdžių salės statybos – jai pradėti iš biudžeto kitąmet prašoma skirti 15 mln. litų, o iš viso naujos salės statyba, numatoma, kainuotų beveik 40 mln. litų. LR
Kauno UAB “Arno vila” šalia Kauno muzikinio teatro pradeda įgyvendinti prestižinio daugiabučio gyvenamojo namo statybos projektą. Investicija į 50 butų gyvenamąjį namą sieks apie 25 mln. litų. Pasak Arūno Stravinsko, UAB “Arno vila” generalinio direktoriaus, pirmame ir antrame aukšte bus komercinės patalpos, o kituose 10-ies aukštų pastato aukštuose – 50 butų. Dalis jų bus per 2 aukštus, iš viršutinių aukštų langų atsivers vaizdas į Nemuną. Pastatą statys Panevėžio statybos trestas, baigti jį tikimasi per 1-1,5 metų. VŽ
TRANSPORTAS
Dujų įrangą montuojančiose Klaipėdos įmonėse – vairuotojų antplūdis. Kol sumontuos įrangą, žmonės laukia net po dvi tris savaites – dvigubai ilgiau nei anksčiau. Mat suskystintos dujos už populiariausią A95 benziną ir dyzelinį kurą – beveik dvigubai pigesnės. Automobilių dujų įrangą montuojančios įmonės “Sistemos” Klaipėdos padalinio vadovo Aliaus Žitkaus teigimu, vairuotojų antplūdis prasidėjo, kai benzino A95 kaina perkopė trijų litų už litrą ribą. Šiuo metu paprasta dujų įranga kainuoja per 1000 litų, o tobulesnės – sekvencinės – dujų įrangos kaina svyruoja nuo 2,5 iki 4 ir daugiau tūkst. litų. Teoriškai pigiausia dujų įranga atsiperka nuvažiavus ne mažiau kaip 10 tūkst. kilometrų. K
VERSLAS
Stipriųjų alkoholinių gėrimų šiemet turėtų būti išgerta penktadaliu daugiau kaip pernai, o pagrindinė plėtros priežastis – sparčiai didėja vartojamo legalaus alkoholio dalis. Gamintojai pabrėžia: gamyklų privatizavimas sudavė rimtą smūgį “pilstuko” verslui. Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prognozėmis, šiais metais Lietuvos gyventojai suvartos daugiau kaip 30 mln. litrų įvairių stipriųjų alkoholinių gėrimų. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį suvartota 13,98 mln. litrų stipriųjų alkoholinių gėrimų – 17,8 proc. daugiau negu tuo pačiu metu pernai, kai jų buvo išgerta 11,87 mln. litrų. LŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
