Dabar panevėžietė Živilė Uptaitė sako, kad ir didelės meilės savo sūnaus tėvui Tomui Kazlauskui niekada nejautusi, nei juodviejų draugystės, jos manymu, tikra vadinti negalima. Tada dvidešimt ketverių metų mergina tiesiog norėjusi patirti šventą motinystės jausmą.
Jauna moteris pavargusiomis akimis kalba: net baisiausiame sapne nesapnavusi, kad narplioti santykius su sūnaus tėvu teks aukščiausio lygio teismuose, kitose valdiškose instancijose.
Pasak jos, iš pradžių tėvo pareigoms neteikęs svarbios reikšmės T.Kazlauskas, praėjus kuriam laikui, nusprendė ištaisyti savo klaidą – pripažinti tėvystę, dalyvauti sūnaus auklėjime, matytis su juo.
Atrodo, tik džiaugtis reikia tegul ir vėliau, nei moteris tikėjosi, prabudusiais trisdešimtmečio jausmais savo vaikui. Tačiau būtent dėl to ir prasidėjo Arno tėvų karas dėl suaugusiųjų pasaulio peripetijas dar menkai suvokiančio berniuko meilės, vietos jo širdyje.
Advokatai, teismai, antstoliai, psichologai, vaiko teisių apsaugos specialistai – toli gražu ne visas sąrašas tų, kurie buvo įsukti į ginčo dėl teisės mylėti karuselę. T.Kazlauskas vis dėlto išsikovojo teisę matytis su sūnumi nedalyvaujant berniuko mamai. Ž.Uptaitė tvirtino pripažįstanti sūnaus teisę bendrauti su tėvu, tačiau ne taip drastiškai. Ji mano, kad tokie pasimatymai – tik pradžia to, ko nori buvęs draugas.
“Jis užsiminė: sieks, kad vaikas savaitę gyventų pas mane, o savaitę – pas jį. Kaip koks daiktas”,- baisėjosi Arno motina. Jos teigimu, didžiausia bėda yra ta, kad mažylis tėvu vadina ne pirmus metus juo tarsi savu besirūpinantį Živilės draugą, o į vyriškį, ne be kurio pastangų atėjo į šį pasaulį, žvelgia kaip į svetimą. Abi konflikto pusės turi savąją vaiko laimės formulę, nuo kurios nė vienas nesirengia nukrypti nė per žingsnį.
Prabudo tėvystės jausmai
Ž.Uptaitė teigė jau metus kenčianti nuo netobulų Lietuvos Respublikos įstatymų ir toms kančioms dar galo nematyti. Moteris tvirtina, kad jos ir T.Kazlausko sūnų trejus metus auginusi viena. “Man tapus nėščiai, draugas išsigando atsakomybės ir mane paliko. Bet aš ryžausi gimdyti ir auginti vaikutį”,- savo gyvenimo istoriją pasakoja moteris. Ji neslepia: atsidūrusi nepavydėtinoje situacijoje draugo nepaliko ramybėje: “Visą nėštumą paskui jį laksčiau, prašiau, kad būtų su manimi ir greitai gimsiančiu kūdikiu”. Gimė sūnus. Jo tėvas išvažiavo į Angliją geresnio gyvenimo ieškoti. Jauna mama su naujagimiu ant rankų liko viena. “Gerbdama mane palikusio draugo tėvus, vaikelį nuveždavau, kad matytų, kaip auga anūkas, bet, pasirodo, gera darydama pakenkiau sau ir vaikui.
Po trejų metų iš Anglijos grįžusiam biologiniam tėvui prabudo tėviški jausmai. Jis padavė mane į teismą, kad prisiteistų tėvystę ir kad teismas nustatytų, kada jis gali matytis su vaiku”,- tokio T.Kazlausko poelgio jautėsi įskaudinta pašnekovė.
Teismas nusprendė, kad tėvas turi teisę matytis su sūnumi jo motinai nedalyvaujant. Tai bene labiausiai ir papiktino Ž.Uptaitę. “Mano sūnus jo nepažįsta. Biologinį tėvą matė būdamas kūdikiu. Vaikas nenori eiti į teismo sprendimu privalomus pasimatymus, tačiau antstolė į susitikimus Arną išsiveda prievarta”,- pasakojo moteris.
Vaiko norų nesiklauso
“Mūsų teismams visiškai nesvarbu, kad bendravimo su vaiku išsiilgęs žmogus Lietuvoje beveik trejus metus negyveno ir juo nesirūpino taip, kaip tėvas turėtų rūpintis savo sūnumi”,- tvirtino Živilė. Jos teigimu, jokios materialinės pagalbos augindama sūnų iš T.Kazlausko ji nesulaukusi, nors šis teismui tvirtina, kad pinigus vaikui išlaikyti perduodavęs per pažįstamus. “Teisme liudijo neva man pinigus perdavusieji žmonės, kurių aš gyvenime nesu akyse mačiusi. Arba jo artimi giminaičiai, kurie be jokios abejonės palaiko biologinio tėvo pusę”,- sakė pašnekovė.
Dabar vyriškis sūnui išlaikyti kas mėnesį moka po 250 litų. “Nereguliariai. Reikia paraginti. Aiškiai pasakė: “Nebus pasimatymų, nematysi ir pinigų”. Jam tas pats, kad vaikui reikia valgyti kas dieną”,- kalbėjo Živilė. Berniuko mamai apmaudu, kad teisingumą vykdančios institucijos palaiko tėvą ir laikosi nuostatos – vyras turi teisę matytis su savo vaiku, nes tai jam garantuoja šeimos santykius reglamentuojantis Civilinis kodeksas.
Motina įsitikinusi, kad šalta įstatymo nuostata visiškai neatsižvelgia į vaiko interesus ir norus. Dar ne visiškai aiškiai žodžius tariančio trimečio nuomonės kol kas niekas nesiteirauja – suaugusieji mano puikiai žinantys, kas berniukui geriausia. “Vaikas nenori susitikti su jam visiškai svetimu žmogumi.
Vaiko teisių apsaugos atstovė pareiškė: aš neturiu pakankamo pedagoginio išsilavinimo, kad sugebėčiau sūnui paaiškinti, jog jis turi tėtį. Tai mane šokiravo”,- skundėsi Živilė. Dar šių metų balandį, kai teismas nusprendė, kokia bus tėvo ir sūnaus susitikimų tvarka, Ž.Uptaitė tvirtina bandžiusi mažyliui pasakyti, kad, be jos sugyventinio, kurį berniukas jau seniai vadina tėčiu, Arnas turės ir kitą tėtį. “Vaikui tai buvo nesuvokiama. Aiškinau, kad su kitu tėčiu jis susitiks, bendraus. Berniukas pokalbį pavertė žaidimu. Jis suprato, kad nuo šiol mama ir tėtis apsikeis vietomis – mamą reikės vadinti tėčiu”,- apie nevykusį bandymą pasikalbėti pasakojo moteris.
Pas tėtį – su antstole
Privalomi susitikimai į neoficialios šeimos gyvenimą įneša nemenką sumaištį. Anot Arno motinos, berniuką į juos per prievartą išsiveda antstolė, kuri dokumentus jai pateikė tik ketvirtą kartą įžengusi į jos kiemą, o tėvas visą procesą stebi sėdėdamas automobilyje. “Susitikimas vyksta nuo 17 iki 21 val. Aš nežinau, ką jie veikia kartu. T.Kazlauskas man nieko nepasakoja. Grįžęs vaikas taip pat tyli. Jis tik kartoja, kad esu negera mama, nes išleidžiu jį vieną su dėde”,- sakė Živilė. Tiesa, moteris kartą dalyvavo sūnaus ir tėvo pasimatyme – kaip ir jame buvusi antstolė su savo padėjėja. Pasak berniuko mamos, susitikimas jai paliko slogų įspūdį: “Arnas visą laiką buvo įsitempęs, tarsi sukaustytas. Tėvo ir sūnaus bendravimu to nepavadinsi. Antstolė ir jos padėjėja sėdėjo kitame kambaryje. Tėvas pasiūlė sūnui žaisti žaidimą. Arnui jis buvo pernelyg sudėtingas. Kai antstolė nematė, T.Kazlauskas sušėrė man per veidą”,- nuoskaudas liejo berniuko motina.
Ji tvirtina, kad ranką vaiko biologinis tėvas (bene dažniausiai taip T.Kazlauską per pokalbį vadino moteris) prieš ją kėlė ir kai ji laukėsi, kliuvo ir tuo laikotarpiu, kai sūnų maitinusi krūtimi. “Jis tik teisme vaidina nuskriaustą, pasigailėjimo vertą tėvą. Iš tikrųjų toks nėra”,- sakė Ž.Uptaitė. Sūnų nuo, jos įsitikinimu, žalingų susitikimų su tėvu bandanti apsaugoti motina linkusi manyti: buvusiam draugui palankūs teismo sprendimai ir itin uolus antstolės talkinimas, kad šie pasimatymai įvyktų, nėra vien tik noras vykdyti teisingumą.
“Galėčiau daug papasakoti apie sūnaus biologinio tėvo ryšius su advokate dabar tapusia teisėja, jo draugystę su antstole ir panašius dalykus. Turiu įrodymų”,- teigė įskaudinta moteris. Ji linkusi tėvo ir sūnaus pasimatymus apriboti iki minimalios įstatymų leistinos ribos ir rodo psichologės pasirašytą raštą, kuriame teigiama: “netikėti pasikeitimai šiuo metu vaikui būtų žalingi ir traumuojantys, nes berniukas ir taip išgyvena 3-ejų metų amžiaus krizę, yra jautrus”. Živilė apgailestauja, kad teismams ši medikės pažyma nepasirodė rimtu argumentu skiriant pasimatymų laiką.
Susitikimai trise neįmanomi?
Per visą pokalbį Arnas sukiojosi šalia mamos. Paklaustas, kas dovanojo rankutėje laikomą žaisliuką, berniukas drąsiai atsakė, kad jį nupirko tėtė. Glėbiai nuotraukų, kuriose Arnas su mama, tėčiu vadinamu jos draugu smagiai leidžia laiką pajūryje, kelionėse, švenčia Kalėdas, gimtadienius.
Živilė tikina nelinkusi nuo vaiko slėpti, kad yra ir kitas – jam gyvybę davęs tėvas, sutinka, kad T.Kazlauskas bendrautų su sūnumi, ateitų, kai mažylis švenčia gimimo dieną, kartu su ja ir vaiku lankytųsi netoliese esančioje žaidimų aikštelėje. Kartu. Ji nemananti, jog mamos buvimas greta pakenks dar nė nepradėjusiems formuotis tėvo ir sūnaus santykiams. Veikiau atvirkščiai – mažylis jaustųsi saugiau. “Teisme biologinis tėvas aiškino, kad aš esu konfliktiška, todėl mano dalyvavimas pasimatymuose gali tik pakenkti. Dabartinių mūsų santykių draugiškais nepavadinsi, tačiau jie nėra konfliktiški”,- įsitikinusi pašnekovė. Moteris teigia nebežinanti, kaip pasielgti – jai skaudu žiūrėti, kaip vaikas susitikti su tėčiu tempiamas per prievartą. Bandžius sūnų apsaugoti nuo neigiamų emocijų, T.Kazlauskas įteikė skundą teismui, kad ji nevykdanti teismo sprendimo, antstolės reikalauti privalomo vaiko susitikimo su tėvu atvyksta į jos darbovietę. Šį kartą teisme Živilė atsipirko įspėjimu. Į Arno pasimatymą su tėčiu ji paprašiusi nueiti vaiko teisių apsaugos atstovo, tačiau motinai buvo pasakyta, kad tai neįmanoma – susitikimai vyksta po darbo valandų, o vaikų interesų gynėjos viršvalandžių nedirbs.
“Kaipgi antstolė dirba. Sėdi pasimatyme vos ne iki 21 val.”- trūktelėjo pečiais Ž.Uptaitė. Berniuko motina nekantriai laukia, kol sūnus ūgtelės ir tuomet pats galės išsakyti savo poziciją – reikalingas jam bendravimas su tikruoju tėvu ar ne.
Sūnus – didžiausia vertybė
Vienos miesto nekilnojamojo turto agentūros savininkas T.Kazlauskas nevengė pokalbio jam itin skaudžia tema. Ž.Uptaitės papasakota istorija, jo nuomone, tėra jos versija. Tomas, kaip ir reikėjo tikėtis, turi savąją tiesą. Paklaustas, kodėl taip ryžtingai sūnaus meilės siekiantis tėtis jam gimus nesuteikė savo pavardės ir nepripažino berniuko kaip teisėto sūnaus, pašnekovas paaiškino: taip su Živile susitarę. Abiejų finansinė situacija buvo nelengva, tad nusprendė vaikelį registruoti motinos pavarde, nes tik taip galima pretenduoti į valstybės socialinę paramą vienišoms mamoms.
T.Kazlauskas tvirtino, kad savo sūnaus niekuomet nebuvo pamiršęs: jis vienas iš pirmųjų, naujagimį laikęs ant rankų, ir kaip įrodymą pateikė medikų išduotą pažymą, liudijančią, kad dalyvavo gimdyme. (Ž.Uptaitė turi kiek kitokią – joje teigiama, jog Arno tėtis negalėjo dalyvauti gimdyme, nes gimdyvei buvo atliekamas cezario pjūvis). “Pačioje operacijoje nedalyvavau, bet iki jos ir po jos buvau šalia”,- aiškina pašnekovas.
Pasak berniuko tėvo, išvykęs į Angliją, vaiko nepamiršo – siųsdavęs pinigų, drabužėlių. Sužinojęs, kad Ž.Uptaitė tai neigia, vyriškis pateikė šūsnį dokumentų, kuriuose užfiksuoti tai patvirtinantys liudytojų parodymai. (Neką mažesnę krūvą turi surinkusi ir Arno mama. Tačiau ten jau – tėvo prisidėjimą prie mažylio išlaikymo neigiantys liudijimai.)
T.Kazlauskas sakė nebūtų kreipęsis į teismą, kad gautų leidimą matytis su sūnumi, tačiau su vaiko motina gražiuoju nepavyko susitarti – ji, pasak pašnekovo, draudė susitikinėti su Arnu, netgi slėpė berniuką nuo tikrojo tėvo. “Aš jį myliu, noriu juo rūpintis, kaip kad ir priklauso tėvui. Ar tai blogai?”- retoriškai klausė tėvas.
Antstoliai – vienintelė likusi išeitis
Nors teismas suteikė T.Kazlauskui teisę bendrauti su vaiku nustatytomis valandomis, jo teigimu, motina į tai nekreipė dėmesio ir neketino išleisti berniuko pas tėvą. “Ji nuolat mane užgaulioja, spjaudo, koneveikia vaiko akivaizdoje, o teisme netgi grasino pakišti po velėna”,- tvirtino pašnekovas. Pasak vyriškio, jam teliko vienintelė išeitis – vaiką į susitikimą išsivežti padedamam antstolių.
“Motina vis rasdavo priežasčių atitolinti mūsų bendravimo pradžią – tai esą aš neturiu specialios kėdės vaiką vežti automobiliu, nežinau, ką jis valgo, ir panašiai, nors pati nieko apie sūnų nepasakoja. Vis atkerta: koks gi aš tėvas, jei nieko nežinau apie savo vaiką”,- apie bendravimą su Ž.Uptaite kalbėjo pašnekovas.
Paklaustas, kaip mažylis jį vadina, T.Kazlauskas neslėpė: “Jis manęs nevadina”. Vyrui skaudu, kad tikras sūnus bendraudamas su juo dar neištaria žodžio “tėtė”. Ir vėlgi, anot pašnekovo, dėl to didžioji dalis kaltės tenka berniuko motinai, kuri, jo nuomone, nuteikinėja sūnų prieš jį.
Tikisi užkariauti sūnaus simpatijas
T.Kazlauskas neigia kada nors mušęs Ž.Uptaitę. Vyriškis tvirtina, kad teismo priteistą išlaikymą savo sūnui mokantis, nors nė neįsivaizduojantis, kaip tie pinigai panaudojami. “Mašinoje vežiojuosi drabužėlius vaikui, nes gali būti ir taip, jog sūnaus motina atsisakys juos duoti. Kartą į susitikimą vaikas atėjo snarglėtas ir užtraiškanojusiomis akimis”,- sakė T.Kazlauskas.
Nuo balandžio mėnesio, kai teismas nustatė jo ir sūnaus bendravimo laiką, jis su berniuku buvo susitikęs tris kartus ir tai su antstolių pagalba. Jis nemano, kad taip organizuojami susitikimai įvaro vaikui baimės. Arno tėčio nuomone, jei su sūnumi jis bendrautų ilgiau, vaikas turėtų galimybę jį geriau pažinti, priprasti ir išnyktų trikdantis nepasitikėjimo jausmas. “Nesiruošiu vaiko iš jos atimti. Tik noriu būti su juo. Man uždrausta ateiti į darželį. Mielai jį pasiimčiau savaitgaliais. Kodėl, kai Živilei to reikia, berniuką gali prižiūrėti svetimi, o aš ne? Su malonumu rūpinčiausi juo, jei ji turi reikalų ar nori kur nors išvykti su draugu. Tegul tik paprašo”,- tvirtino T.Kazlauskas. Vyriškis tikino nėra nusistatęs prieš tai, kad jo ir sūnaus pasimatymuose, bent kol berniukas apsipras, dalyvautų jo motina, tačiau jo patirtis rodo, jog tokie susitikimai, per kuriuos esą Živilė vaiko akivaizdoje jį užgaulioja, spjaudo, duoda daugiau žalos nei naudos. Tomo nuomone, motina be reikalo nerimauja dėl to, kaip tėvas ir sūnus leidžia teismo nustatytą susitikimo laiką. “Einame pasivaikščioti, svečiavomės pas mano pusbrolio vaikus, Arnas žaidė su jais, supomės karuselėmis. Norėjau ir per sūnaus gimtadienį jį pasiimti, tačiau motina neleido. Pas juos su dovanėle nėjau, žinau, kad nesu laukiamas svečias, o sūnui skirta dovana veikiausiai atsidurtų šiukšlių dėžėje”,- mano mažylio tėvas. Neseniai savo tėvą palaidojęs vyras jaučia nuoskaudą ir dėl to, kad Manto mama uždraudė berniuką jam vežtis į laidotuves.
Ant vyriškio stalo – naujas prašymas teismui. T.Kazlauskas pageidauja kartais pasiimti sūnų iš darželio, praleisti su juo savaitgalį. “Aš suprantu, kad vaikui sunku priprasti. Nė neketinu jo laikyti teismo sprendime nurodytą valandų skaičių. Vienas kitą pažinsime po truputį”,- vylėsi mažylio tėvas. Kitos išeities iš susidariusios situacijos jis bent jau kol kas nemato.
Tomas sutinka: galbūt Živilė ir jaučia nuoskaudą, kad tada, kai po jos širdimi spurdėjo gyvybė, jis nepasiūlė įteisinti juodviejų santykių ir neneigia dėl to savo kaltės. “Nemanau, kad asmenines nuoskaudas, jei dar tokių yra, turime aiškintis vaiko jausmų sąskaita”,- sakė pašnekovas. Jis, kaip ir Ž.Uptaitė, teigė, kad visiškai nesvarbus vienas kito asmeninis gyvenimas. Juos sieja tik didžiulė meilė sūnui. “Jis – kaip du vandens lašai panašus į mane. Neįsivaizduoju savęs be jo”,- atsiduso T.Kazlauskas. Tą patį kartojo ir berniuko motina.
Sveikas protas turi nugalėti ambicijas
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Daiva Simonaitienė patvirtino Ž.Uptaitės pasakytus žodžius – skyriaus specialistės negali dalyvauti T.Kazlausko pasimatymuose, nes jie vyksta po darbo valandų, nebent reikėtų keisti vienos darbuotojos darbo grafiką. “Čia yra ypatingas atvejis, kai tėvai niekaip nesuranda kompromiso dėl bendravimo su vaiku”,- sakė D.Simonaitienė. Tokį požiūrį į vaiką ji pavadino nebrandžiu. Tiek su Ž.Uptaite, tiek su T.Kazlausku skyriaus specialistės kalbėjosi ne kartą ir ne du. “Tarp jų iškastas karo kirvis ir nė vienas nenusileidžia nė per žingsnį”,- mano skyriaus vedėja. Ji patikino: vaiko teisių apsaugos specialistės, kad mamai būtų ramiau, gali paprašyti T.Kazlausko paaiškinti, ką jis su sūnumi veikia per pasimatymus, paaiškinti jam, jog su vaiku reikia ne tik sėdėti, vaikštinėti, bet ir labai daug bendrauti, kad užsimegztų tarpusavio pasitikėjimas ir vidinis ryšys. Ji sutiko: jei berniukas nenori matytis su tėvu, reikia atsižvelgti ir į jo nuomone, bet: “Šioje situacijoje turime du įsikarščiavusius tėvus. Būtų idealu, jei berniuko susitikimuose su tėčiu dalyvautų ir jo mama”.
Arną į susitikimus su tėčiu atvedanti antstolė Valentina Žydelienė “Sekundei” sakė, kad ši jos pareiga užtikrinti teismo sprendimo vykdymą nėra iš maloniųjų ir jei tik būtų įmanoma, mielai jos atsisakytų. “Šis atvejis išskirtinis. Paprastai tenka ieškoti tėvų, kurie vengia prievolės išlaikyti savo vaikus”,- teigė V.Žydelienė. Pasak antstolės, T.Kazlauskas sūnaus laukia už Ž.Uptaitės gyvenamosios vietos namo vartų dėl to, kad moteris koneveikia vaiko tėvą, užgaulioja ir antstolę. V.Žydelienė nemato nieko keisto, kad tėvo ir vaiko susitikime jai tenka dalyvauti po darbo valandų – įstatymai numato, kad ji savo funkcijas – užtikrinti teismo sprendimo vykdymą – gali atlikti iki 22 val. Antstolės nuomone, T.Kazlausko susitikimai su vaiku praeina sklandžiai – juodu žaidžia, bendrauja. Ji nepastebėjusi jokios emocinės įtampos. Vis dėlto V.Žydelienė pritaria Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai: tėvai turi paminti savo ambicijas ir dėl bendravimo su vaiku tartis gražiuoju.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos patarėjas Egidijus Meilus vilčių, kad šią situaciją aiškesnę galėtų padaryti Vaiko teisių apsaugos skyrius, nesuteikė. Pasirodo, jei jau yra teismo sprendimas, numatantis vaiko bendravimą su tėvu, jo privaloma laikytis. “Panašių skundų sulaukiame nemažai. Kadaise kartu buvę tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaikais. Jei jau nesurastas kompromisas, reikia kreiptis į teismą”,- aiškino E.Meilus. Pasak jo, tiek Arno mama, tiek jo tėtis, nesuradę bendros kalbos, taip pat turi šią teisę. Ž.Uptaitei ir T.Kazlauskui to aiškinti nereikia. Jie kaupia dokumentus, fiksuoja vienas kito tikras ar menamas kaltes dėl vienintelio ir švento tikslo – juodviejų berniuko, kuri abu be galo myli, gerovės. Gerovės, kurios viziją kiekvienas iš jų mato kitaip.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
Autorės nuotr. Ž.Uptaitei skaudu, kad tikrojo tėvo iki šiol nepažinęs sūnus dabar su juo turi matytis privaloma tvarka, nors, anot motinos, visiškai nenori to daryti.
