Dešimtis vaikų globojusiems ir už sunkius nusikaltimus nuteistiems Gražinai ir Vidantui Grigaliūnams gresia iškraustymas ir iš didžiulio namo, kurį jie prižiūri jau kone tris dešimtmečius.
Jei Aukščiausiasis Teismas neišteisins globėjų, kadaise jų šeimynai rajono Savivaldybės pastatytas daugiau nei pusės tūkstančio kvadratinių metrų namas gali tapti socialiniu būstu.
Baisūs kaltinimai
Į aštuntą dešimtį įkopusius Gražiną ir Vidantą Grigaliūnus nusikaltėliais Panevėžio apygardos teismas paskelbė praėjusių metų lapkričio pabaigoje.
Už tai, kad seksualiai prievartavo bei žagino šeimynos globotas mažametes, V. Grigaliūnas nuteistas šešeriems metams nelaisvės. Dėl to, kad piktnaudžiavo globėjos teisėmis, jo žmona ir šeimynos motina nubausta laisvės apribojimu.
Sutuoktiniams priteista nukentėjusioms merginoms sumokėti 16 tūkst. eurų.
„Savivaldybei priklausantis pastatas tokiu atveju greičiausiai virstų socialiniais būstais. Rajone tokių būstų tikrai trūksta.“
P. Žagunis
Teismas konstatavo, kad dabar jau suaugusios šios šeimynos globotinės tėvo seksualiai buvo išnaudotos net septynerius metus – nuo 2009 iki 2016 metų.
Tokį Panevėžio teisėjų nuosprendį Grigaliūnai yra apskundę aukštesnės instancijos teismui. Šiuo metu jų skundą nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Bet ir jis dar nėra galutinė instancija. Apeliacinio teismo sprendimą dar bus galima skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Namas 99-iems metams
Iki bus priimtas galutinis teismų sprendimas, laisvės atėmimu nuteistas V. Grigaliūnas už grotų nesodinamas.
Jie ir toliau su žmona gyvena Panevėžio rajone bei valdo dar 1995-aisiais rajono Savivaldybės lėšomis Grigaliūnų šeimynai statytą 520 kv. m namą.
Rajono Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjos Aldonos Čiegytės teigimu, su šeimyna sudaryta sutartis, kad ji šiuo turtu galės naudotis iki 2109 metų – t. y. 99 metus.
Didžiulis mūrinis namas pristatytas prie jau anksčiau G. ir V. Grigaliūnų turėto medinuko. Dabar šis medinis namelis remontuojamas, šiltinamos jo išorės sienos.
Mato socialinius būstus
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis teigė, jog iki pasibaigs teismai, kurie arba išteisins šeimynos tėvus, arba galutinai pripažins juos kaltais, 520 kv. m namas paliktas jiems gyventi ir prižiūrėti, tebegalioja su buvusios šeimynos tėvais sudarytoji sutartis.
P. Žagunis sakė nesiimantis svarstyti, kas laukia, jei šeimynos tėvai bus galutiniu teismo sprendimu pripažinti kaltais.
„Savivaldybei priklausantis pastatas tokiu atveju greičiausiai virstų socialiniais būstais. Rajone tokių būstų tikrai trūksta“, – patikino rajono vadovas.
P. Žagunis teigė neprisimenantis G. ir V. Grigaliūnų šeimynos kūrimosi pradžios.
„Panevėžio rajono valdžioje dirbu nuo 2004 metų. Šeimyna tuomet jau buvo įsikūrusi, o aš, pamenu, sulaukdavau Gražinos Grigaliūnienės ne tik reikalavimų, bet ir priekaištų“, – sako meras.
Dar po dešimties metų G. Grigaliūnienei suteiktas Panevėžio rajono Garbės pilietės vardas. Toks apdovanojimas šeimynos motinai skirtas už ypatingus nuopelnus, išskirtinį indėlį, Panevėžio rajono garsinimą šalyje ir pasaulyje.
Šiemet ir pats tokį apdovanojimą gavęs ilgametis rajono meras P. Žagunis teigė, jog jei teismai bus nepalankūs šiai moteriai, ji neteks garbingo titulo.
Statė Savivaldybė
Taip pat Panevėžio rajono Garbės pilietis Kęstutis Henrikas Vaičiūnas buvo tas žmogus, kuriam vadovaujant Panevėžio rajonui kaip tik ir kūrėsi G. ir V. Grigaliūnų šeimyna, jai buvo statomas namas.
„Jei neklystu, paties Sąjūdžio programoje buvo numatytas šeimynų, kuriose gyventų tėvų globos netekę vaikai, kūrimas. Tad ir nelabai turtingame Panevėžio rajono biudžete radome pinigų šio namo statyboms. Namo projektu ir statybomis rūpinosi patys Savivaldybės specialistai“, – mena K. H. Vaičiūnas.
Anot jo, tuomečiais pinigais statybos nemažai kainavusios.
K. H. Vaičiūnas pamena, kad šeimynos įkūrėjai ne sykį kreipėsi į Savivaldybę prašydami iš pradžių padovanoti, po to jau ir leisti išsipirkti namą, bet toks leidimas nebuvo duotas.
Mygo dovanoti
G. Grigaliūnienė taip pat patvirtino, kad jiedu su vyru, globoję tikrų tėvų atstumtus net 77-is vaikus, jautėsi verti, kad jiems namas būtų dovanotas arba leista jį išsipirkti.
Globėja apgailestauja, kad į tokius prašymus sulaukdavusi neigiamo Savivaldybės atsakymo.
Į klausimą, kaip sureaguotų, jei į šeimynos namą būtų pradėtos kelti socialiai pažeidžiamos šeimos, G. Grigaliūnienė pasvarstė: „Nežinau, kaip jos patektų į tą namą. Visa žemė aplink jį yra mūsų, valstybinė žemė tik po pačiu namu.“
Ji neabejoja, kad į 520 kv. m namą pretendentų atsirastų daugybė.
„Čia pat upė, miškas. Vieta tikrai gera, vaikams, kol jų iš mūsų neatėmė, buvo gera augti“, – tvirtino moteris.
Pakilo iš komos
Kai G. ir V. Grigaliūnus užklupo baisūs kaltinimai, šioje šeimynoje buvo globojama daugiau nei dešimt vaikų.
Dabar, pasak nuteistosios globėjos, Savivaldybės pastatytame name gyvena trys jau suaugę buvę globotiniai bei prisiglaudė dar trys taip pat globos reikalingi jųdviejų su vyru giminaičiai.
Prie didžiulio mūrinio šeimynos namo besiglaudžiantis medinukas pirktas pačių G. ir V. Grigaliūnų. Moteris mena, kad jiems atsikrausčius į kaimą, valstybė ėmusi raginti kurti šeimynas, turėjusias pakeisti vaikų namus.
Grigaliūnai ir buvo vieni pirmųjų šalyje, ėmęsi šios veiklos.
Gana greitai po šeimynos įkūrimo G. Grigaliūnienės triūsas įvertintas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu, jai įteikta Gerumo žvaigždė.
„Dabar ir aš, ir mano vyras esame apšmeižti tų, kurioms atidavėme savo širdį. Neslėpsiu, per tuos teismų procesus buvau tiek pasiligojusi, kad panirau į komą. Pati stebiuosi, kad iš jos pakilau ir tikiu, kad pakilau tam, kad nusikratytume mums su vyru primetamos baisios kaltės“, – teismuose toliau kovoti nusiteikusi G. Grigaliūnienė.
