EKONOMIKA
Iš keturių partijų sulipdytos valdančiosios koalicijos ministrai ne visada nutuokia, ką planuoja Vyriausybė ir kiti kabineto nariai. Vyriausybės strateginio planavimo komitetas, užsimojęs iš esmės pertvarkyti sostinės sveikatos įstaigų tinklą, susidūrė su netikėta kliūtimi. Paaiškėjo, kad ūkio ministras Kęstutis Daukšys yra patvirtinęs dviejų sostinės ligoninių paraiškas Europos Sąjungos paramai gauti. Vilniaus meras Artūras Zuokas stebėjosi, kad Ūkio ministerija, skirdama ES lėšas ligoninėms renovuoti, neatsižvelgė į Vyriausybės planus. Meras ūkio ministrą apkaltino lėšų švaistymu. Ministrų nesusikalbėjimas jaukia ligoninių pertvarkymo planus. LR
Šią savaitę benzino kainoms pasiekus aukščiausią ribą Lietuvos istorijoje, didžiausių šalies miestų maršrutinių autobusų ir taksi parkai artimiausiu metu ketina didinti paslaugų tarifus. Brangstantys degalai – vežėjų košmaras. R
Daugiausiai nuostolių dėl naftos kainų šuolio patirs vangiai augančios ekonomikos šalys, pavyzdžiui, Vokietija. O gana sparčiai besivystančios ekonomikos valstybių nuostoliai bus nedideli, tvirtina turtingiausias pasaulio šalis vienijančios organizacijos ekonomistas. Žanas Filipas Koti (Jean-Philippe Cotis), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausiasis ekonomistas, vakar pareiškė, kad dabartinis naftos kainų šuolis sukėlė rimtą ekonominį šoką pasaulyje ir gali būti lyginamas su šoku, kuri lėmė brangusi nafta 1979-1980 m. VŽ
Neregėtas ir jokiomis priemonėmis nesulaikomas degalų brangimas ir Lietuvos ūkį, ir jos gyventojus verčia susiveržti diržus. Lietuvos Vyriausybė kol kas nieko nedaro, kad pažabotų degalų kainų didėjimą. Gelbėdami šeimų biudžetus, vairuotojai arba atsisako kelionių, arba perka kontrabandinius degalus. K
Dėl didėjančių naftos ir dujų kainų gali nepavykti laiku įsivesti eurą. Bendras kainų kilimas gali būti toks reikšmingas, kad tai turės įtakos vartojimui, kuris dabar yra pagrindinis Lietuvos ūkio augimo variklis. Tad kartu su ūkio nuosmukiu galima tikėtis krizės nekilnojamojo turto rinkoje, naujo nedarbo augimo ir rimtų problemų dėl gyventojų įsipareigojimų bankams. Atvirai kalbant, tokios rimtos sisteminės krizės grėsmės Lietuvos ūkyje nebuvo jau nuo 1999 metų. Priremta prie sienos Lietuvos valdžia skėsčioja rankomis, o premjeras A.Brazauskas, siūlydamas nepanikuoti, darosi panašus į Pupų Dėdę, – komentuoja Laiko ženklai. LR
Bankrutavusios draudimo bendrovės vadovas Jonas Beržinskas neigia žiniasklaidoje pasirodžiusius teiginius, esą “Ingo Baltic” bankrutavo dėl pinigų plovimo. Jis neatmeta galimybės, kad “Baltijos garantas”, kuriam , kaip paskelbta viešai, už “Ingo Baltic” polisų platinimą neva buvo mokama iki 60 proc. komisiniai kreipsis į teismą dėl dalykinės reputacijos žeminimo. “Ingo Baltic” vadovas bendrovės bankrotą aiškino pasikeitusia pagrindinio akcininko “Ingosstrach” politika.R
Gyventojams vis daugiau pinigų skiriant degalams, būtų perkama mažiau kitų prekių, todėl gali sumenkti įmonių pelnas. Didžiausia grėsmė kyla transporto bendrovėms, o šioje situacijoje labiausiai išloš “Mažeikių nafta”. Kol kas bendras šalies įmonių pelningumas didėjo. Kaip rodo Statistikos departamento skaičiavimai, per pirmus tris šių metų mėnesius nuo vieno apyvartos lito bendrovė vidutiniškai gavo 5,6 cento pelno. LŽ
Kvalifikuotų darbuotojų stoka verčia pramonininkus inicijuoti aukštojo mokslo sistemos keitimą. “Norėtume, kad absolventai būtų parengti taip, jog įsitrauktų į darbą, o mes iškart galėtume matyti gerų rezultatų. Mes tada gautume papildomų pajamų ir galėtume jiems mokėtume didelius atlyginimus”, – pramoninkų tikslus apibendrino Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Rimvydas Jasinavičius. LŽ
Įsigaliojus Pelno mokesčio įstatymo pakeitimams, įmonės, apskaičiuodamos šį mokestį, gali atskaityti sumas, kurios buvo išleistos darbuotojams mokyti, ir taip sumažinti apmokestinamąjį pelną. VŽ
ENERGETIKA
Lietuvos degalinėse benzino litro kainai siekiant beveik eurą, sukruto ir suskystintų dujų pardavėjai. Jie spėja, kad per paskutinius du mėnesius pabrangusios 10 centų, dujos brangs dar labiau. Nepaisant to, vairuotojai skuba į savo automobilius montuoti dujinę įrangą. Jau anksčiau “Lukoil Baltija” generalinio direktoriaus pavaduotojas Romas Turlinskas teigė, kad suskystintų dujų paklausa yra gerokai išaugusi. VE
FINANSAI
Į vidaus rinką plūstelės daug pinigų. 2006-2007 m. sumažinus pajamų mokesčio tarifą, darbuotojai ir darbdaviai turės pasidalyti apie 1 mlrd. Lt. Prognozuojama, kad didesnė dalis atiteks darbuotojams, tačiau įmonės gali lėčiau didinti atlyginimus. 2006 m. liepos 1 d. pajamų mokesčio tarifą nuo 33 proc. sumažinus iki 27 proc. valstybės biudžetas 2005 m. neteks apie 500 mln. Lt, panaši suma aplenks valstybės iždą ir 2007 m., pajamų mokestį sumažinus iki 24 proc. Šiuos pinigus tarpusavyje galės pasidalyti darbuotojai ir darbdaviai. VŽ
ĮMONĖS
Bendrovė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (“Klasco”) šiemet nepatyrė rugpjūtį įprasto tarptautinės prekybos lėtėjimo ir kone trečdaliu intensyvesne apyvarta įkvėpė uostui optimizmo.Dėl sumažėjusios naftos produktų krovos Klaipėdos uostui šiemet nepavyksta atitrūkti nuo pastarųjų metų rezultatų, tačiau “Klasco” per 8 mėnesius perkrovė 5,92 mln. tonų – maždaug šeštadaliu arba 1,3 mln. tonų daugiau nei pernai tuo pačiu metu.Sėkmingiausia bendrovei buvo vasaros pabaiga.LŽ
Nuosmukį išgyvenanti Panevėžio kineskopų gamintoja AB “Ekranas”, rugsėjo 2-7 d. dalyvaujanti pasaulinės elektronikos parodoje Berlyne, tvirtina, jog šio sektoriaus padėtis gerėja. Įmonė jau šį mėnesį paleis trečiąją technologinę liniją bei priims į darbą 500 žmonių. VŽ
PASLAUGOS
Šilutės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba jau rengia instrukcijas, kaip valdyti naująjį iš Trakų atgabentą aerolaivą. Jo paskirtis – aptarnauti potvynio zonoje apsemtus žmones. LR
Klaipėdos valdžia naikina narkomanų reabilitacijos centrą, kurio mieste ir nebuvo. Neegzistuojanti įstaiga turėjo savo įstatus ir netgi vadovą, tačiau neturėjo patalpų. Per daugelį metų taip ir nepavykus jų atrasti, centro idėjos atsisakyta visiškai. Nuo narkotikų priklausomybės gydomi klaipėdiečiai reabilitacijos pagalbą jau antrus metus gauna kitose šalies vietovėse. K
RŪPYBA
Tarp paauglių vis populiarėja alkoholis, tabakas ir narkotikai. Valdžios atstovai kuria įvairias prevencines programas, tačiau su nepilnamečiais dirbantys specialistai pripažįsta, kad vaikų alkoholizmas ypač išplito prieš kelerius metus liberalizavus alkoholio prekybą – manoma, kad tik 5 proc. 15-16 metų žmonių nėra vartoję alkoholio. Masiniai renginiai ir didžiosios šventės kasmet sukelia nemažai rūpesčių medikams. LŽ
Šiemet, nugriaudėjus mokslo metų pradžiai, jauniausias paauglys, kurį medikams teko reanimuoti – dvylikametis. Jis buvo toks girtas, kad nereagavo į aplinką. Pasak medikų, savotišką rekordą`per šventes pasiekė viena joniškietė – šešiolikmetės kraujyje buvo rasta net 3,62 promilės alkoholio. Su mergina medikams pavyko susikalbėti tik po paros. Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Gelena Krivelienė įsitikinusi, kad dėl paauglių girtavimo labiausiai kalti tėvai ir socialiniai darbuotojai, neužsiimantys nepilnamečių ugdymu.LŽ
STATYBA
Po rekonstrukcijos ant Aleksoto tilto gali nelikti susidėvėjusių sovietinių laikų turėklų, o tam griežtai prieštarauja paveldo apsaugos institucijos. Ekspertams nustačius, kad senieji ketiniai turėklai yra pavojingai susidėvėję, pradėti montuoti nauji, kuriuose nėra sovietinės simbolikos. Artėjant tilto remonto pabaigtuvėms, dėl senųjų turėklų kilo skandalas. KD
Šiaulių apskritis pirmoji šalyje imasi įgyvendinti buitinių atliekų tvarkymo sistemos projektą – vakar Aukštrakiuose oficialiai pradėtas statyti modernus regiono sąvartynas. Regiono buitinių atliekų sąvartyną netoli Šiaulių esančiuose Aukštrakiuose planuojama pastatyti iki 2007 metų pradžios. LŽ
Rugpjūčio potvynis sugadino daug Klaipėdos rajono kelių – šie apskrityje nuo gamtos stichijos nukentėjo labiausiai. Klaipėdos rajono savivaldybės duomenimis, keliams padaryta žala siekia daugiau kaip 2 mln. litų. Klaipėdos rajono savivaldybė kreipėsi į Lietuvos kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos dėl papildomų lėšų skyrimo audros ir potvynio padariniams likviduoti. Nurodoma, jog žala keliams siekia 2 mln. litų. Pasak savivaldybės Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vedėjo Vytauto Buivydo, kai kurioms kelio atkarpoms suremontuoti užteko 2-5 tūkst. litų, tačiau kitur iš esmės jau reikia tiesti naują kelią. VE
TRANSPORTAS
Lietuvos motorlaivis “Audrė”, su minimaliais nuostoliais išgyvenęs uraganą Naujajame Orleane, vakar iš jo išplaukė į krovos terminalą, esantį už 50 mylių Misisipės upe aukštyn. Lietuvos laivo įgula sekmadienį savo jėgomis užtaisė keturias nedideles pradaužas virš vaterlinijos, gautas per uraganą, ir buvo pasirengusi išplaukti. Vakar 6.35 val. vietos laiku (mūsų – 14.35 val.) “Audrė” su jame esančiu locmanu išplaukė iš inkaravimo vietos ir paskui motorlaivį “Onego Pride” pasuko Misisipės upe aukštyn. Mūsų laivas turi du kranus, todėl amerikiečiams bus paprasčiau iškrauti krovinį. Tačiau tokiomis aplinkybėmis neįmanoma pasakyti, kiek laiko tai truks. K
VERSLAS
Dauguma mažai uždirbančių ar neturinčių darbo tautiečių uždarbiauti išvyko užsienin, o verslininkai mina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos slenksčius prašydami leisti įvežti darbo jėgą iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, iš kaimyninės Baltarusijos. Bet ministerija ramina, kad trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas Lietuvoje griežtai kontroliuojamas. R
Šiandien Vilniuje prasidedančios tarptautinės parodos “Baltijos tekstilė ir oda” akcentas – gatavų gaminių pristatymas. Įmonės vis aktyviau siekia parduoti nebe darbo jėgą, o produkciją – su ja susipažinti pakviesti didieji Lietuvos ir užsienio prekybos tinklai. Ateinantį savaitgalį Panevėžyje rengiama didžiausia Aukštaitijos regione paroda “EXPO Aukštaitija” suteikia galimybę verslui ne tik prisistatyti, bet duoda darbo ir reklamos kūrėjams bei gamintojams. VŽ
ŽEMĖ
Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje atsidūrusių valstybės reikmėms perimamų privačių žemės sklypų savininkai gina savo turtą ir ruošiasi bado streikui prie Europos Parlamento. Labiausiai netenkina už valstybės reikmėms išperkamus sklypus siūloma kaina. Kauno LEZ idėja pradėta brandinti nuo 1993 metų, o 1998 metais Seimas priėmė atitinkamą įstatymą. R
Žemės ūkio ministerija šalies ūkininkams paskirstė beveik 40 mln. Lt ES ir Lietuvos paramos pagal keletą kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto veiklos sričių. Iki 11,5 mln. Lt parama skirta 11 šalies ūkininkų, kurie steigia arba pertvarko kaimo turizmo sodybas. Didžiausia paramos suma vienam projektui sudaro iki 1,289 mln. Lt, mažiausia – iki 484.300 Lt . VŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
