EKONOMIKA
Rekordinės naftos kainos, nuolatinis gamybos sąnaudų didėjimas, Kinijos konkurentų spaudimas bei euro zonos sąstingis – tokius iššūkius Lietuvos ekonomikai vardija SEB Vilniaus banko analitikai, kartu ramindami, kad pernelyg baimintis neverta. Išankstinė pirmojo 2005 m. pusmečio BVP augimo prognozė leidžia tikėtis, kad šiais metais šalies ekonomika augs panašiu tempu kaip ir pernai, teigia ekspertai. Pasak Gitano Nausėdos, SEB Vilniaus banko (VB) prezidento patarėjo, pernelyg baimintis dėl lėtesnio ekonomikos augimo nereikėtų, nes jį atsveria teigiami rodikliai – pvz., daugiau nei penktadaliu padidėjo eksportas ir pralenkė importo augimą, dešimtadaliu pakilo vidutinis darbo užmokestis, vidaus rinkos aktyvumą rodo ir 40 proc. išaugęs bankų suteiktų paskolų portfelis. VB analitikai nekeičia ankstesnių optimistinių BVP augimo prognozių – pasak jų, artimiausiais metais Lietuvos ekonomika augs daugiau nei 6 proc. VŽ
Atsižvelgdami į susiklosčiusias paskolų rinkos tendencijas, 2005 m. komercinių bankų paskolų portfelio augimo prognozę VB analitikai padidino nuo 30 iki 35 proc., o 2006 bei 2007 m. paliko galioti anksčiau numatytąjį 25 proc. rodiklį. Jie prognozuoja, kad šiais metais infliacija sieks 2,8 proc., ateinančiais – 2,5 proc., o 2007 m. – 3 proc. Manoma, jog labiausiai infliacija auga ne dėl vidaus paklausos, o dėl didėjančių sąnaudų, iš dalies šį veiksnį slopina konkurencija. VŽ
SEB Vilniaus banko ekspertų teigimu, net ir neįvedus euro Lietuvoje 2007-ųjų pradžioje, didelių makroekonominių problemų neturėtų kilti. Pasak Gitano Nausėdos, SEB Vilniaus banko prezidento patarėjo, neįvykdžius Mastrichto sutarties kriterijų ar dėl kitų priežasčių nepasisekus įvesti euro 2007 m., Lietuva išlaikytų tą pačią pinigų sistemą kaip dabar ir rengtųsi prisijungti prie euro zonos 2008-aisiais ar 2009-aisiais. Ekspertų spėjimu, anksti neįvedus euro tam tikra dalis gyventojų netgi jaustųsi ramiau, mat jie baiminasi Lietuvos įstojimo į euro zoną ir su tuo susijusio kainų apvalinimo poveikio, todėl pavyktų išvengti ir paniško pirkimo laukto euro įvedimo išvakarėse. Kita vertus, pasak G. Nausėdos, nepavykus įvesti euro, gali padaugėti gyventojų, manančių, jog litas gali nuvertėti, todėl žmonės imtų daugiau skolintis nacionaline valiuta arba apskritai susilaikytų nuo skolinimosi. VŽ, LŽ
Tuo tarpu Reinoldijaus Šarkino, Lietuvos banko valdybos pirmininko, teigimu, kol kas visi Lietuvos ekonominiai rodikliai, kuriuos turi atitikti eurą įsivesti siekianti šalis, atitinka Mastrichto kriterijus. Antradienį banko vadovas žurnalistams teigė, jog “naftos kainos, kaip matote, labai išaugo, bet paskutinius tris mėnesius infliacija atitinka Mastrichto kriterijus. Lietuvos banko skaičiavimais, euro įvedimas per metus ekonomikos augimą didins 0,4-0,5 procentinio punkto. VŽ, LŽ
ENERGETIKA
Valstybės kontrolė įspėja, kad netinkamas lėšų, skirtų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, administravimas kelia grėsmę, kad jėgainė nebus laiku uždaryta. Valstybės kontrolė, ištyrusi, kaip buvo naudojamos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimo fondo lėšos, nustatė, kad 2002-2004 metais daugiau nei 19 mln. litų buvo panaudota darbams, tiesiogiai nesusijusiems su jėgainės uždarymu, o Ūkio ministerija (ŪM) nepakankamai prižiūrėjo tai. Tuo tarpu Ūkio ministerijos teigimu, auditoriai pateikė nepalankias išvadas dėl to, kad esą nepakankamai įsigilino į specifinį elektrinės uždarymo procesą. “Kontrolieriai suabejojo dėl IAE uždarymo lėšų”. LŽ
Iki rekordinių aukštumų išaugusios degalų kainos Lietuvos vairuotojams, regis, nesukelia jokių nepatogumų – benzino ir dyzelino vartojimas vis tiek didėja. Preliminariais Ūkio ministerijos duomenimis, šiemet per I pusmetį dyzelinių degalų sunaudota 372 tūkst. tonų (pernai tuo pačiu metu – 310 tūkst.). Ypač daug dyzelino suvartota pernai – 755 tūkst. tonų (2003 metais – 670 tūkst.). Tuo tarpu benzino vartojimas pernai, palyginti su 2003 metais, sumažėjo maždaug 19 tūkst. tonų – iki 345 tūkst. Tačiau šiemet jo vėl perkama daugiau – per I pusmetį suvartota 165 tūkst. tonų (pernai – 154 tūkst.). Nuolat didėja ir automobiliuose naudojamų suskystintų dujų vartojimas. Išankstiniais duomenimis, šįmet jų suvartota apie 82 tūkst. tonų. Šiuo metu 95 benzino litro kaina mažmeninėje rinkoje yra persiritusi per 3,1 lito žymą, o dyzelino siekia apie 3,05 lito. Prieš dvejus metus dyzelinių degalų litro kaina siekė tik apie 2 litus, o 95 benzino – 2,3 lito. LR
PREKYBA
Lietuviai neišsitenka Lietuvoje – tarp 20 didžiausių Ukrainoje dirbančių mažmenininkų, kuriuos rugpjūtį paskelbė Ukrainos spaudos leidinys “Biznes”, jau yra ir lietuviško kapitalo. Pavyzdžiui, Sigito Daugnoro, konsultanto prekybos tinklų plėtros klausimais, kartu su vietos partneriu 2002-2004 m. įkurtas prekybos tinklas “Eko Market”, turintis 18 parduotuvių, užima 13 vietą ir neslepia tikslo patekti į pirmąjį penketuką. Lietuviškas kapitalas vyrauja ir Kijeve įkurtoje bendrovėje “BM Trade”, kuri valdo “Bumi Market” parduotuves – 60 proc. šios bendrovės akcijų priklauso UAB “Sanitex”. “Lietuviai Ukrainoje artėja prie prekybos lyderių”. VŽ
Vilniaus senamiestyje, Maironio ir Aukštaičių gatvių sankirtoje, pradėtas statyti amatų miestelis. “Žvejų turgeliu” pavadintoje prekyvietėje žuvies nebus – čia ketinama prekiauti tik amatininkų ir tautodailininkų kūriniais. Nuo XIV iki XX amžiaus vidurio šioje sostinės vietoje buvo įsikūręs Tymo kvartalas, kuriame gyveno įvairių tautų amatininkai, taip pat čia veikė ir žvejų turgelis, kurio pavadinimas paliktas naujajai prekyvietei. Planuojama, kad joje suvenyrų įsigyti bus galima jau šiais metais. Nors prekystaliai bus laikini, prekyba šioje sostinės vietoje truks ne vienerius metus. LR
RINKOS
Banko “NORD/LB Lietuva” antrinė bendrovė “NORD/LB investicijų valdymas” maždaug po mėnesio tikisi pasiūlyti naujo investicinio obligacijų fondo vienetų. Numatoma, kad “NORD/LB obligacijų fondas” galės investuoti į viso pasaulio vyriausybių, bankų ir bendrovių skolos vertybinius popierius, tačiau vengs valiutų rizikos – bus investuojama eurais, litais bei kitomis su euru susietomis valiutomis. Investicijos kitomis valiutomis turės būti apdraustos nuo valiutų kursų svyravimo, dėl to “NORD/LB obligacijų fondą” bus galima laikyti mažos rizikos investiciniu fondu. Pasak Mindaugo Vaičiulio, “NORD/LB investicijų valdymas” generalinio direktoriaus, į tokį fondą apsimokėtų perkelti lėšas iš nuolat atnaujinamų trumpalaikių terminuotųjų indėlių. M. Vaičiulio teigimu, tokių investicijų palūkanos bus didesnės nei mokamos už 1 ar 2 mėn. indėlį, o rizika beveik tokia pati. “Vengiantiems rizikuoti – naujas fondas”. VŽ
STATYBA
UAB “Vakarų medienos grupė” (VMG) ketina statyti naują plokščių, kurių iki šiol Lietuvoje negaminta, fabriką. Gamykla būtų statoma Jonavos apylinkėse, netoli dervų tiekėjos “Achemos” ir galėtų naudotis kitais infrastruktūros privalumais – geležinkeliu bei dujotiekiu. Sigito Paulausko, VMG prezidento, skaičiavimais, pastačius orientuotų skiedrų plokščių (OSB) ir medžio dulkių plokščių (MDF) gamyklą, tiesiogiai būtų sukurta apie 280 darbo vietų, o dar apie 300 darbuotojų samdyti reikėtų su fabriku bendradarbiausiančioms baldų, statybinių medžiagų, medienos žaliavos ruošos, transporto įmonėms. Anot S. Paulausko, šis projektas būtų įgyvendinamas pirmiausia su Lietuvos medienos, baldų ir statybos pramonės investuotojais. Tris šalies medienos ir baldų įmones valdanti UAB “Vakarų medienos grupė” į šį projektą planuoja investuoti 550 mln. litų. VŽ
TRANSPORTAS
Kasmet prieš rugsėjo 1-ąją sostinės vežėjai skaičiuoja, kiek papildomų autobusų jiems teks išleisti į miesto gatves. Nuo rytojaus keleivius pradės vežti rekordinis skaičius – 259-ios įmonės “Vilniaus autobusai” transporto priemonės. Planuojama, kad iki šių metų pabaigos dėl itin išaugusių keleivių srautų transporto priemonių skaičių teks padidinti iki 270. Įmonės “Susisiekimo paslaugos” atstovų teigimu, kol kas padidėjusios visuomeninio transporto bilietų kainos keleivių neatbaidė. Rugsėjui ruošiasi ir privačių įmonių vežėjai – vien Vilniaus autobusų vežėjų asociacijos “Vilnava” atstovai pageidauja į gatves papildomai išleisti 30 maršrutinių taksi. Šiuo metu Vilniuje iš viso važinėja apie 400 maršrutinių taksi, pastaraisiais metais šis skaičius menkai kito. LR
VERSLAS
To dar nebuvo – lietuviai pratina užsieniečius miegoti ant gintarinių čiužinių ir tikisi, kad Vokietijos mokslininkų išvados dėl teigiamo gintaro poveikio sveikatai kilstelės tokių čiužinių paklausą visame pasaulyje. Pasak Pauliaus Zabielsko, UAB “Vilnelė” konsultanto, į vieną čiužinį supilama apie 10 kg gintaro, o toks čiužinys Vokietijos parduotuvėse kainuoja 998 eurus. Tik nei “Vilnelės”, kuri paruošia gintarą, nei UAB “Padvaiskas ir Ko”, siuvančios jiems čiužinius, vardų ten nėra nurodyta – gaminys parduodamas su vokišku prekių ženklu “Bernsteinbett”. P. Zabielskas neatskleidžia komercinės paslapties, kiek čiužinių per mėnesį pagaminama užsakovams, tačiau, jo tikinimu, tokios prekės iki šiol niekas pasaulyje negamino. Šiomis dienomis “Vilnelė” kuriasi naujoje gamykloje šalia Vilniaus, Bendorėliuose. VŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
