Centrinio Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko
Reinoldijaus Šarkino teigimu, jei Lietuva laiku neįsives euro, jos ekonomika patirs praradimų.
“Skaičiais negaliu pasakyti, tačiau bet koks atidėjimas būtų nenaudingas. Svarbiausia tai, kad susilpnėtų (tarptautinis, – ELTA) pasitikėjimas – vien pasitikėjimo susilpnėjimas labai daug reikštų”, – antradienį žurnalistams sakė R. Šarkinas.
Jis tikino, kad kol kas visi Lietuvos ekonominiai rodikliai, kuriuos turi atitikti eurą įsivesti siekianti šalis, yra vadinamųjų Mastrichto kriterijų ribose. “Naftos kainos, kaip matote, labai išaugo, bet paskutinius tris mėnesius infliacija atitinka Mastrichto kriterijus”, – sakė banko vadovas.
LB ekonomistų skaičiavimais, euro įvedimas per metus prie ekonominio augimo pridės 0,4-0,5 procentinio punkto
Įvedimo atidėjimo padariniai kol kas nebuvo paskaičiuoti.
R. Šarkinas savo pastabas išdėstė po to, kai prognozuodami makroekonominius šalies rodiklius didžiausio komercinio SEB Vilniaus banko (SEB VB) analitikai pareiškė, esą euro įvedimo atidėjimas dramatiškų ekonomikos pokyčių nelems.
SEB VB teigimu, euro įvedimo ir neįvedimo 2007-aisiais tikimybė yra apylygė. Banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sakė, kad jautriausiai į euro įvedimo atidėjimą reaguotų tie užsienio investuotojai, kurie Lietuvoje dar tik planuoja investuoti ir kurių veikla yra susijusi su eksportu ar importu.
Lietuva kartu su Estija ir Slovėnija tikisi įsivesti eurą pirmosios iš ES naujokių – 2007 metų sausio 1 dieną.
Lietuvos tinkamumą eurui įsivesti 2007-aisiais Europos Sąjungos institucijos svarstys 2006-ųjų viduryje.
ELTA
