EKONOMIKA
Šiandien Finansų ministerija numato skelbti patikslintas 2005-2008 m. makroekonomikos prognozes, jomis vadovaujantis planuojamas kitų metų valstybės biudžeto projektas, kurį Vyriausybė gaus iki rugsėjo 15 d. Išankstiniais duomenimis, kitąmet nacionalinis biudžetas bus 2,41 mlrd. litų didesnis nei šiemet. Kitąmet ES biudžeto dotacija bus 890 mln. litų didesnė nei 2005 m. Šiemet iš ES biudžeto gauta 2,667 mlrd. litų, kitąmet planuojama 3,557 mlrd. litų. 2006-2008 m. Valstybės investicijų programoje 2006 m. numatoma skirti apie 2,4 mlrd. litų – beveik tiek pat kiek ir šiais metais. ES paramos lėšos sudarys apie 1 mlrd. litų programos lėšų, iš jų daugiau kaip pusę planuojama skirti transporto bei aplinkos apsaugos sričių investicijų projektams įgyvendinti. VŽ
Pasak finansų ministro, šiuo metu Valstybės investicijų programa dar tik rengiama, bet “jau galima pasakyti, kad 2006 m. prioritetai yra tie patys kaip ir ankstesniais metais”. VŽ
FINANSAI
Bankų tvirtinimu, yra pagrindo tikėtis, kad paskolų gyventojams rinka nuosekliai augs. “Hansabanko” užsakymu “TNS Gallup” atliktas tyrimas “Lietuvos namų ūkių finansinis elgesys” rodo, kad namų ūkių finansinė padėtis gerėja, o finansiniai įsipareigojimai auga proporcingai gerėjančiai ekonominei finansinei padėčiai. Pasak Astos Margevičienės, “Hansabanko” Rinkodaros ir ryšių su visuomene departamento direktorės, “šiemet rezultatai patvirtina, kad šeimų finansinės padėties gerėjimas bei šeimų skolinimasis yra labai subalansuoti”. Per dvejus metus paskolą turinčių namų ūkių dalis padidėjo nuo 6 iki 11 proc., o turinčių santaupų grynaisiais arba indėlį – nuo 36 iki 41 proc. Turinčiųjų paskolas yra beveik 4 kartus mažiau nei turinčiųjų indėlius, ir tai, tyrėjų nuomone, yra tam tikras žmonių mokumo garantas. VŽ
ĮMONĖS
Po pusantro mėnesio pertraukos atnaujinusi abiejų kineskopų gamybos linijų darbą didžiausia Panevėžio gamykla “Ekranas” nesulaukė iš atostogų sugrįžtančių 100 žmonių. Tačiau, pasak bendrovės generalinio direktoriaus Eimučio Žvybo, darbo jėgos problemos šiuo metu gamyklai – ne pačios aktualiausios. Didesnę grėsmę kelia sunerimę bankai, kuriems “Ekranas” yra skolingas per 350 mln. litų, didžiąją dalį skolų bendrovė privalo grąžinti dar šiemet. Tačiau tikimasi išbristi iš šios situacijos. Pasak E. Žvybo, pasitvirtino investicijos į naujos kartos 21 colio įstrižainės “Slim Type CPT” bandomąją kineskopų gamybą, kuriai “Ekranas” yra paprašęs 3,764 mln. litų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos. Naujų kineskopų masinę gamybą numatoma pradėti 2006 metais. E. Žvybo teigimu, nors “Ekranas” ir išgyvena krizę, jau yra požymių, kad 2006 metais situacija ims gerėti. LR
Naujausia Klaipėdos uosto navigacinė įranga – tobulesnė už esančią Hamburge (Vokietija). Taip dalindamiesi savo pastebėjimais savaitgalį nusprendė į klubą susirinkę jūrų kapitonai. Tarp klubą vienijančių pusšimčio narių yra prityrusių kapitonų, locmanų, mokslo pasaulio atstovų. Vienas jų – profesorius Vytautas Paulauskas – neseniai svečiavosi Danijoje, Kopenhagoje esančiame jūrų institute, kur stažuojasi mūsų specialistai, kad galėtų valdyti Klaipėdos uoste sumontuotą laivų saugumą užtikrinančią įrangą. Iš Danijos nuvykus į Hamburgą profesoriui buvo paaiškinta, kad šio miesto uoste yra pati moderniausia įranga. Tačiau kapitonų klube aptariant šią viešnagę pastebėta, kad Klaipėdos uoste sumontuota ne tik vokiečių turima, bet ir dar naujesnė povandeninių srovių uoste bei bangų aukščio matavimo įranga. Lietuva tik tuo nesigiria. K
RINKOS
Rugpjūčio 26 d. investuotojai lėšas kreipė į pastaruoju metu pigusias akcijas arba tų bendrovių vertybinius popierius, kurių kursai kurį laiką buvo stabilūs. Didžiausia buvo “Lietuvos telekomo” akcijų apyvarta – jo vertybinių popierių penktadienį pirkta ir parduota daugiau nei už 1,7 mln. litų. Lino Grinevičiaus, “Hansabanko” Finansų maklerio skyriaus vadovo, paaiškinimu, stabilumo įgavo biržoje kotiruojamų bankų akcijų kursai. Penktadienį Ūkio banko VP kaina sumažėjo 0,35 proc., iki 25,5 lito, Šiaulių banko – 1,87 proc., iki 4,20 lito, o “Snoro” akcijos kaina ūgtelėjo 1,61 proc., iki 63 litų. Tačiau gana didelės bankų vertybinių popierių apyvartos rodo, jog susidomėjimas jais neišblėso. Rugpjūčio 26-ąją dar 6,11 proc., iki 1,91 lito, brango “Ekrano” akcijos. Jų kaina kilo trečią prekybos sesiją paeiliui ir per šį laikotarpį pašoko 27 proc. VŽ, R
RŪPYBA
Prieš pusšimtį metų Panevėžio rajone, Ramygaloje, statytas vykdomojo komiteto pastatas virto palaikomojo gydymo ir slaugos ligonine bei senelių namais. Tai jau ketvirti Panevėžio rajone įkurti senelių namai. Teigiama, kad tai kol kas – moderniausia tokios paskirties valstybės įstaiga šalyje. Iš tiesų senelių namai Ramygaloje veiklą pradės nuo kitų metų, Panevėžio rajono savivaldybės tarybai patvirtinus jų finansavimą. Tačiau jau šią savaitę pradėjo veikti kita pertvarkyto pastato dalis, kurioje įsikūrė palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė. Ligoninėje įkurdintos 28 slaugos lovos, senelių namai priims 16 gyventojų. LŽ
STATYBA
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai kol kas neoficialiai aiškinasi, ar su abejotinomis statybomis Neringoje nėra susiję Seimo nariai. Gyvenamieji namai šiame unikaliame gamtos kampelyje sėkmingai dygsta nepaisant nei įstatymų, nei komisijų išvadų, nei Prezidento ir Premjero grėsmingų žodžių. Kol kas jie neturėjo jokios įtakos jautrioje pajūrio juostoje vykdomiems statybos darbams. Kol komisijos tikrino Kuršių nerijos nacionalinio parko veiklą, Preiloje, už kelių metrų nuo Kuršių marių buvo pradėtas statyti gyvenamasis namas, priklausantis vilniečiams sutuoktiniams. Neringos savivaldybės vyriausiojo architekto Vytauto Valančiaus teigimu, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, patikrinusi detalųjį planą, nerado jame jokių neatitikimų ir leido jį tvirtinti kurorto tarybai. Tema: “Statyboms Neringoje įstatymai negalioja”. LŽ
Kaune baigiama Aleksoto tilto rekonstrukcija – iki lapkričio 1-osios senąjį tiltą žadama sutvarkyti tiek, kad juo galėtų vaikščioti pėstieji. Pasak uždarosios akcinės bendrovės “Kauno tiltai” generalinio direktoriaus Arūno Juodžbalio, šiek tiek lenkiamas numatytas darbų grafikas, todėl lapkričio 1-ąją ketinama atidaryti tiltą pėstiesiems, o visi kauniečiai, skirtingai, nei numatyta sutartyje, dar nesulaukę Naujųjų metų, galės grožėtis visiškai atnaujintu tiltu. KD
Kaunas užsimojo nustebinti Lietuvą, o gal ir Europą – miesto pakraštyje sparčiai statomas prekybos ir pramogų centras “Mega” bus pirmasis tokios paskirties kompleksas, kurio centrinėje aikštėje lankytojus vilios 170 tūkst. litrų talpos akvariumas. Jame gyvens daugiau kaip 200 atogrąžų žuvų ir net 6 rykliai. Prie magistralių Vilnius-Klaipėda ir “Via Baltica” sankirtos beveik 17 hektarų sklype kylantį prekybos centrą “Mega” valdys kompanija “Baltic Shoping Center” (BSC). Šio prekybos ir pramogų centro įkurtuvės numatytos šių metų pabaigoje, investicijos sieks 200 mln. litų. LR
TRANSPORTAS
Įsivyravusi tvarka trukdo plėsti uostą. Pagal Klaipėdos savivaldybės tarybos patvirtintą detalųjį planą bei parengtus techninius projektus uoste ir jo rezervinėse teritorijose numatyta geležinkelio mazgo plėtra, tačiau uosto plėtrai kliudo nenugriauti savivaldybei priklausantys statiniai.Savivaldybė už likviduojamus pastatus nori gauti kompensaciją, bet Uosto įstatyme nenumatytas būdas, kuriuo vadovaujantis už uosto teritorijoje ir rezervinėse zonose esančius griautinus statinius būtų atlyginta žala. Susidarius kebliai situacijai, Vyriausybė pritarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektui ir jį teiks Seimui. “Seimas taisys Jūrų uosto įstatymą”. K
VERSLAS
Degalų ir rūkalų akcizų tarifai kitąmet vėl nebus didinami, žada Finansų ministerija, rengianti 2006 m. biudžeto projektą. Ministras Zigmantas Balčytis neplanuoja ir kitų mokesčių sistemos pokyčių. Pasak ministro, “mokesčių sistema reformuojama nuo 2002 m., tad pagrindiniai įstatymų pakeitimai, teigiamai veikiantys verslą, jau atlikti”. Žinoma, jog po pastarųjų šiemet priimtų mokesčių sistemos pakeitimų nuo kitų metų liepos 1 d. iki 27 proc. mažinamas gyventojų pajamų mokesčio tarifas, bet nuo sausio įmonėms teks paploninti biudžetus 4 proc. dydžio socialiniu mokesčiu, skaičiuojamu nuo pelno bazės, taip pat apmokestintas fizinių asmenų nekilnojamasis turtas, kuris naudojamas komerciniais tikslais. VŽ
Pigiausiai ir greičiausiai pradėti verslą galima Lietuvoje – rodo Pasaulio banko atliktas aštuonių naujųjų ES šalių investicinės aplinkos tyrimas. Tačiau investicijų pritraukti mūsų šaliai sekasi prasčiausiai. Pasaulio bankas skelbia, kad pagal daugelį investicinę aplinką valstybėse apibūdinančių kriterijų Lietuva pranoksta kitas naująsias ES valstybes – Čekiją, Estiją, Latviją, Lenkiją, Slovakiją, Slovėniją ir Vengriją. Pasak Tomo Laurseno, (Thomas Blatt Laursen), pagrindinio ataskaitos autoriaus, Pasaulio banko vyriausiojo ekonomisto Europos ir Centrines Azijos reikalams, įsteigti naują bendrovę ar ją uždaryti Lietuvoje kainuoja 221 JAV dolerių – mažiausiai Bendrijoje, kitur – kelissyk ar keliolika kartų brangiau. VŽ
Verslo registravimo procedūros, tyrimas rodo, greičiau įvykdomos tik kuriant verslą Latvijoje (17 dienų). Pas mus prireiks beveik mėnesio, kaimyninėje Lenkijoje – poros. Kapitalo įplaukos, tarp jų tiesioginės užsienio investicijos, augo visose naujose ES valstybėse, bet Lietuvoje – menkiausiai. Rūta Skyrienė, “Investuotojų forumo” vadovė, įsitikinusi, kad tinkamai išnaudojusi privalumus Lietuva investuotojų dėmesiu lenktų kaimynus, kol kas nukonkuruojančius mus. VŽ
ŽEMĖ
Ekologiškai švarių žemės ūkio produktų mugėje klaipėdiečiai taip šlavė prekystalius, jog ji vos nepasibaigė jau tą pačią dieną. Nors Naujojoje turgavietėje mugė vyko abi praėjusio savaitgalio dienas, tačiau sekmadienį prekiavo tik vos dviejų ekologinių ūkių ūkininkai. Šeštadienį mugėje dalyvavo maždaug dvylikos ekologinių ūkių ūkininkai. Jie prekiavo vaisiais, daržovėmis, kviečiais, duona, medumi, vaistažolėmis. Ūkininkų buvo iš Plungės, Raseinių, Mažeikių, Kretingos ir net Kauno rajonų. Šeštadienį ūkininkai visą produkciją, patys sau netikėtai, išpardavė ir namo grįžo tuščiomis mašinomis. Ūkininkai norėtų, kad ekologiškai švarių produktų mugės uostamiestyje, kaip ir Vilniuje bei Kaune, būtų rengiamos nors kartą per mėnesį. “Miestiečiai pasiilgo ekologiškai švarių produktų”. K
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
