Apskrities administracijos specialistai konstatavo, kad
norint baigti žemės reformą iki 2007-ųjų pabaigos trūksta projektų rengėjų,
žemėtvarkos specialistų, kai kurios savivaldybės nepateikia neužstatytų
teritorijų detaliųjų ir savininkams grąžintinų sklypų planų. Miestų atstovai
nurodė, kad parengiama tiek detaliųjų pinigų, kiek skiriama lėšų. Anot jų, žemės
reformą stabdė (ir tebestabdo) nuolatinės įstatymų pataisos.
Pasitarimą pradėjusi apskrities viršininkės pavaduotoja Zita Kukuraitienė sakė mananti, kad žemės reforma Panevėžio apskrityje bus baigta, kaip numatyta Vyriausybės programoje, t.y. 2007-ųjų pabaigoje, ir apskrities žemėtvarkininkai nebus linksniuojami. Tiesa, anot jos, liko pats sunkiausias reformos etapas.
Be žemės reforma suinteresuotų apskrities savivaldybių ir žemėtvarkos skyrių vadovų, apskrities administracijos specialistų pasitarime dalyvavo Seimo pirmininkas Alfredas Pekeliūnas ir parlamentaras Gintaras Šileikis.
Nepadėjo ir įstatymai
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas, Žemės tvarkymo departamento direktorius Silvestras Staliūnas, apžvelgdamas žemės reformos eigą per pirmą šių metų pusmetį irgi sakė, kad per šią Seimo ir Vyriausybės kadenciją žemės reforma turi būti baigta. Jis patikino, kad tam yra visos galimybės. Tiesa, svečias neslėpė, kad per penkiolika metų, kai vykdoma žemės reforma, Vyriausybės priėmė daug neva reformą spartinančių įstatymų pataisų, kurios dažnai ją pristabdydavo. S.Staliūnas nurodė, kad Lietuvoje nuosavybės teisės į žemę atkurtos į 92,04 proc. pretendentų prašymuose nurodyto ploto. Anot jo, nuosavybės teisės atkurtos į 3,77 mln. ha žemės, miškų, vandenų, ir liko į savininkų rankas atiduoti 300 tūkst. ha teritorijas.
S.Staliūnas sakė, kad pagal žemės reformos vykdymo tempus Panevėžio apskritis Lietuvoje trečia: čia yra atkurta nuosavybė beveik į 97 proc. pretendentų pageidauto ploto. Svečias sakė, kad žemės reforma prasčiausiai vyksta Vilniaus ir Utenos apskrityje. Jis neslėpė, kad daugumai pretendentų žemės, ypač didmiesčiuose, atgauti nepavyks.
Problemos dėl asmeninio ūkio žemės privatizavimo
Pasak S.Staliūno, dar didesnės problemos dėl asmeninio ūkio žemės privatizavimo bei dėl žemės nuomos sutvarkymo. Šalyje nesutvarkyta nė 60 proc. asmeninio ūkio žemės privatizavimo dokumentų. Dar prastesnė situacija dėl valstybei priklausančios žemės ūkio paskirties žemės privatizavimo. S.Staliūnas sakė, kad Konstitucinio Teismo sprendimas nuosavybės teisių į miestų žemę atkūrimą pavertė savotišką loterija: vieni atgaus viską arba beveik viską, o kiti turės tenkintis kompensacijomis, nes laisvų (neužstatytų) teritorijų paprasčiausiai neliks. Anot jo, Panevėžys pagal žemės reformos tempus yra trečias tarp didžiųjų šalies miestų, tačiau ir jame problemų yra.
Bus išmokėtos ir kompensacijos
S.Staliūnas teigė manantis, kad iki Seimo ir Vyriausybės kadencijos pabaigos bus išmokėtos ir kompensacijos už žemę. Anot jo, iki šiol jau išmokėta 702 mln. Lt kompensacijų ir liko išmokėti tik 585 milijonus. Departamento vadovas pasidžiaugė ir žemės reformos tempais. Šiemet šiems darbams skirta 30 mln. Lt, o jau panaudota 16,4 mln. Lt. S.Staliūno teigimu, sunkiausia tai, kad liko kebliausi, teismuose sprendžiami ir ginčytini žemės grąžinimo atvejai. Be to, žemėtvarkininkų atlyginimai gana maži, trūksta kadastrinių vietovių projektų rengėjų.
Reforma miestuose stringa
Panevėžio apskrities Žemės tvarkymo departamento direktorius Kęstutis Vaičiūnas pateikė duomenis apie apskrities savivaldybėse (ir kitose apskrityse) vykstančią žemės reformą. Tiesa, jis akcentavo, kad trūksta žemėtvarkos specialistų, projektų rengėjų matininkų. Dar kartą konstatuota, kad nuosavybės teisės į miestų žemę atkuriamos pernelyg lėtai ir kol kas miestuose grąžinta tik 47 proc. prašomo ploto. Miesto Savivaldybės atstovai pažymėjo, kad tai vos ne dezinformacija, nes procentais vertinamos tik grąžintos teritorijos, o užstatytųjų neįmanoma grąžinti. K.Vaičiūnas pabrėžė, kad Apskrities administracijai detaliųjų planų nepateikė Panevėžio miesto ir rajono bei Biržų savivaldybės.
Vietoje turėtos žemės – sklypai
Panevėžio miesto Žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Balčiūnas sakė, kad pretenduojantieji žemę atgauti mieste ignoruojami nuo pat 1991-ųjų metų, nes visa miestų teritorija buvo pripažinta valstybės išperkama žeme ir jos savininkai galėjo gauti kaip kompensaciją 20 arų žemės gyvenamojo namo statybai. Tuo tarpu kaimo teritorijose visi savo žemę galėjo atgauti natūra. V.Balčiūno teigimu, vietoje turėtos žemės buvusiems savininkams buvo suteikti 1034 sklypai už turėtus 128 ha žemės. Žemėtvarkininkas teigė, kad anksčiau miestuose nebuvo laikomasi nuosavos žemės grąžinimo principo ir tik 2001 metais Konstitucinis Teismas nurodė, kad tokia tvarka prieštarauja Konstitucijai.
V.Balčiūnas apgailestavo, kad nebaigtas formuoti laisvos žemės fondas, neadekvačios kompensacijos už žemę. Be to, neišspręsta, ar savininkams bus kompensuojama turėtos žemės ar siūlyto 20 arų sklypo vertė.
VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio filialo direktorius Alfonsas Švipas irgi pateikė tik statistinę medžiagą. Tai jis paaiškino tuo, kad filialui vadovauja nuo šių metų pradžios.
Savininkai nepatenkinti
Vienas iš Žemės savininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovų Raimondas Jasinskas akcentavo, kad pagal Konstituciją nuosavybė yra neliečiama ir visi neužstatyti plotai turi būti grąžinti teisėtiems savininkams, tačiau tai paaiškinama tuo, kad nėra teritorijų detaliųjų planų. Buvo nurodyti ir keli neužstatyti sklypai. Panevėžio žemės savininkai Nacionalinės žemės tarnybos atstovui įteikė kreipimąsi, kuriame nurodoma, kad beveik pusantro dešimtmečio besitęsiančiai žemės reformai Panevėžyje nematyti pabaigos. Panevėžio žemės savininkai pasiūlė visą eilę įstatymų pataisų dėl laisvos žemės grąžinimo ir tramdyti valdininkus, vilkinančius sprendimų priėmimą.
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com
S.Kašino nuotr. S.Staliūnas buvo įsitikinęs, kad žemės reforma ir kompensacijų išmokėjimas bus baigti laiku.
