Europos Komisija (EK) vakar pasiūlė Lietuvai kompensuoti
dalį nuostolių, kuriuos šalies infrastruktūrai padarė sausį siautęs uraganas
“Ervinas” – iš viso 1,28 mln. litų (0,37 mln. eurų). Finansų ministerijos
žiniomis, šį pasiūlymą Europos Tarybos Biudžeto komitetas svarstys rugsėjį.
Lėšas siūloma skirti iš Europos Sąjungos (ES) solidarumo fondo, kompensuojančio tik viešojo sektoriaus patirtų nuostolių dalį. Priešgaisrinės saugos departamento duomenimis, Lietuvoje po “Ervino” siautulio žala viešajam sektoriui buvo 39,6 mln. litų, arba trys ketvirčiai iš 52,3 mln. litų uragano nuostolių Lietuvoje.
“Privačiam sektoriui nuostolių nė vienas Europos Sąjungos fondas nekompensuoja. Tai gali padaryti tik pačios ES šalys, prieš tai gavusios specialų ES institucijų leidimą”, – paaiškino Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vadovė Giedrė Balčytytė.
Iš viso “Ervino” nuostoliams kompensuoti EK siūlo skirti 93 mln. eurų (620,7 mln. litų), kuriuos dalysis keturios šalys – Švedija, Lietuva, Estija ir Latvija. Daugiausia paramos siūloma suteikti Švedijai – 81,73 mln. eurų (282,2 mln. litų). Latvijai numatyta 9,49 mln. eurų (32,8 mln. litų), Estijai – 1,29 mln. eurų (4,5 mln. litų).
Pinigus siūloma panaudoti kompensuoti susidariusias neatidėliotinų priemonių sąnaudas, pavyzdžiui – už gelbėjimo tarnybų darbą, skubų nelaimės ištiktų sričių tvarkymą ir pagrindinės infrastruktūros darbo atkūrimą, pranešė Europos Komisija.
Sausio pradžioje Latvijoje siautusios audros bendra žalos suma siekia apie 192 mln. eurų (663 mln. litų), Estijoje – 48 mln. eurų (165,734 mln. litų). Didžiausia žala padaryta Pietų Švedijai – beveik 2,3 mlrd. eurų (7,8 mlrd. litų), čia audra nusinešė devynių žmonių gyvybes ir išvartė 75 mln. kvadratinių metrų miško, sutrikdė elektros tiekimą ir telekomunikacijų darbą.
Lietuvoje daugiausiai nukentėjo Klaipėdos, Šiaulių, Telšių, Panevėžio ir Tauragės apskritys.
ES solidarumo fondas buvo įsteigtas 2002-aisiais, jo metinį biudžetą sudaro 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų). Pagalbos į fondą gali kreiptis valstybės narės, paveiktos stichinės nelaimės, valstybiniam sektoriui padariusios ne mažiau kaip 0,6 proc. šalies bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) prilygstančią žalą.
Lietuvos žala dėl “Ervino” buvo tik 0,079 proc. BNP ir nustatytos ribos nesiekė. Tačiau šaliai buvo suteikta išimtis, nes ji kreipėsi kartu su labiau nukentėjusiomis valstybėmis.
ELTA
