Vyriausybė liepos viduryje priėmė nutarimą, kuriuo
patvirtino mažmeninės prekybos taisyklių pakeitimus. Naujos taisyklės užgulė ir
taip kasmet vis prasčiau gyvenančių dėvėtų drabužių importuotojų pečius, mat
jose tikslinama dėvėtų drabužių importo tvarka bei suteikiama daugiau teisių
pirkėjams. Netrukus po to pasirodė pranešimai, džiuginantys “dolerinėse”
apsiperkančius vartotojus, kuriuose prabilta, kad naujosios taisyklės dėvėtų
drabužių pirkėjų nebelaiko antrarūšiais – jie, kaip ir kiti rinkos dalyviai,
turi teisę pardavėjui grąžinti tegul ir nebenaują, bet jiems neįtikusį daiktą,
pakeisti jį kitu, pareikalauti sumokėtų pinigų. “Sekundei” pradėjus domėtis, ar
išties pirkusieji dėvėtus daiktus turi teisę reikalauti juos pakeisti, atsiimti
sumokėtus pinigus, reikšti kitokias vartotojų teises ginančiuose įstatymuose
numatytas pretenzijas, paaiškėjo, jog pakeisti nusipirktą jau nešiotą drabužį
nėra paprasta – viskas priklauso nuo pardavėjų geranoriškumo.
Pardavėjams – naujos pareigos
Mažmeninės prekybos taisyklės patikslino dėvėtų drabužių importo į Lietuvą tvarką. Parduodant dėvėtus drabužius prie kiekvienos parduodamos dėvėtų drabužių siuntos turi būti pridėtas dokumentas apie drabužių apdorojimą ir apie tai, kad atvežami drabužiai – nekenksmingi sveikatai. Ši taisyklė taikoma visiems į Lietuvą įvežamiems drabužiams, nepriklausomai nuo to, iš kokios šalies jie atvežami. Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Panevėžio skyriaus vedėja Loreta Čerauskienė teigė, jog šie dokumentai dėvėtų drabužių siuntoms buvo privalomi ir anksčiau, tačiau dabar dėvėtų drabužių pirkėjai gali iš pardavėjų pareikalauti parodyti dokumentą, įrodantį, jog parduotuvėje esantys drabužiai chemiškai apdoroti ir juos galima saugiai dėvėti. “Pardavėjai raštu turi įspėti pirkėjus, jog pirktus dėvėtus drabužius būtina išplauti, išvalyti, kad nebeliktų dezinfekcinių medžiagų likučių”,- sakė L.Čerauskienė. Nors daugeliui atrodo savaime suprantama, jog nežinia kieno dėvėtą drabužį įsigijus būtina jį išskalbti ar išvalyti, pigiai pirkta prekė kai kuriems atrodo neverta papildomų investicijų. Todėl kiekvienoje prekybos dėvėtais drabužiais vietoje privalo būti raštiškas priminimas, jog čia įsigytą prekę prieš naudojant reikalinga dar skalbti ir valyti. “Pardavėjai turi tai išaiškinti pirkėjams, kad vėliau nesulauktų pretenzijų, jog apie dėvėtų drabužių paruošimą vartojimui juos pirkę žmonės iš prekybininkų informacijos negavo”,- sakė Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė.
Vienintelis kriterijus – saugumas
Naujose taisyklėse vartotojams suteikiama daugiau teisių. Pirkėjų įsigytos prekės gali būti pakeistos ar už jas grąžinti pinigai ne vien dėl prastos jų kokybės. Dabar vartotojas pakeisti prekę gali paprašyti ir tuomet, jei jo netenkina įsigyto drabužio, daikto spalva ar forma.
Į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Panevėžio skyrių dėl konfliktų su dėvėtų drabužių, batų, baldų pardavėjais, pasak vyresniojo valstybinio inspektoriaus Antano Šleivio, vartotojai kreipiasi ne taip jau ir dažnai. “Per metus būna 2-3 interesantai, teigiantys, jog dėvėtų daiktų pardavėjai pažeidė jų, kaip pirkėjų, teises”,- sakė A.Šleivys. Pakeistos Daiktų ir prekių grąžinimo taisyklės numato, kad įsigytą daiktą galima grąžinti pardavėjui, jei nepatiko jo spalva, forma, netiko dydis. Tai vartotojas gali padaryti per 12 dienų, tačiau, pasak “Sekundės” pašnekovo, Civilinis kodeksas numato, jog pardavėjui grąžinti galima tik naują daiktą. Tad dėvėtų daiktų, drabužių pirkėjai šia teise pasinaudoti neturi jokių teisinių galimybių. “Tokiu atveju žmogus gali su pardavėju tartis gražiuoju, tačiau tenkinti dėvėtą daiktą įsigijusio pirkėjo reikalavimų šis neprivalo”,- tvirtino vyresnysis valstybinis inspektorius.
Nacionalinės vartotojų teisių gynimo tarnybos Panevėžio skyriaus vedėja L.Čerauskienė akcentavo, jog dėvėtoms prekėms taikomas vienintelis kriterijus – jos turi būti saugios vartoti. “Pirkėjas dėvėtų drabužių parduotuvėje turi gauti visą informaciją apie prekę, gerai ją apžiūrėti, pasimatuoti. Pardavėjas turi pasakyti, kokie parduodamo drabužio defektai – įplyšimas, sugedęs užtrauktukas ar pan. Sužinojęs apie visas teigiamas ir neigiamas dėvėtos prekės savybes žmogus turi pats apsispręsti – pirkti ją ar ne”,- pabrėžė L.Čerauskienė. Jei pardavėjas siekia bet kokia kaina parduoti kuo daugiau dėvėtų drabužių ir įbruka daiktą, nuslėpdamas jo trūkumus, jam gali grėsti rimti nemalonumai – teks įrodinėti, jog prekės trūkumų neketino nuslėpti. Apie skylę drabužyje neinformuotas žmogus gali prašyti sugrąžinti sumokėtus tegul ir nedidelius pinigus. “Todėl perkant nenaujus drabužius būtina viską išsiaiškinti parduotuvėje”,- mano “Sekundės” pašnekovė.
Keičia, jei netinka dydis
Respublikos g. įsikūrusios pigių drabužių parduotuvės pardavėja Ramunė “Sekundei” pasiteiravus, ar galima grąžinti čia pirktą, bet nepatikusį drabužį, atsakė, jog šioje parduotuvėje nėra tokios tvarkos. Vadybininkė Sonata patikslino, jog pirkėjams pageidaujant galima pakeisti nusipirktą drabužį į kitą, bet tik tuo atveju, jei netiko dydis. Pasak vadybininkės, norinčiųjų pasikeisti prekę pasitaiko. “Kiekvienas atvejis – individualus. Žinoma, nekeisime drabužio, jei pirkėjui nebepatinka jo spalva ar dizainas. Atskirais atvejais, kai netinka dydis, pinigų negrąžiname, pasiūlome išsirinkti kitą drabužį”,- paaiškino vadybininkė. Kalbinta panevėžietė Violeta sakė dėvėtų drabužių parduotuvėse apsiperkanti dažnai – šeimos pajamos tokios, kad įpirkti naujus daiktus pakankamai sudėtinga. “Dar nebuvo atvejo, kad nepakeistų, jei netiko dydis. Mat perku vaikams, ne visada galiu pamatuoti. Netikusias kelnes keičiau ne kartą, dėl to pardavėjos nepriekaištavo”,- pasakojo moteris.
Stengiasi įtikti
Vasario 16-osios g. dėvėtų drabužių parduotuvėje dirbanti Jūratė Kunskaitė tikino, jog nepaisant to, kad teisės aktai nenumato, jog dėvėtą prekę pirkęs žmogus gali ją pakeisti ar grąžinti ir atgauti sumokėtus pinigus, V.Novakienės IĮ priklausančiose dėvėtų drabužių parduotuvėse priimta įsiklausyti į pirkėjų pageidavimus ir pagal galimybes į juos atsižvelgti. Jau šešerius metus nebenaujais drabužiais prekiaujanti J.Kunskaitė tvirtino, jog prireikus keičia nepatikusią prekę į kitą, o jei pirkėjas atkakliai reikalauja – netgi priima ją atgal ir grąžina pinigus. “Prekybos dėvėtais drabužiais verslas išgyvena ne pačius geriausius laikus. Pirkėjai tapo išrankesni, pigiems nešiotiems drabužiams kelia daugiau reikalavimų. Jei anksčiau po algų ar pensijų mokėjimo parduotuvę užplūsdavo žmonės, dabar sunku ir prognozuoti, kada jų bus daugiau, o kada – mažiau”,- sakė pardavėja. Moteris tvirtina, jog su pirkėjais stengiasi sutarti – prekę keičia, priima atgal net jei žmogus būna pametęs pirkimo čekį. “Tiek metų dirbdama jau perpratau žmones, iš matymo pažįstu daugumą pirkėjų, puikiai žinau visas prekes, tad jei ir nėra čekio, žinau, kad grąžinama prekė – tikrai iš mūsų parduotuvės”,- tvirtino J.Kunskaitė. Pasak jos, parduotuvėje galima perkamą drabužį gerai apžiūrėti, pasimatuoti, tad pirkėjui sudarytos visos sąlygos pačiam matyti defektus ir apsispręsti – pirkti prekę ar ne.
Šeimininkas teisus
Parduotuvėje Statybininkų g., kur prekiaujama dėvėtais drabužiais ir nenauja avalyne visai šeimai, tik užėjus į akis krinta užrašas, jog čia įsigytos prekės nekeičiamos ir nepriimamos atgal. Pardavėja Sandra Vilčinskienė tvirtino, jog nekeisti ir nepriimti atgal prekių nurodęs įmonės savininkas. Besipiktinantieji tokia griežta tvarka tegali vienas kitam pasibėdoti – prekybininkai dėvėtais drabužiais įstatymų nepažeidžia – į parduotuvę nenaują daiktą atnešęs vartotojas negali tikėtis, jog į jo pageidavimus keisti, grąžinti prekę bus atsižvelgta. “Pasitaiko norinčiųjų keisti pas mus įsigytą dėvėtą drabužį. Ieškome kompromisų”,- sakė S.Vilčinskienė. To, pasak pardavėjos, prašo drabužius vaikams ir vyrams išrinkusios moterys. “Jei pirkėja nėra garantuota, kad drabužiai tiks, apie tai pasako iš anksto. Tuomet sutariame – sumoka pinigus ir parsineša prekę namo. Tuos pinigėlius padedu atskirai. Jei drabužis netinka, galima išsirinkti kitą arba tiesiog grąžinu duotus pinigus, o prekę paimu atgal. Tačiau jei pinigai įmušti į kasą – jų grąžinti tikrai negaliu”,- sakė pardavėja. Prie parduotuvės kalbinti jos lankytojai tvirtino, jog užrašas, informuojantis, jog prekės nekeičiamos ir nepriimamos atgal, jų negąsdina. “Jei perku ne sau, prašau, kad leistų parnešti namo pamatuoti. Pardavėjai paprastai sutinka”,- to visiškai pakanka dviejų mažylių mamai Vilmai.
“Iš esmės užrašo “Prekės nekeičiamos ir nepriimamos atgal” parduotuvėje neturi būti”,- sakė Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Panevėžio skyriaus vedėja L.Čerauskienė. Tačiau čia, pasak “Sekundės” pašnekovės, yra tam tikras logikos trūkumas. “Pataisa, įpareigojanti pardavėjus keisti prekę ar priimti ją atgal, paremta Europos Komisijos sprendimais. Ji galioja visoms prekių grupėms. Tačiau yra tam tikra koalizija – grąžinti prekę galima tik tuomet, jei ji nebuvo naudota. Dėvėtas daiktas jau nebeatitinka šio reikalavimo”,- mano L.Čerauskienė.
Vietoj dėvėtų – pigūs nauji
Apie tai, kad prekybos dėvėtais drabužiais verslas pamažu praras rinką Lietuvoje, pradėta kalbėti vos šalis įstojo į Europos Sąjungą. Dėvėtos tekstilės perdirbėjų ir prekiautojų asociacijos (DTPPA) atstovas UAB “Mitoda”, besiverčiančios dėvėtos tekstilės importu, direktorius Algimantas Lukoševičius nė neabejoja – jei vartotojų teisių gynėjai nuspręstų, jog nenaujų drabužių pardavėjai privalo keisti ar priimti atgal prekes, iš to prekybos dėvėtais drabužiais duoną valgantieji patirtų dar vieną smūgį. “Toks sprendimas mūsų verslui atsilieptų itin neigiamai”,- tvirtino A.Lukoševičius.
Kasmet į Lietuvą importuojama vis mažiau dėvėtų drabužių. Ir visai ne dėl to, jog šalyje kyla pragyvenimo lygis. Žmonės mieliau perka pigius, tiesa, abejotinos kokybės, bet naujus drabužius, kuriuos siūlo didieji prekybos centrai. “Dolerinių” savininkai skeptiškai vertina tokį vartotojų apsisprendimą. Jų nuomone, pigiai nupirkti nauji drabužiai tarnauja trumpai – dažniausiai iki pirmo skalbimo. Už panašią kainą įsigytas dėvėtas rūbas dažnai būna kokybiškesnis, mat pagamintas ne kur nors Kinijoje, o garsiose Europos firmose.
“Sekundės” kalbinti pigių rūbų pardavėjai, lyg susitarę, tvirtino, jog į jų parduotuves užsuka vis mažiau pirkėjų, daugelis verslininkų, bandę prasigyventi iš prekybos nenaujais drabužiais, turėjo uždaryti krautuvėles – išsilaikė stipriausieji ir turintieji daugiau patirties. “Pirkėjai tokie įnoringi. Yra tokių “etatinių”, kurie išsimatuoja viską iš eilės, tačiau niekada nieko neperka. Pretenzijų būna visokiausių. Ir keičiame, ir pinigus grąžiname, nesinori prarasti žmonių”,- sakė dėvėtais drabužiais kaimų ir miestelių aikštėse prekiaujanti panevėžietė. Ji nepanoro sakyti savo pavardės – nesmagu apie pirkėjus atsiliepti ne pačiais geriausiais žodžiais. Pasak verslininkės, būna, jog už keletą litų pirktą drabužį žmogus atneša pakeisti po poros savaičių – neva laiko neturėjęs. “Matau, kad visai sunešiotas. Nesiginčiju dėl šventos ramybės. Vieną kartą pavarysi, daugiau nepasirodys”,- linkusi “praryti” net nepagrįstas pirkėjų pretenzijas prekybininkė.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
