ENERGETIKA
Ekspertai prieštarauja Premjerui, tvirtinančiam, neva Europoje nėra ribojamas dujų importuotojų vartotojams taikomas antkainis. Premjeras Algirdas Brazauskas vakar dar kartą pareiškė, kad daug diskusijų sukėlusios Gamtinių dujų įstatymo pataisos, kurios leistų valstybei riboti dujas į Lietuvą importuojančių bendrovių taikomą antkainį, nebeturėtų būti svarstomos. “Manau, kad kiti klausimai, kurie buvo sugalvoti Seime, yra šiek tiek tendencingi, be jų galima apsieiti”, – interviu “Žinių radijui” sakė A. Brazauskas. Premjero teigimu, importuojamų dujų kainos didiesiems vartotojams Europoje nėra ribojamos. LŽ
Tuo tarpu pasak Kainų komisijos pirmininko Vidmanto Jankausko, kai kuriose šalyse kainos yra reguliuojamos, jo teigimu, reguliuoti kainų nedraudžia ir Europos Komisija. V. Jankausko teigimu, Lietuvoje būtų galima nereguliuoti kainų tik tuo atveju, jeigu dujos nebūtų parduodamos per tarpininkus arba būtų ne vienas, kaip yra dabar, o keli dujų tiekėjai. Lietuvos dujų ūkį reglamentuojančio Gamtinių dujų įstatymo, kuris bent formaliai turėtų leisti įmonėms laisvai pasirinkti, iš kurio tiekėjo pirkti dujas, pataisų svarstymas užtruko ilgiau nei metus, susikirtus dujų bendrovių ir šilumos bei pramonės įmonių interesams. Ūkio ministro Kęstučio Daukšio teigimu, šiuo metu ministerija nerengia jokių pasiūlymų dėl Gamtinių dujų įstatymo, galutinį jo variantą turės nuspręsti Seimas. LŽ
FINANSAI
Trys stambiausi Lietuvos bankai prieš mėnesį prabilo apie elektroninių nusikaltėlių keliamą grėsmę bankininkystės saugumui. Tuo akivaizdžiai jau įsitikino “Hansabankas” – Vilniaus policija tiria keletą atvejų, kai nelegaliai vienu metu iš kelių Vilniaus verslo bendrovių sąskaitų šiame banke pinigai buvo pervesti į Estijoje įsikūrusią virtualią bendrovę. Verslininkas Rimvaldas Maciulevičius, iš kurio vadovaujamos bendrovės sąskaitos “Hansabanke” dingo 20 tūkst. litų, teigia dabar kasdien apsilankantis “Hansabanko” interneto puslapyje ir patikrinantis, ar pinigai vėl nepagrobti. “Hansabanko” atstovai tikina, kad bankas naudoja visas įmanomas priemones, užtikrinančias klientų lėšų saugumą sąskaitose. Tema: “Iš “Hansabanko” sąskaitų dingo pinigai”. LŽ
“Hansabanko” vadovai neabejoja, kad numatyti metų planai bus įgyvendinti sklandžiai. Giedrius Dusevičius, “Hansabanko” valdybos pirmininkas, vakar spaudos konferencijoje teigė, jog šiemet pirmąjį pusmetį pelnas 14,8 proc. didesnis nei pernai tuo pat metu. Daugiausia pelno grupei šiemet sunešė bankas – 51,9 mln. litų ir lizingo bendrovė – 8,3 mln. litų. Per metus, nuo praėjusių metų birželio, paskolų portfelis pasipildė 2,2 mlrd. litų (augo 51,8 proc. ) ir šiemet pusmečio pabaigoje buvo 6,6 mlrd. litų. Privačių asmenų paskolų portfelis per tą patį laiką augo 90,1 proc. ir sudarė 1,9 mlrd. litų. Pagal šį rodiklį “Hansabankas” valdė didžiausią rinkos dalį – 30,2 proc. Šiemet antram Skandinavijoje pagal klientų ir padalinių skaičių Švedijos bankui “Swedbank” įsigijus daugiau “Hansabanko” akcijų, švedams dabar priklauso daugiau kaip 98 proc. “Hansabanko”. VŽ
ĮMONĖS
Pirmąjį pusmetį patyrusi 36 mln. litų nuostolio Panevėžio kineskopų gamintoja AB “Ekranas” tikina, kad, palyginti su kitais rinkos dalyviais, įmonės padėtis yra geriausia. Bendrovė tikisi atsitiesti 2006 m., tačiau neslepia, kad jai koją gali pakišti kreditoriai. “Ekrano” finansiniai įsipareigojimai siekia 356,003 mln. litų, iš jų 76,59 proc., arba 272,664 mln. litų, skolų bendrovė privalo grąžinti šiemet. Ketvirtadienį Vilniuje su pagrindiniais kreditoriais – penkiais komerciniais bankais – derėjosi didžiausias “Ekrano” akcininkas, turkų kilmės Šveicarijos pilietis Aidinas Gizas (Aydin Giz) ir bendrovės generalinis direktorius Eimutis Žvybas. Vakar spaudos konferencijoje komentuodamas susitikimo su “Hansabanko” atstovais rezultatus, “Ekrano” vadovas pareiškė, kad bankų sąlygos tapo griežtesnės. Pasak jo, “jei nesusitarsime, ir bankai mums neleis dirbti, mūsų požiūriu, jie bus atsakingi už galimas socialines pasekmes”. “Ekrane” dabar dirba per 3.500 žmonių. VŽ, R, LR
Vakar Vilniaus apygardos teismui paskelbus draudimo bendrovės “Ingo Baltic” (anksčiau “Baltik garant”) bankrotą, apie 75 tūkst. šalies vairuotojų liko ir be draudimų polisų, ir be už juos sumokėtų pinigų. Dalis šios bendrovės klientų jau suskubo draustis kitur. Teigiama, jog “Ingo Baltic” prie žlugimo privedė itin žemi privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo įkainiai, nulemti didžiulės draudimo bendrovių konkurencijos privalomojo draudimo rinkoje. VE, LR
Draudikai vienu balsu tvirtina, kad panikuoti, jog “Ingo Baltic” bankrotą seks kiti, pagrindo nėra. Tačiau pripažįsta, kad pajamas viršijantis žalų atlyginimas verčia baimintis dėl kai kurių bendrovių ateities ir skatina peržiūrėti įstatymus. VŽ, LR
Pasak Algimanto Križinausko, Transporto priemonių draudikų biuro (TPDB) direktoriaus, “Ingo Baltic” bankrotas Lietuvos draudimo rinkai iš esmės nieko nereiškia – tik 5 proc. transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimo (TPCAD) rinkos. Bendrovės neapmokėtoms žaloms atlyginti TPDB turi lėšų su kaupu. Tačiau jis pripažįsta, jog vienintelė didžiąją Lietuvos draudimo bendrovių dalį kamuojanti bėda yra per mažos TPCAD polisų kainos. Pernai per mėnesį dėl transporto įvykių būdavo kompensuojama 5-8 mln. litų žalų, o šiemet – jau per 10 mln. litų. Nepaisant to, draudimo įmokos mažėjo, ir, anot A. Križinausko, jei draudimo bendrovės ir toliau įmokas nustatinės neįvertindamos fakto, jog išmokos sparčiai auga, baigsis blogai. VŽ
“Ingo Baltic” žlugimą pajus ir bankroto bylą jai inicijavusi draudimo priežiūros komisija. Vakar Premjeras Algirdas Brazauskas pareiškė, jog bent keli jos nariai turės palikti postus dėl to, kad Vyriausybė nebuvo perspėta apie tokias permainas šalies draudimo rinkoje. Komisijos pirmininkui Edvinui Vasiliui-Vasiliauskui Ministras Pirmininkas pasiūlė atsistatydinti. Iki rugsėjo 5-osios komisija privalės pateikti siūlymus, kokių priemonių reikia imtis, kad ateityje draudimo įmonių bankroto atveju klientai būtų visiškai apsaugoti. KD, VE, LR
Šalies bendrovės vangiai naudojasi galimybe prašyti ES sumažinti prekių ar žaliavų importo muitus. Smulkiuosius nuo tokių prašymų gali atbaidyti kai kurie reikalavimai, todėl gamintojams patariama vienytis. Pasak Mariaus Budrio, AB “Vilniaus Vingis” pirkimo direktoriaus pavaduotojo, jei įrodoma, kad reikalingo produkto neįmanoma įsigyti ES – Europos Komisija sustabdo muitus. Per 2004 m. EK patenkino 3 iš 4 “Vilniaus Vingio” prašymų. Tai įmonei padėjo sutaupyti apie 60 tūkst. eurų. Prašymus priima ir jų pagrįstumą vertina Ūkio ministerija. EK priėmus teigiamą sprendimą, nuolaida pradedama taikyti po metų. VŽ
PASLAUGOS
Per rugpjūtį praūžusią audrą pramogavusių banglentininkų gelbėjimas mokesčių mokėtojams kainavo 30 tūkst. litų. Toks “malonumas” iš valstybės kišenės, uosto kapitono pavaduotojo Ričardo Lučkos teigimu, kartojasi vis dažniau. Įvairių gelbėjimo tarnybų atstovai siūlo keisti ir taisyti mūsų įstatymus taip, kad ekstremalių pojūčių vandenyje mėgėjai už gelbėjimą susimokėtų patys. Jūrų gelbėjimo koordinacinio centro pareigūnų nuomone, Kuršių marias reikėtų priskirti specialiai gelbėjimo institucijai, kuri turėtų teisę pareikalauti atsakomybės iš prievarta išgelbėtų adrenalino ieškotojų. K
Vasaros sezonas Neringoje baigsis vėliau nei įprasta. Miesto savivaldybė kartu su vietiniais verslininkais ir kultūros bei pramogų renginių organizatoriais nusprendė rugpjūčio 31-ąją neuždaryti kavinių bei poilsio namų. Pasak Neringos smulkiojo ir vidutinio verslo asociacijos prezidentės Irmos Baltrušaitienės, verslininkai palaikė šią naujovę, jie ketina pasiūlyti įvairių nuolaidų. Anot I. Baltrušaitienės, jau pernai rudenį paslaugos buvo pigesnės – apgyvendinimo sektorius kainas nuo rudens sumažina 50 proc., maitinimo įstaigos paslaugas pigina 15-30 proc. Naujovės sumanytojai tiki, kad šiemet žengtas žingsnis duos gerą pradžią lietuviškų atostogų tradicijai, kai rudenį tautiečiai vyks į savus, o ne užsienio kurortus. K, VŽ
STATYBA
Klaipėdos savivaldybės administracija apimta panikos, nes nė viena Lietuvos bendrovė nepanoro statyti namų socialiai remtiniems klaipėdiečiams. Konkursas projektuoti ir statyti socialinį būstą neįvyko. Jis buvo skelbiamas šalies mastu ir tikėtasi pasiūlymų antplūdžio, bet sąlygomis susidomėjo tik dvi bendrovės, o vėliau ir jų atstovai pasiūlymų nepateikė. Konkursas socialinio būsto statybai bus skelbiamas dar kartą. Vieną namą buvo planuota pastatyti 2006-ųjų rudenį, antrą – 2007-ųjų pavasarį. Statyba gali kainuoti apie 7 mln. litų. K
TRANSPORTAS
Nei praėjusią, nei šią savaitę iš Palangos oro uosto taip ir nepakilo nė vienas lėktuvas, turėjęs išskraidinti bendrovės “Palangos AVIA” keleivius. Lietuvos civilinės aviacijos administracija (CAA), kaip ir buvo pažadėjusi, Rusijos privačios aviakompanijos KD AVIA bilietų pardavimą mūsų šalyje administruojančiai bendrovei neišdavė leidimo skraidinti žmones. “Palangos AVIA” generalinis direktorius Viktoras Dmitrijevas neatskleidė, kiek bilietų bendrovė jau pardavė ir kiek žmonių kreipėsi prašydami grąžinti už juos sumokėtus pinigus. Prieš savaitę bendrovės atstovai žiniasklaidą tikino, esą bilietus jau yra užsisakę apie 600 klientų, o reisai suplanuoti mėnesiui į priekį. Rugpjūčio 11 d. turėjo įvykti pirmasis reisas į Tel Avivą, tačiau tądien buvo pranešta, kad tokio skrydžio į Izraelį per Palangą nebus. Greičiausiai neįvyks ir kiti “Palangos AVIA” reklamuoti skrydžiai – CAA atstovai tebetvirtina, kad bendrovei leidimai skrydžiams išduodami nebus. VE, R
ŽEMĖ
Prieš savaitę Klaipėdoje praūžusios vėtros išvartė apie 200 medžių. Preliminariais paskaičiavimais, miestui medžių supjaustymas ir išvežimas kainuos ne vieną dešimtį tūkst. litų. Bendrovės “Klaipėdos želdiniai” direktoriaus Arūno Radzevičiaus teigimu, mieste yra daug senų ir ligotų medžių, kurie vasarą sulapoję tampa neatsparūs stipresniems vėjams. Klaipėda nuo išverstų medžių bus valoma iki kitos savaitės. VE
Klaipėdoje Nuo Kiaulės Nugaros iki Juodkrantės Kuršių marios šiomis dienomis pasidengė žaliais dumbliais. Dėl jų gali pradėti dusti žuvys. Vakar pasibaigė dvi dienas trukusi Jūrinių tyrimų centro ekspedicija po Kuršių marias. Ekspedicijos vadovės Jūrinių tyrimų centro Hidrobiologijos skyriaus vedėjos Eglės Šupinienės teigimu, didžiulės dumblių sankaupos kenkia marioms, mat kai “žydinčių” dumblių masė pasiekia didelę koncentraciją, jie sunaudoja vandenyje ištirpusį deguonį ir žuvys pradeda dusti. Tokiame vandenyje pavojinga maudytis žmonėms, taip pat nepatartina valgyti “žaliuose” vandens telkiniuose sugautos žuvies. Įtakos Kuršių marių “žydėjimui” turėjo ir didžiulis potvynis, kuris Nemuno žemupyje dar nesibaigė. K
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR –
“Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų
ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
