Septyniasdešimt dvejų metų panevėžietei Aldonai
Ryliškienei pasivažinėjimas rugpjūčio 9-ąją miesto 7-ojo maršruto autobusu
įsimins ilgam: tą dieną moteris keleivių bilietus tikrinusios kontrolierės
tvirtina buvusi ne tik nubausta dešimties litų bauda, bet ir viešai pažeminta
garsiai pareiškiant, kad ji galbūt yra pavogusi kažkam dar sovietiniais metais
išduotą pensininko pažymėjimą ir jame įsiklijavusi savo nuotrauką. Moteris
tikina nuo 1988 metų iki šiol naudojusis seniai išduotu dokumentu ir niekas,
pasak jos, apie pažymėjimo netinkamumą nėra net užsiminęs, nors pati pašnekovė,
taip pat ir jos sūnus, pripažįsta, kad seną dokumentą, kuriame nėra nei
antspaudo, nei pažymėtų gimimo metų, iš tikrųjų reikėtų pakeisti. Bet kol niekas
to, kaip teigia moteris, nereikalavo, jai ir nešovė į galvą tokia mintis.
Parėjo pėsčiomis
A.Ryliškienei naudotis viešuoju transportu prisireikė vyrui išvykus į sanatoriją, tada ji neteko galimybės važinėtis nuosavu automobiliu. Iš pradžių, kaip “Sekundei” pasakojo jos sūnus Nerijus, mama pirko bilietus už visą kainą, bet vaikinas tvirtina jai priminęs, kad turinti teisę naudotis lengvata. Būtent po to, grįždama iš miesto centro, pensininkė teigia pažymėjusi miesto autobuse 35 centus kainavusį talonėlį ir ramiai važiavusi namo. Deja, pasak pašnekovės, vienoje iš stotelių įlipusi kontrolierė, patikrinusi jos dokumentą, garsiai pareiškė, kad keleivė pažymėjimą iš kažko greičiausiai yra pavogusi ir jame įklijavusi savo, į pensininkę net nepanašios, nuotrauką. Tą pažymėjimą kontrolierė, panevėžietės tvirtinimu, demonstratyviai nunešė parodyti ir vairuotojui.
Kaip pasakoja ponia Aldona, paso ji neturėjo, o kontrolierė galinėje stotelėje, kur ji turėjo išlipti, to padaryti neleido, barė kaip kokią nusikaltėlę ir vežė atgal miesto centro link. Tad iš nevilties ir pažeminimo apsiverkusi keleivė teigia sutikusi sumokėti 10 litų baudą, kad tik būtų išleista. Lietui lyjant toloką kelią į namus moteris sako ėjusi jau pėsčiomis, niekaip negalėjusi atsigauti po patirto streso.
Būtų užtekę įspėjimo
Motina vakare sūnui papasakojo, kas jai nutiko, ir kitą dieną N.Ryliškis teigia nuvykęs į UAB Panevėžio autobusų parką, bandęs išsiaiškinti, kodėl kontrolierė už galbūt ne visai tinkamą dokumentą ėmėsi gana griežtos sankcijos ir žemino jo motiną kitų žmonių akivaizdoje. “Gaila, bet išsiaiškinti taip ir nepavyko, nes direktorių pavadavęs asmuo, kai parodžiau mamos pažymėjimą, tik kalbėjo, kad dokumentas netinkamas, o kontrolierės elgesys jam nekėlė jokių abejonių”, – pasakoja vaikinas. Jis prisipažįsta gal kiek karštokai reagavęs ir daugiau su parko darbuotojais nebesiaiškinęs.
Iš tikrųjų N.Ryliškis sako nemanantis, kad jo mama būtų padariusi kokį nors pažeidimą, nes jos, kad ir ne visai tinkamame dokumente, buvo įklijuota ir pačios nuotrauka, ir pavardė teisinga įrašyta. “Ar nebūtų užtekę tik įspėjimo susitvarkyti pažymėjimą? Juk ir tiriant nusikaltimus asmuo laikomas nekaltu tol, kol nėra įrodytas jo kaltumas. O šiuo atveju kontrolierė, padariusi vizualinę ekspertizę ir iš akies nustačiusi gimimo metus, ėmė žarstyti tokius kaltinimus, kokius ne kiekvienam drąsu būtų ištarti. Nemanau, kad Autobusų parkas praturtėjo gavęs 10 litų, bet pasitikėjimą juo tikrai prarado. Kai žmogus yra nuvertinamas, su juo elgiamasi kaip su nusikaltėliu, nors kaltė neįrodyta, argi jam besinorės vėl naudotis to paties parko paslaugomis?” – dėsto savo nuomonę pašnekovas.
Baudžiama tik trečdalis
UAB Panevėžio autobusų parko direktoriaus pavaduotojo Alvydo Dirsės teigimu, į įstaigą su netvarkingu pensininko pažymėjimu iš tiesų buvo atvykęs A.Ryliškienės sūnus, tačiau, anot direktoriaus pavaduotojo, su juo nepavyko pasikalbėti – vaikinas buvo labai emocingas. A.Dirsė, pažadėjęs minėtą incidentą išsiaiškinti su autobuso, kuriuo vyko keleivė, kontrolierėmis, tvirtino, kad paprastai bilietą už pusę kainos pasižymėję keleiviai, jei neturi reikiamo įrodymo, kad jiems gali būti taikoma lengvata, turi teisę važiuoti autobusu ir iš karto piniginėmis baudomis nebaudžiami – jiems surašomas protokolas. Gavęs protokolo šaknelę, keleivis privalo atvykti į Autobusų parko administraciją pasiaiškinti. Tie, kurie atvykdami atsiveža pasą ar kitą tinkamą dokumentą, kurį galbūt buvo pamiršę namuose, pasak pono Alvydo, paprastai atsiperka įspėjimu. “Kas mėnesį keleivinio transporto kontrolierės surašo maždaug po 500 tokių protokolų, bet baudos skiriamos tik trečdaliui gavusiųjų jų šakneles”, – tikina Autobusų parko direktoriaus pavaduotojas. Pasiteiravus, kodėl A.Ryliškienei nebuvo taikytas įspėjimas, o moteris iš karto buvo nubausta pinigine bauda, A.Dirsė sakė nepasikalbėjęs apie tai su kontrolierėmis negalįs atsakyti. Jis pabrėžė, kad baudžiant autobuse protokolai nėra rašomi.
Atvykti pasiaiškinti nenorėjo
Po kurio laiko į redakciją atvykusi viena iš rugpjūčio 9 dieną 7-ojo maršruto autobuso keleivių bilietus tikrinusių kontrolierių Birutė Kabelienė paaiškino, kad tą rytą bilietus ji tikrino kartu su kolege Aušra Prunskiene. Autobusų parko darbuotoja patikino, kad garbaus amžiaus keleivės iš karto ji tikrai neketinusi bausti pinigine bauda, buvo, kaip įprasta, dėl pažymėjimo be antspaudo ir gimimo metų pradėjusi rašyti protokolą, bet keleivė atsisakė laukti, kol jis bus surašytas, ir teigė, jog labai skuba. A.Ryliškienę B.Kabelienė apibūdino kaip ramią keleivę, pasisiūliusią geriau iš karto susimokėti baudą nei atvykti pasiaiškinti į Autobusų parką. “Jei ji būtų sutikusi ateiti pasiaiškinti, atnešusi abejonių nekeliantį dokumentą, būtų nereikėję mokėti jokios baudos”, – sakė keleivinio transporto kontrolierė.
B.Kabelienė neneigė A.Ryliškienei išreiškusi savo abejones dėl jos pateikto dokumento tikrumo ir sakiusi, kad pažymėjimas panašus į vogtą – atvejų, kai ne savame dokumente įklijuojama savo nuotrauka ir bandoma apgauti kontrolieres, kartais pasitaiko. Tačiau parko darbuotoja neigia su keleive buvusi nemandagi: ji tvirtina kalbėjusi normaliai ir tikrai nesistengusi žeminti keleivės. Galbūt, pasak jos, moteris ne taip suprato, kas buvo pasakyta, nors, suprantama, žmogų gali žeisti ir pati prielaida, kad jo dokumentas gali būti vogtas.
Iš patirties kontrolierė sakė galinti tvirtinti, kad senų sovietinių pensininko ar invalido pažymėjimų keleiviai pateikia retai. O A.Ryliškienė, moters teigimu, iš karto, rodydama tokį dokumentą, pareiškė autobuse pirmą kartą juo besinaudojanti. Kadangi dokumente įklijuotos nuotraukos kamputyje nebuvo jokio antspaudo, taip pat ir įrašytų gimimo metų, iš ko būtų galima spręsti, jog septyniasdešimt dvejų metų moteris tikrai yra tokio amžiaus (už pusę kainos miesto autobusais gali važinėti tik sulaukusieji 70-ies metų), B.Kabelienė mano pasielgusi teisingai siekdama surašyti protokolą ir išsiaiškinti, ar keleivė yra teisi.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
