Sakoma, kad vienintelis dalykas, kurio negalima
nusipirkti už pinigus,-sveikata. Visa kita esą priklauso nuo turimo šlamančiųjų
kiekio. Besipuikuojantieji brangiais namais, automobiliais, žirgais, jachtomis
siekia šio to daugiau nei materialinės vertybes. Kilusieji iš valstiečių ir
darbininkų šeimų kai kurie dabartiniai turtuoliai siekia pakoreguoti savo
giminės genealogiją. Ypatingai skambantys žodžiai “bajoras”, “kunigaikštis” pavardei suteikia kur kas daugiau solidarumo.
Nuo 1994-ųjų atkurta Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga vienija visus šalies bajorų palikuonis. Mėlynojo kraujo atstovai nė nesvarsto galimybės bajorų titulus pardavinėti ar suteikti už tikrus ar tariamus nuopelnus, kaip tai daro kai kurių užsienio šalių panašios organizacijos. Sovietmečiu kilmę privalėję slėpti didikai į savo gretas priima tik tuos, kurie dokumentais įrodo savo bajorystę. Kartais šis procesas trunka dešimtį ir daugiau metų.
Susigrąžinti bajorystę – mada
Kaip “Sekundei” sakė Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) vadas Kęstutis Ignatavičius, dabar sąjunga vienija daugiau kaip 2000 bajorų palikuonių. Didžioji dalis – išeiviai iš Lietuvos, gyvenantys užsienyje. “Tai kad LKBS populiari, lemia kelios priežastys. Gali būti, kad susigrąžinti bajorystę – mada. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, padaugėjo besidominančiųjų savo šeimos praeitimi”,- mano K.Ignatavičius. Tarnybos, kurios padeda žmonėms ieškoti savo giminės šaknų, atsekti genealogiją – užverstos darbu. Pasak LKBS vado, eilėje siekiantieji įrodyti savo kilmę laukia metus ar net ilgiau.
Tapti LKBS nariu nėra taip paprasta, kaip daug kam gali pasirodyti. Archyvuose surastus bajorišką kilmę patvirtinančius dokumentus turi patvirtinti LBKS legimitacijos komisija. “Mūsų organizacija titulų nedalija. Už ypatingus nuopelnus galime priimti garbės nariu, bet ne suteikti bajoro titulą”,- tvirtino K.Ignatavičius. Jam žinoma, kad užsienyje yra nemažai organizacijų, kilmingus titulus dalijančių už pinigus visiems to trokštantiesiems. “Ar tokiu būdu įgyti titulą, ar ne – yra kiekvieno reikalas. Tačiau šitaip tapęs kilminguoju, lietuvis į mūsų sąjungą nebūtų priimtas”,- sakė Lietuvos bajorų vadas.
Skirtumas – domėjimasis giminės istorija
Bajorų palikuonis kaunietis K.Ignatavičius atvirai kalbėjo, kad anksčiau savo kilme pernelyg nesidomėjo, juolab sovietmečiu pareikšti, jog esi Lietuvos didikų palikuonis, būtų buvę mažų mažiausiai neapdairu. “Po tėvo mirties susiradau kilmės dokumentus, pradėjau intensyviau domėtis giminės genealogija”,- sakė sąjungos vadas. Visuomenėje susiformavusį stereotipą esą bajorai – turtingi, išdidūs, garbėtroškos ir pernelyg savo kilmę sureikšminę didikai K.Ignatavičius pavadino prietarais. “Mes visi – normalūs žmonės. Nuo kitų skiriamės gal tik tuo, kad galime išvardyti savo prosenelius iki 12 kartos”,- tikino bajorų palikuonis. Nors LBKS veikloje dalyvauja daugiau vyresnio amžiaus Lietuvos kilmingųjų, pastebima, kad atsiranda vis daugiau jaunų žmonių, kurie domisi savo kilme, giminės istorija. Dabartiniai bajorų palikuonys, pasak K.Ignatavičiaus, nėra tokie turtingi, kaip kad kai kas mano. “Sovietmetis paliko didžiulius randus – bajorai buvo tremiami, jų turtas atimtas. Kai kurie susigrąžino kadaise giminei priklausiusius dvarus, tiesa, jau nugyventus, išgrobstytus”,- teigė pašnekovas.
LBKS nariai renkasi draugėn ne tik tam, kad pasikalbėtų apie savo giminės šaknis, didingą praeitį. “Svarbiausias tikslas – skatinti dvasinį tautos atgimimą. Bajorai visuomet buvo auklėjami bet kokiais gyvenimo momentais išlikti garbingais savo luomo atstovais. Mes puoselėjame tas vertybes, kurios tapo primirštos”,- pasakojo sąjungos vadas.
Praėjo sovietmečio mokyklą
LBKS Panevėžio krašto tarybos vadas Egidijus Matulevičius tvirtino, kad į kilminguosius vienijančią organizaciją prasmukti kilmės įrodymų neturintiesiems – jokių galimybių. “Dokumentus tikrina apskrities legimitacijos komisija, vėliau juos dar kartą peržiūri Vilniuje”,- paaiškino E.Matulevičius.
Panevėžio apskrityje yra 75 LBKS nariai. Vyriausiajai bajorei – 97-eri. Bajorų palikuonis E.Matulevičius puikiai pamena savo vaikystę. Garsios Komarų giminės palikuonis kalba lenkiškai – tik šia kalba šnekėjo jo prosenelė ir senelė. Sovietmečiu iš kitų vaikų jis išsiskyrė nebent įgimta inteligencija. “Buvau spaliuku, pionieriumi, komjaunuoliu, netgi komjaunimo sekretoriumi”,- šypsodamasis pasakojo pašnekovas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, jo akys užkliuvo už skelbimo laikraštyje. “Tai buvo kvietimas susirinkti visiems krašto bajorams. Nuo tada prasidėjusio žaidimo nemečiau iki šiol. Dalyvavimas LBKS veikloje tapo neatsiejama gyvenimo dalis, pagrindinis pomėgis”,- kalbėjo bajorų palikuonis.
Dvare – senoji aura
Oficialioms progoms Panevėžio apskrities bajorai renkasi miesto Kraštotyros muziejaus Bajorų salėje. Smagesniems suėjimams, anot E.Matulevičiaus, nėra puikesnės vietos kaip Palionkos dvaras netoli Subačiaus, kurio savininkė – E.Matulevičiaus prosenelė. “Dvaro aura užburia. Jis tarsi magnetas traukia ne tik mūsų sąjungos narius, bet ir fotomenininkus, čia įamžinančius savo modelius”,- pasakojo pašnekovas. Ir kokių tik pramogų neprasimano bajorų palikuonys – žaidimai, konkursai, kelionės siauruku. “Vasarą atvyksta su palapinėmis, pasilieka keletui dienų. Vakare suliepsnoja didžiulis laužas, turintieji jėgų ir noro gali linksmintis kad ir per naktį”,- apie kilmingųjų pramogas Palionkoje pasakojo E.Matulevičius. Deja, senasis dvaras mažai teprimena senąjį savo didybe – šeimininkai jį atgavo nuniokotą, išgrobstytą. Šeima su nostalgija žvelgia į senas nuotraukas, kuriose – Palionkos dvaras įamžintas visu didingumu. “Atstatymas reikalauja nemenkų investicijų”,- apie dvaro atgimimą kalbėjo E.Matulevičius.
Pluša it valstiečiai
Tarp Panevėžio krašto bajorų – įvairiausių profesijų žmonės: mokytojai, menininkai, verslininkai. “Turtais dabartiniai bajorų palikuonys tikrai negali pasigirti. Dauguma jų – pensininkai. Yra ir studentų, tačiau jie – labai užimti”,- kalbėjo pašnekovas. Į LBKS susibūrimus kilmingųjų palikuonys atvyksta su šeimomis. “Nesvarbu, kad vyras ar žmona neturi šio titulo. Juos linksmai pašiepdami vadiname rėmėjais”,- šypsojosi Daiva Matulevičienė. Ji su vyru bajoru dalyvauja visuose LBKS renginiuose. Ponia Daiva smalsuoliams paaiškino, kad kilmingųjų susiėjimuose damos neišsiskiria ypatingais apdarais. “Tai – nepigus malonumas, ne visi gali sau leisti, tad rengiamės taip, kad būtų patogu”,- pasakojo ponia Daiva.
Mūsų apskrities bajorai renkasi draugėn ne tik švęsti. “Organizuojame talkas, kad sutvarkytume Palionkos dvaro aplinką, nupjautume žolę”,- teigė E.Matulevičius. Jis juokavo, kad šiuolaikiniai kilmingieji nesibaido juodo darbo – mielai į rankas ima dalgį, šluotą. “Sovietmetis visko išmokė. Dabartiniai bajorai – tikrai ne baltarankiai”,- sakė ponas Egidijus.
Apžvelgus D. ir E.Matulevičių namuose kabančias senąsias ir dabar darytas šeimos nuotraukas, nereikėjo nė klausti, kiek bajorų palikuoniui svarbi ir reikšminga giminės istorija. “Mano kilmės istorija prasideda XIV a. pradžioje”,- puikų genealogijos išmanymą parodė pašnekovas. Jo motina šiuo metu jau baigia parengti knygą, kurioje bus viskas apie garbingąją Komarų giminę.
Dvaras “prauliavotas”
Miesto Tarybos narys aviakonstruktorius Vladas Kensgaila – garsios giminės bajorų palikuonis, aktyviai dalyvaujantis LBKS veikloje, pasakojo, kad jo bajorystė – nuo tėvo, pagal Bajorystės įstatymą. Šiais laikais jo nebepaisoma. “Anksčiau jei bajoraitė ištekėdavo už nekilmingojo, prarasdavo titulą. Bajorais neturėjo teisės vadintis ir jos palikuonys”,- pasakojo V.Kensgaila. Paklaustas, ką jam reiškia šis titulas, politikas atsakė su jam būdingu šmaikštumu: “Dar ir kaip reiškia. Ne tas žodis”. Apie tai, kad jo gyslomis teka mėlynas kraujas, V.Kensgaila žinojo nuo gimimo, buvo auklėjimas bajorų dvasia ir bajorų aplinkoje. “Pagrindinis tokio auklėjimo akcentas – garbės suvokimas. Išlikti garbingam nepaisant visko – bajorams buvo diegiama nuo kūdikystės”,- kalbėjo aviakonstruktorius.
Tik atkūrus šalies nepriklausomybę, V.Kensgailos sūnus Darius nuskubėjo į archyvus ieškoti šeimos bajorystę patvirtinančių dokumentų. “Lietuvos ir Lenkijos archyvuose radome bajorystės liudijimus. Mano protėviai šį titulą gavo už karinius nuopelnus”,- teigė pašnekovas.
Nepatogumų dėl savo kilmės V.Kensgaila teigė nejaučiąs, tiesa, kolegos juokais pertraukia per dantį dėl jo mėlyno kraujo, tačiau bajoras neįsižeidžia. Nuo Žemaitijos kilę Kensgailos savojo Švėkšnos dvaro neatgavo: “Protėviai prauliavojo. Pardavė Pliateriams”.
Rykšte per nuogą užpakalį
Bajorų palikuonis itin skeptiškai vertina nekilminguosius, bandančius puikuotis neaiškiais keliais įsigytais titulais. “Savo tikrosios kilmės nepaslėpsi. Riškis “šlipsą” kiek nori, jei esi nuo žagrės – iš kišenių vis tiek jos rankenos kyšo”,- vaizdžiai savo požiūrį į “naujuosius” kilminguosius išsakė V.Kensgaila. Jo nuomone, užsienyje titulus įgijusieji neturi šansų tapti LBKS nariais. Politikas linkęs nepripažinti ir žemės ūkio ministrės Kazimiros Danutės Prunskienės kunigaikštienės titulo, kurį jai ir jos giminei suteikė Rusijos tarptautiniai asmenybės rūmai. “Čia iš viso kita tema. Tokiems “kunigaikščiams” paimčiau rykštę ir įkrėsčiau per pliką užpakalį”,- piktinosi V.Kensgaila. Jis neatmetė galimybės, kad už ypatingus nuopelnus Lietuvai LBKS galėtų suteikti bajorų titulą, bet jo vertų asmenybių sąrašas, pašnekovo nuomone, – be galo trumpas. Jis bajoro kilmę įrodančiais dokumentais pamalonintų tik Vytautą Landsbergį.
K.Ignatavičius ir E.Matulevičius įsitikinę, kad kilmingųjų titulus turi teisę suteikti tik monarchai. Šia teise naudojasi Anglijos karalienė. Kadangi Rusijoje nėra monarcho – Tarptautinių asmenybės rūmų suteikiami titulai – niekiniai.
Reputacija brangiau už pinigus
Istorikė genealogė Sigita Gasparavičienė “Sekundei” pasakojo, kad susidomėjimas savo šaknimis – didžiulis. “Prieš 5-6 metus mano interesantai domėjosi savo bajoriškos kilmės įrodymais, o dabar kreipiasi ir “nekilmingų” šeimų palikuonys”,- sakė istorikė. Savo kilmės ištakų ieško ne tik Lietuvos žmonės – daug prašymų plaukia iš JAV, kur gyvena nemažai išeivių iš Lietuvos. Kiek laiko trunka giminės genealogijos tyrinėjimo procesas, S.Gasparavičienė tvirtino negalinti atsakyti: “Tai – nesibaigiantis procesas. Sudarau vienos šakos genealoginį medį, susidomima kita. Žmonės duomenis renka ir patys, lankydami kapines, daro nuorašus nuo senų antkapių, kai kurie turi išsaugoję nemažai šeimos dokumentų”,- apie giminės istorijos tyrinėjimo procesą pasakojo istorikė.
Kadangi kiekvienas darbas yra mokamas, norintiesiems išsiaiškinti savo kilmę tenka pakrapštyti piniginę. “Mūsų darbas ypač sunkus, reikalaujantis profesinių įgūdžių, kalbų mokėjimo ir archyvų fondų žinojimo, sugebėjimo skaityti senuosius tekstus, netgi intuicijos. Tokia veikla nėra labai pelninga”,- kalbėjo pašnekovė. Šiuolaikiniam genealogui, pasak jos, būtina naudotis internetu, nes ten yra didžiulės genealoginių duomenų bazės įvairiomis kalbomis. “Vidutiniškai vienos giminės šakos genealoginiai tyrimai su pagrindinių dokumentų kopijomis, jų vertimais, genealogine schema, herbo aprašymais ir piešiniais kainuoja apie 1000-1500 litų”,- informavo S.Gasparavičienė.
Jos darbo praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai žmonės kreipiasi norėdami nusipirkti neva bajorišką kilmę įrodančius dokumentus. “Buvo kokie trys interesantai, prašę būtent tokios paslaugos. Visada laikiausi ir laikausi profesinės etikos ir į tokius sandėrius nesileidžiu. Tiesiog stengiuosi sąžiningai atlikti savo darbą”,- tvirtino istorikė genealogė.
Nuotraukos iš asm.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
Iš E.Matulevičiaus albumo nuotr. V. Kensgaila, nuo
vaikystės auklėtas bajoriška dvasia, skeptiškai žiūri į nekilminguosius, panorusius puikuotis nežinia kaip įgytais titulais.
