Apsidraudusiesiems ant bankroto ribos atsidūrusioje ne
gyvybės draudimo kompanijoje “Ingo Baltic”, dar prieš metus veikusioje kaip
“Baltic garantas”, yra didelė tikimybė įvykus nelaimei nieko nepešti. To neslepia ir patys draudimo specialistai.
Pagrindiniam “Ingo Baltic” akcininkui Rusijos ne gyvybės draudimo bendrovei “Ingosstrach”, valdančiai daugiau nei 60 proc. kompanijos akcijų, atsisakius investuoti į bendrovę, Lietuvos draudimo priežiūros komisija ėmėsi griežčiausių priemonių – ne tik areštavo “Ingo Baltic” turtą, bet ir sustabdė jos veiklos licenciją.
Prognozuojama, kad bendrovei nepavyks perduoti savo įsipareigojimų kitoms šalies draudimo įmonėms, o darbuotojams ir klientams bent dalis jiems priklausančių išmokų gali būti sumokėta tik po 5-6 metų, kada pinigai bus nuvertėję.
Klientų likimas neužtikrintas
Draudimo priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojo Marijaus Jūrio Mikalausko teigimu, bendrovės finansinis patikrinimas nėra ir nebus greitai baigtas. Nors įmonė komisijai pristatė savo finansinę atskaitomybę, tačiau pavaduotojas nenorėjo komentuoti, kokią sumą sudaro “Ingo Baltic” finansiniai įsipareigojimai. M.J.Mikalauskas paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad jie siekia 5 mln. litų. “Galiu tikrai pasakyti, kad suma yra kur kas didesnė”, – teigė pavaduotojas.
M.J.Mikalauskas neslėpė: negalima užtikrinti, kad “Ingo Baltic” klientai “neliks ant ledo”. Jis prasitarė, kad draudimo bendrovės turtas siekia tik “netoli to”, kad jo užtektų atsiskaityti su klientais. Specialisto nuomone, įmonė žlugo ne dėl bandymų greičiau užimti kuo didesnę vietą draudimo rinkoje, o dėl plėtros nuostolingame versle. “Apie 70 proc. pajamų įmonė gaudavo iš privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo. Ši veikla dėl labai žiaurių konkurencijos sąlygų Lietuvoje yra nuostolinga nuo pat atsiradimo pradžios. Kita papildoma aplinkybė yra ta, kad tik nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą įsigaliojo naujas privalomojo draudimo įstatymas, kuriame numatytos iš esmės kitos draudimo sumos, be to, mūsų vidiniai polisai įsigaliojo ir Europoje”, – pabrėžė M.J.Mikalauskas.
Anot pavaduotojo, draudimo įmonėms tai buvo naujas dalykas – jos neturėjo nei patirties, nei statistikos, kad žinotų, kaip Europos šalyse vertinama padaryta žala. “Mes turime tikslius duomenis apie vidutinę žalą užsienyje ir Lietuvoje. Jų skirtumas milžiniškas, tarkim, mūsų šalyje – apie 2000 Lt, užsienyje – per 8000 Lt”, – palygino M.J.Mikalauskas. Pasak jo, yra buvę atvejų, kai žmogus, apsidraudęs vienoje Lietuvos draudimo įmonėje, Didžiojoje Britanijoje patyrė avariją ir prisiteisė 2 mln. eurų žalą. Pasak pavaduotojo, buvo girdėti užsienio specialistų komentarų, kad nukentėjusiajam priteistas toks žalos atlyginimas buvo dar per mažas – lietuvis turėjo teisę gauti daugiau.
“Tokie pinigai užsienyje – dar ne riba. Kai kuriose šalyse – Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, jei yra padaryta žala asmeniui, kiek jam bus atlyginta, priklauso tik nuo teismo sprendimo. Nėra jokių nustatytų ribų atsakomybei. Užsienio valstybėse teismas labai subjektyviai vertina daugelį kriterijų, priklausomai nuo nukentėjusiojo gaunamų pajamų, nuo jį ginančio advokato stiprumo, gali priteisti labai skirtingas sumas, kurias net sunku prognozuoti. Todėl draudimo veikla Lietuvoje yra labai rizikinga”, – pažymėjo DPK pirmininko pavaduotojas. Tačiau bendrovės turi priedangą: motorinis biuras, kuriam priklauso visos šalies draudimo kompanijos, organizavo bendrą perdraudimą, tai yra Lietuvos draudimo įmonių rizikos apribojimą. Pagal tai šalies draudimo bendrovės gali išmokėti iki 250 tūkst. eurų. Likusią žalos dalį nukentėjusiajam sumoka užsienio perdraudimo bendrovės. “Mūsų įmonės yra tik nykštukai Europos draudimo kontekste ir tikrai negali veltis į tokį verslą”, – pabrėžė M.J.Mikalauskas.
Veiklos gali neperimti
Bankrutuojanti Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė “Ingo Baltic” pasiūlymus dėl savo įsipareigojimų perdavimo pateikė visoms 9 šalies draudimo bendrovėms, teikiančioms privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo paslaugą. Kol kas vyksta derybos su kitomis draudimo bendrovėmis. Iki rugpjūčio 9-osios “Ingo Baltic” privalo susirasti įmonę, kuriai iki spalio 15-osios turi perduoti savo teises ir pareigas. M.J.Mikalausko teigimu, kol kas nė viena draudimo įmonė oficialiai nepateikė atsakymo. DPK pirmininko pavaduotojas teigė neatmetantis galimybės, kad “Ingo Baltic” veikla nebus perimta. “Tam nebėra laiko. Perdavimo procedūra ganėtinai ilga, užtrunkanti apie du mėnesius. Norint perduoti įmonės turtą ir įsipareigojimus, reikia informuoti visus klientus ir suteikti jiems laiko pareikšti prieštaravimus. Su žmonėmis negalima daryti ką nori, netgi tokiu atveju”, – sakė M.J.Mikalauskas. Anot jo, ši procedūra užtruks du mėnesius.
Per tą laiką “Ingo Baltic” veikla bus visiškai paralyžiuota – įmonė neturi lėšų atsiskaityti už paslaugas, išmokėti nukentėjusiesiems žalų atlyginimo, atsiskaityti su darbuotojais. “Tokia situacija bendrovei yra labai bloga. Kažin ar atsiras kas norės ją perimti. Be to, jei perduodamas portfelis, reikia perduoti ir turtą – niekas už dyką nepaims rizikų, nes tai yra potencialus pavojus, kad gali tekti išmokėti nemenkas sumas”, – pabrėžė specialistas. Tačiau, anot jo, “Ingo Baltic” portfelį sudaro ne tik privalomojo civilinės atsakomybės, bet ir kitos draudimo sutartys. Įmonės turto perdavimo atveju didelė tikimybė, kad nuostolių patirs būtent pastarąsias sutartis su “Ingo Baltic” sudarę klientai. Todėl DPK abejoja, ar nuims “Ingo Baltic” 12 mln. vertės turto areštą.
Liks neatsiskaityta
“Ingo Baltic” paralyžius prasidėjo jau tada, kai DPK dar gegužę areštavo bendrovės turtą, ir skausmingesnis tapo, kai buvo panaikintas licencijos galiojimas. Įmonė iš karto nebeteko naujų pajamų. Tokia situacija gilėja ir jau nieko nebegalima padaryti”, – patvirtino M.J.Mikalauskas. Specialistas neslėpė, kad ne tik “Ingo Baltic” klientai, bet ir darbuotojai negali būti garantuoti, kad su jais bus atsiskaityta. “Kažkuria prasme galima sakyti, kad su jais bus atsiskaityta. Jeigu bus prieita prie bankroto, darbuotojai taps kreditoriais ir įgaus tam tikras privilegijas prieš kitus kreditorius”, – sakė DPK pirmininko pavaduotojas. Tačiau jis pabrėžė, kad tokiu atveju įmonių bankroto garantinis fondas darbuotojams atlygintų tik dalį netektų pajamų. “Ingo Baltic” dirbo apie 120 žmonių. Susidarius tokiai situacijai darbuotojų kasdien mažėja.
Su “Ingo Baltic” generaliniu direktoriumi Jonu Beržinsku “Sekundei” pasikalbėti nepavyko. Paskambinus administracijos telefonu dvi dienas buvo pranešama, kad įmonės vadovas yra išvykęs ir bus po valandos. DUAB “Ingo Baltic” Panevėžio regiono direktoriaus Roberto Gusto taip pat nepavyko pasiteirauti apie esamą bendrovės padėtį. R.Gustas komentuoti atsisakė ir pasiūlė kreiptis į generalinį direktorių. Su įmonės vadovu bei darbuotojais susisiekti nepavyksta ir DPK. “Mums lygiai taip pat sunku su jais bendrauti. Žmonės nenori dirbti – jie negauna atlyginimų”, – sakė M.J.Mikalauskas.
Pasak DPK pirmininko pavaduotojo, “Ingo Baltic” – ne pirmoji bendrovė, nesugebėjusi išsilaikyti šalies draudimo rinkoje. Visais atvejais, kaip teigė M.J.Mikalauskas, klientai atgavo patirtus nuostolius. Deja, po 5-6 metų. Manoma, kad toks likimas gali ištikti ir sudariusiuosius draudimo sutartis su “Ingo Baltic”. Suprantama, kad po tiek laiko atgavę žalos atlyginimą bendrovės klientai patirs nuostolių. Šalies buvimas Europos Sąjungoje ir euro įvedimas keis pinigų vertę, anot pavaduotojo, kainos Lietuvoje ir Europoje ateityje turės vienodėti ir aišku, kad perkamoji galia mažės.
Lizingo bendrovės perspėja klientus
Praėjusiais metais “Ingo Baltic” patyrė 4,68 mln. litų nuostolį, 2003-iaisiais uždirbo 215 tūkst. litų pelno. Licenciją praradusi draudimo bendrovė jau nebeturi galimybių toliau tęsti veiklos. Jei įmonės savininkai panorėtų grįžti į draudimo rinką, tektų iš naujo tvarkytis dokumentus, gauti leidimą ir ieškoti investuotojų.
Kad “Ingo Baltic” nebepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų, įrodo jau tai, jog stambiausios šalies lizingo bendrovės nėra linkusios patikėti optimistinėmis prognozėmis ir savo klientus suskubo perspėti, kad draudimo polisus prasitęstų kitoje draudimo kompanijoje.
UAB “SEB VB lizingas” Panevėžio atstovybės direktorė Zita Maskoliūnienė neslėpė, kad “Ingo Baltic” šiuo metu susidarius itin rimtai situacijai jų bendrovė savo klientams rekomenduoja persidrausti kitur. “Nors ši draudimo bendrovė nėra sudariusi bendradarbiavimo sutarties su “SEB VB lizingas” ir jos polisai mums yra nepriimtini, tačiau pažiūrėsime, ar tarp mūsų klientų nėra atnaujinusių polisus šioje draudimo bendrovėje. Esant tokiai situacijai vis dėlto yra rizikos, jog nelaimės atveju žala gali likti neatlyginta. Vis dėlto apdraustasis turtas priklauso lizingui, tik atiduotas naudoti klientui. Turime būti užtikrinti, jog nelaimės atveju draudimo bendrovė sugebės padengti susidariusius nuostolius”, – sakė direktorė.
Jos teigimu, lizingo bendrovė savo klientams, apsidraudusiems “Ingo Baltic”, planuoja išsiųsti perspėjimus, kad draudimo sutartis persirašytų su kita pasirinkta bendrove. “Ingo Baltic” veiklos licencija sustabdyta ir nors maždaug 11,5 mln. litų bendrovės turto, dengiančio techninius atidėjimus, šiuo metu areštuota, tačiau ji gali likti nebepajėgi įvykdyti savo įsipareigojimus pagal visus veikiančius polisus, dėl to klientams kyla rizika. Jei “Ingo Baltic” turi resursų gražiai užbaigti savo veiklą – tik sveikintina”, – pabrėžė Z.Maskoliūnienė.
Savo klientams informaciją, kad panaikinta “Ingo Baltic” veikla, jau išsiuntinėjo UAB “Hansa lizingas”. “Pranešame klientams, kad nelaimės atveju nekiltų problemų ir pasirinktų patikimą draudėją. Nenorime, kad mūsų klientai patirtų skausmingų nesusipratimų”, – akcentavo Rinkodaros skyriaus vadovė Elena Šilovaitė.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
Eltos nuotr. Pasak M.J.Mikalausko, ne tik bendrovės klientai, bet ir darbuotojai negali būti užtikrinti, jog su jais bus visiškai atsiskaityta.
