Norėjo pasivažinėti vandens motociklu
Tą liepos 9-osios šeštadienį Asta Rokaitė su draugu, sūnumi ir sūnėnu praleido paplūdimyje netoli Palangos. Apie 16-ą – 17-ą valandą jos draugas sumanė pasivažinėti vandens motociklu. Tokius galima išsinuomoti prie gelbėjimo stoties.
Susirinkę daiktus panevėžiečiai ėjo beveik per visą paplūdimį gelbėjimo stoties link. “Praktiškai mes praėjome tą vietą, kur skendo vaikas. Bet labai skubėjome ir į vandenį nežiūrėjome”, – pasakojo Asta. Kai kėlėsi per Rąžės upelį, juos rusiškai užkalbino pora vyrų. Jie klausė, ar panevėžiečiai neturintys mobiliojo telefono.
“Kai klausėme, kas atsitiko, vyrai pasakė, kad jūroje nuskendo vaikas. Jie nuėjo sau, o mes pasisukome į nurodytą vietą. Iš pradžių nieko nematėme, nes labai ryškiai švietė besileidžianti saulė. Po to mano draugas priėjęs arčiau pamatė beveik prie pat kranto kažką plūduriuojant”, – situaciją aiškino A.Rokaitė.
Paprašiusi dešimtmetį sūnėną Arnoldą prižiūrėti jos sūnų, moteris nusekė paskui savo draugą.
Aplinkinių abejingumas vos nepražudė keturmečio
Moteris išvydo kraupų vaizdą. Keli metrai nuo kranto bangos blaškė ant nugaros gulintį vaiko kūnelį. Priėjusi A.Rokaitė nesuprato, kodėl niekas netraukia vaiko iš vandens. Ji matė, kaip šalia buvęs jaunas vyriškis, nubridęs prie plūduriuojančio vaiko kūno, pasilenkė, pasižiūrėjo į jį ir grįžo į krantą.
“Tikėjausi, kad galbūt mano draugas ištrauks tą vaiką, bet jis to nepadarė. Matyt, visi tikėjosi, kad tai padarys kas nors kitas. Bet aš pamačiau, kad to “ko nors” čia nebus”, – kalbėjo panevėžietė. Žaibiškai apsisprendusi A.Rokaitė stvėrė berniuką ir ištraukė jį į krantą.
Pabijojusi galimų lūžių ir kitokių komplikacijų, vaiko kojas ji paliko vandenyje. Tada pradėjo gaivinti jau mėlynuoti pradėjusį nebekvėpuojantį keturmetį.
Mirštantis vaikas priminė seserį
Į klausimą, kodėl ryžosi gelbėti jau mirusiu laikytą vaiką, A.Rokaitė pamąsčiusi atsakė, kad jis jai priminęs neseniai mirusią seserį. “Išsigandau, kad šis vaikas gali numirti mano akivaizdoje”,- teigė Asta.
Šį pavasarį ligoninėje nuo bronchų astmos beveik jos ir motinos akivaizdoje mirė trisdešimtmetė A.Rokaitės sesuo. Moteris sako supratusi, kad neištvers, jeigu jos akivaizdoje numirtų dar vienas žmogus.
Iš vandens ištrauktas berniukas nerodė jokių gyvybės ženklų. “Pagalvojau: jeigu jis jau bus miręs, niekuo nebepadėsiu. Bet jeigu bus gyvas, tikrai aš jam padėsiu”, – savo apsisprendimą paaiškino panevėžietė.
Daryti širdies masažą išmoko iš serialo “Gelbėtojai”
Į krantą ištemptam vaikui 28-erių metų medicinos išsilavinimo ir patirties neturinti A.Rokaitė ryžosi daryti širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą. Ji teigė, kad veikusi ištikta šoko ir atlikusi tokius veiksmus, kokius mačiusi prieš keletą metų seriale “Gelbėtojai”. Iš šio filmo ji įsiminė judesius, kaip sudėti rankas, kur ir kaip spausti krūtinę. Dar prisidėjusios maždaug tuo pat metu per vairavimo pamokas įgytos pirmosios pagalbos teikimo žinios.
“Nežinojau, kiek kartų reikia daryti masažą, spaudžiau vaiko krūtinę ir po 5, ir po 8 kartus. Iš pradžių neuždengiau berniukui nosies. Iš jo burnos ir nosies išsiveržė vanduo. Po to užspaudusi nosį atlošiau jo galvą ir pradėjau pūsti jam į burną oro. Tęsiau ir širdies masažą. Pradėjau rėkti: vaikeli, atsigauk, kitaip bus blogai. Man atrodė, kad viskas tęsiasi labai ilgai, nors iš tikrųjų taip, matyt, nebuvo. Staiga pajutau po savo rankomis plakančią vaiko širdį, po to jis pradėjo gargaliuoti, traukti orą”, – pasakojo panevėžietė.
Nemėgsta serialų ir nelaiko savęs ryžtinga
A.Rokaitė teigė serialų nemėgstanti. “Gelbėtojus” žiūrėjusi besilaukdama vaiko ir prižiūrėdama jį pirmais metais. Moteris įsitikinusi, kad visi filmai pamoko arba kažko gero, arba blogo. Tačiau kai yra kas veikti, nėra laiko sėdėti prie televizoriaus. Dabar Asta padeda vyrui įrengti ką tik pasistatytą namą, yra namų šeimininkė ir puiki mama savo trejų metų sūnui Danieliui.
Nors nuskendusiu laikyto vaiko išgelbėjimas reikalavo labai didelio ryžto ir greito apsisprendimo, panevėžietė savęs nelaiko ryžtinga. “Tikrai tokia nesu. Kur reikėdavo apsisprendimo, niekaip nesugebėdavau jo priimti”, – prisipažino A.Rokaitė. Tada ji sakėsi apsisprendusi ištikta šoko ir nežinanti, ar blaiviu protu būtų pasielgusi taip pat ryžtingai.
Padėjo dar viena moteris
Begelbstint berniuką prie A.Rokaitės prisidėjo dar viena moteris. Ji paaiškinusi, kaip teisingiau atlikti širdies masažą ir pasisiūliusi veikti kartu. A.Rokaitė toliau masažavo berniuko širdį, o kita moteris tęsė dirbtinį kvėpavimą. Atėjusi moteris dar patarė berniuką visiškai ištraukti iš vandens, paversti ant šono ir užkloti rankšluosčiais. Visa tai padariusios moterys nuėjo pas savo vaikus.
Vėliau Asta pamaniusi, kad sūnėnas Arnoldas supyks ant jos, kad palikusi svetimam berniukui jo rankšluostį. Eidama atsiimti rankšluosčio, moteris pamatė atvažiuojančią greitosios pagalbos mašiną ir link jos bėgančią išgelbėto berniuko Žygimanto motiną. Kažkoks vyras išsinešęs vaiką, įkėlęs jį į greitosios pagalbos mašiną ir kartu su vaiko motina išvažiavęs.
Trūksta informacijos apie gelbėtojus
Kalbant apie šią vasarą neįprastai daug žmonių gyvybių pasiglemžusią jūrą, Asta Rokaitė įsitikinusi, kad pusę jų būtų buvę galima išgelbėti, jeigu žmonės nebūtų tokie abejingi ir jeigu būtų prieinamos gelbėjimo tarnybos.
“Visą tą laiką, kol aš gelbėjau berniuką, mano draugas nesėkmingai bandė sužinoti netoli esančios gelbėjimo stoties telefono numerį ir prisiskambinti gelbėtojams. Niekur nebuvo matyti jokių lentelių su informacija”, – sakė A.Rokaitė. Jos nuomone, gelbėjimo stoties telefono numeriai turėtų būti parašyti prie jūros ar skelbiami per paplūdimio radiją. Juk jie labiausiai reikalingi būtent ten, kur gali kilti pavojus, o ne stenduose prie pačios gelbėjimo stoties. Dar Asta Rokaitė pamąstė, kad galbūt ir per televiziją galėtų rodyti gelbėjimo pamokėles. Gal tada žmonės sugebėtų padėti vienas kitam. “Kaip matėme, ne visada gali išsikviesti gelbėtojus”, – teigė panevėžietė.
Labai myli vaikus
Asta labai myli vaikus, ne tik augina savo 3 metų sūnų Danielių, bet ir kiek galėdama rūpinasi savo našlaičiu sūnėnu ir jaunesniąja seserimi – dvylikamete Augustina. Anksčiau moteris yra dirbusi aukle Vokietijoje. “Jeigu sugrįš karščiai, vėl važiuosime su vaikais prie jūros. Juk mes tada beveik nepailsėjome. Kitą dieną po tų įvykių grįžome namo. Aš mėgstu karštus orus, mėgstu maudytis ir degintis. Bet labiausiai man patinka, kai aplinkui laksto vaikai, kai jie maudosi ir krykštauja vandenyje. Mėgstu su vaikais palakstyti per bangas”, – prisipažino panevėžietė.
Moteris sakė kelias dienas mąsčiusi apie išgelbėtą berniuką, nors ir nieko apie jį nežinojusi. Po to perskaičiusi apie įvykį laikraštyje. Po savaitės keturmetis Žygimantas išleistas iš ligoninės namo, į Kauno rajono Neveronių miestelį. Dabar berniukas tik sloguoja. Astai paskambinusi ir Žygimanto motina, kuri žada savaitgalį atvažiuoti į Panevėžį padėkoti jai. “Matyt, Dievas norėjo, kad tas vaikas gyventų, todėl taip ir įvyko”, – įsitikinusi panevėžietė. Pati savęs ji nelaiko jokia didvyre.
Prieš 10 metų išgelbėjo skęstančią seserį
Keturmetis Žygimantas nėra pirmas Astos Rokaitės išgelbėtas skęstantis vaikas. Būdama 17 ar 18 metų ji išgelbėjo skęstančią savo dvejų metų sesutę Augustiną. Besidarbuodami kieme visi staiga pasigedo neseniai vaikščioti pradėjusios mažylės. Pradėję jos ieškoti ir niekur neradę. Asta pamačiusi baltą sesutės kepurytę srutų duobėje, pastvėrusi už jos ir ištraukusi mergaitę. “Dabar stebiuosi, kaip aš jai neužveržiau kaklo. Ištraukiau ją labai staigiai. Sesutė buvo tik paspringusi. Aš ją truputį papurčiau, ir ji atsigavo. Tada man irgi labai pasisekė, kaip ir dabar”, – dalijosi prisiminimais moteris.
Evija Lipartė
tel. 511223
S.Kašino nuotr. Žaibiškai apsisprendusi ir veikusi A.Rokaitė savęs nelaiko ryžtinga.
