Ramygaloje gyvenanti septyniasdešimtmetė Ksaverija Valikonienė – sena šio miestelio gyventoja. Su neįgaliu pusamžiu sūnumi gyvenanti moteris dėl savo netvarkingo būdo gerai žinoma ne tik kaimynams, bet ir seniūnijos darbuotojams. Ramygalos seniūnas Valdas Chirv bent tris kartus prisimena ėjęs į K.Valikonienės namus ir raginęs ją išsikuopti šiukšlyną, kol, dukters padedama, moteris keletą priekabų šiukšlių išvežė. Tačiau artimiausius ramygalietės kaimynus dabar labiausiai piktina naktimis jos namuose staugiantys šunys, neįgalaus Antano bei jo motinos, kaip žmonės sako, plūdimasis ir netvarka už tvarto bei namo viduje, dėl kurios kaimynai tvirtina neatsiginantys žiurkių, blusų.
Kam šunys, kam šeimininkė trukdo
“Nebespėjame pirkti nuodų ir nuodyti graužikų. O šunys, kai jos nebūna namie, ne savo balsu staugia. Kad nors juos pašertų. Užuot tvarkiusis, dilgėles išsipjovusi, K.Valikonienė ištisas dienas stovi gatvėje ir plūstasi. Visi gatvės gyventojai jos bijo. Jos sūnus irgi agresyvus, būna, kad kelnes nusimovęs palei gatvę vaikšto.
Net per karščius po juodu polietilenu kaip palapinėje gyvena”, – tvirtina viena iš moters kaimynių Virginija Naujalienė. Anot jos, kai kaimynė praveria savo namo duris, net jų kieme tampa nebepakeliama kvėpuoti nuo iš ten sklindančios smarvės. Į vidų, ponios Virginijos teigimu, kaimynė niekada nieko neįsileidžia, nes ten – tikras šiukšlynas: kalnai skudurų, tarp kurių gyvena ir kelios katės. V.Naujalienės vyras tvirtina dėl to, kad K.Valikonienė jį išplūdo, net policijai pareiškimą buvo parašęs, tačiau niekas, pasak vyriškio, neįstengia įžūlios moters sutramdyti.
“Atsibodusi ji jau mums su savo plūdimusi. Ir sūnus ištisas dienas rėkauja. Ji turi butą, tik nesuprantu, kodėl jame negyvena? O į šituos namus nieko neįsileidžia”, – teigia netoliese gyvenantis Juozas Danišauskas. “O man tik šunų lojimas trukdo”, – nedrąsiai prasitarė viename name su K.Valikoniene už sienos gyvenanti Veronika Balčiūnaitė.
Pasiūlymas dėl pensiono įžeidė
Kitoje gatvės pusėje gyvenanti K.Valikonienės duktė Vilma teigia neseniai iš motinos namų išvežusi daug šiukšlių, tačiau priversti motinos nuolat tvarkytis ji sako negalinti – nebe senosios jėgoms ir neįgalų, po savimi darantį vyriausią sūnų, prižiūrėti ir namus apeiti. Anot pašnekovės, Antanas yra gavęs iš seniūnijos butą miestelio centre, bet jame gyventi nepatogu: nei tualeto, nei vonios nėra, o kaimynai už sienos pyksta, kad brolis vis rėkauja ir jiems neduoda ramybės. Apgyvendinti brolį pensione, kaip teigia moteris, motinai nesinori, tad dieną jis būna palapinėje, o nakčiai išeina nakvoti į butą. Kuo mes galime padėti?” – kalbėjo duktė.
Pati K.Valikonienė, pamačiusi, kad atvyko korespondentai ir seniūnas, gatvėje ėmė burtis kaimynai, drąsiai per kiemą atėjo pasiteirauti, ko visi čia susirinko. Išgirdusi, jog kaimynai skundžiasi netvarka jos sodyboje bei kaltina ją neduodant ramiai žmonėms gyventi, moteris ėmė be paliovos kalbėti, teisintis, kad tvarkytis jai trukdo į kiemą po lietaus tekantis vanduo ir sūnaus liga, dėl kurios ji nebespėjanti džiovinti jo šlapimu permirkusių drabužių ir įklotų. Klausimas, ar nenorėtų savo neįgalaus sūnaus bent kuriam laikui apgyvendinti pensione, kur jis tikrai būtų tinkamai prižiūrėtas, K.Valikonienę labai įžeidė. “O jūs atiduotumėte savo vaiką, su kuriuo 40 metų gyvenate, kažin kur, ten, kur jo niekas nežiūrės”, – nė neleido toliau kalbėti svečiams šeimininkė.
Grasino pasiskųsianti prezidentui
Savo ruožtu K.Valikonienė ėmė kaltinti kaimynus už tai, kad šie žiemą apipylė ją vandeniu, kad neva mėto į jos kates akmenis, kad neduoda ramiai gyventi, teršia šulinį. Seniūną moteris užsipuolė dėl to, jog šis jos sūnui davęs mažą ir prastą butą su “popierinėmis” sienomis, dėl kurių kaimynai viską girdi ir kuriame yra šalta. V.Chirv paklausus, kodėl ji žiemą nesiskundė blogomis gyvenimo sąlygomis ir dar už šildymą nemokėjo ir kodėl pagaliau sutiko imti butą, jei jis jai netikęs, K.Valikonienė atsakė kraustydamasi nemačiusi, koks tas butas. Iš pradžių moteris tvirtino skolą už šildymą sumokėsianti, bet vėliau persigalvojo ir pareiškė nei mokėsianti už tai, nei tame bute begyvensianti. Be to, dar ir prezidentui seniūną tikino paskųsianti.
“Ar aš ką užkabinėju, ar plūstu? – gynėsi ramygalietė. – Aš su niekuo nešneku. Ko jūs lendate į mano privatų gyvenimą? Žiūrėkite savo vaikų. Aš turiu ką virti ir kuo šerti šunis. Aš juos laikau, o paskui parduodu. O sūnui neturiu iš ko sauskelnių nupirkti – tik dabar normalesnes pajamas pradėjome gauti”, – gynėsi nuo kaimynų K.Valikonienė. Pasiteiravus, kiek šunų pašnekovė laiko, ji atrėžė, jog 5 ir nieko čia blogo nematanti. Pasiūlius pasižadėti nuolat savo kieme apsitvarkyti, įpykusi šeimininkė pagrasino susitvarkysianti taip, kaip jai bus patogu.
Į vidų nebuvo pakviestas
Seniūnas “Sekundei” tvirtino kelis kartus pas netvarkingą moterį per savo darbo metus ėjęs prašyti, kad ši susitvarkytų – ir savo iniciatyva, ir kaimynų prašomas. Tačiau jo vizitai tik tam kartui privertę moterį apsikuopti, o paskui ji ir vėl gyvenanti kaip įpratusi. Netvarką, pasak V.Chirv, K.Valikonienė motyvuoja tuo, kad gyvena kartu su neprognozuojamu, po savimi darančiu sūnumi. Per penkerius darbo metus seniūnijos vadovas sako nė karto nebuvęs pakviestas pas šeimininkę į vidų, todėl, kas ten dedasi, nežinantis.
Savivaldybės suteiktame vieno kambario bute, anot seniūno, K.Valikonienės sūnus negyvena, nors motina dvejus metus mynė seniūnijos slenkstį primygtinai reikalaudama sūnui pastogės. Ir dokumentų dėl globos sūnui skyrimo per daugelį metų niekaip nesugebėjo sutvarkyti, kad galėtų gauti didesnes pajamas.
Konsultuoja, jei prašo valdžia
Į Visuomenės sveikatos centro specialistus V.Chirv tvirtina dėl netvarkos K.Valikonienės namuose nesikreipęs, nes yra išsiaiškinęs, kad centro specialistai vyksta į vietą tik tada, jei gresia žala sveikatai, atsiranda pavojus užsikrėsti. O bent kiek K.Valikonienei apsitvarkius, jos sodyba taip baisiai nebeatrodo. “Kaip ją išmokyti gyventi? Manau, šiai moteriai niekas negali padėti, nes ji visą gyvenimą panašiai gyveno”, – įsitikinęs seniūnas.
Panevėžio apskrities visuomenės sveikatos centro specialistų pasiteiravus, ar šie, esant reikalui, vyksta į vietą, kurioje skundžiamasi netvarka, įstaigos gydytojas-higienos ekspertas Stanislovas Kondrotas atsakė, jog vykstama tada, jei centro darbuotojų prašoma pabūti konsultantais. Bet tokias išvykas, anot higienisto, privalo inicijuoti vietos Savivaldybė, seniūnas. Kai jų prašymo nėra, Visuomenės sveikatos centro specialistai išvykų nerengia.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
S.Kašino nuotr. Kaimynų už netvarką ir nešeriamus šunis barama K.Valikonienė gynėsi nesibaigiančia žodžių ir kaltinimų jiems kruša.
