Priėmus naująjį Neįgaliųjų socialinės
integracijos įstatymą, pasikeitusi neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo
tvarka sukėlė sumaištį ir tarp gydytojų, ir tarp pacientų. Specialistai tikina,
kad prie senosios tvarkos įpratę žmonės be reikalo baiminasi naujosios tvarkos,
nes procedūra išlieka ta pati, tik vietoje neįgalumo lygio nustatomas darbingumo lygis, padedantis žmogui lengviau prisitaikyti užimtumo srityje.
Nustato darbingumą
Pagal nuo liepos 1-osios įsigaliojusią tvarką, nuo šiol asmenims iki 18 metų bus nustatomas neįgalumo lygis, kuris pagal negalios sunkumą bus skirstomas į sunkų, vidutinį ir lengvą, o vyresniems nei 18 metų žmonėms su negalia dabar nustatomas darbingumo lygis. Anksčiau vaikams neįgalumo lygį nustatydavo gydytojų konsultacinės komisijos, o suaugusiesiems – Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija. Nuo liepos 1-osios šias funkcijas perėmė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT), ji atsižvelgs į kompleksinį nustatymą: vertins asmens sveikatos būklę ir galimybes būti savarankiškiems kasdienėje veikloje, tačiau tai neturėtų sudaryti pacientams didesnių keblumų.
Pasak Panevėžio miesto poliklinikos bendrosios praktikos gydytojų skyriaus vedėjos Violetos Šimėnienės, specialistai atsižvelgia ne tik į medicininius, bet ir į profesinius bei socialinius kriterijus ir taip nustato darbingumo lygį. “Visi dirbantys ir ne pensinio amžiaus žmonės, kuriems reikia nustatyti darbingumo lygį, turėtų kaip ir anksčiau kreiptis į bendrosios praktikos gydytojus, kai kuriuos terapeutus. Vaikams iki 18 metų, kuriems reikia nustatyti neįgalumą, taip pat padeda bendrosios praktikos gydytojai ir pediatrai. Jie, sutvarkę formalumus, siunčia pacientą į gydytojų konsultacinę komisiją, ji tarsi tarpininkė tarp gydytojų ir NDNT”, – sakė V.Šimėnienė.
Gydytoja V.Šimėnienė perspėjo, kad į gydytojus gali kreiptis ir žmonės dėl specialiųjų poreikių. “Dėl nuolatinės slaugos, nuolatinės specialiosios priežiūros, lengvatų įsigyti automobiliui ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos bei transporto išlaidų kompensacijos gali kreiptis ir pensinio amžiaus žmonės. Jie gali dirbti, jiems darbingumas nenustatomas, tačiau šie žmonės turi teisę į specialiuosius poreikius”, – sakė V.Šimėnienė.
Nėra didelių pokyčių
NDNT Panevėžio teritorinio skyriaus vedėja Violeta Bagdonavičienė tikino, kad žmonės be reikalo baiminasi naujos tvarkos, nes pasikeitimai nėra itin dideli. “Žmonės be reikalo baiminasi, tvarka beveik nepasikeitė, o ir naujasis darbingumo nustatymas turi privalumų. Tiems, kuriems jau nustatytas neterminuotas invalidumas, nereikia nieko daryti, nebent neįgalumas yra laikinas. Pasibaigus laikui, viskas vyksta įprasta tvarka, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, pristatyti dokumentus, jei reikia, žmogus siunčiamas tyrimams ir jam nustatomas darbingumas”, – sakė V.Bagdonavičienė. Moteris tikino, kad darbingumo nustatymas trunka tiek pat laiko ir nereikia baimintis, kad tai užtruks, jeigu netrūksta jokių dokumentų, procedūra gali būti sutvarkoma net ir tą pačią dieną.
“Vienas iš naujosios tvarkos privalumų – tai, kad atsižvelgiama į medicininius, funkcinius ir profesinius kriterijus. Kaip ir anksčiau, reikia kvalifikacijos pažymėjimų, atsižvelgiama į žmogaus specialybę, ką baigęs, kiek dirbo pagal profesiją, žiūrime darbinius įgūdžius, tačiau tai patvirtinantys dokumentai buvo reikalingi ir anksčiau, – sakė NDNT Panevėžio teritorinio skyriaus vedėja. – Pagal nustatomus koeficientus apskaičiuojamas darbingumo lygis, o tai padeda geriau ir objektyviau įvertinti darbo pajėgumą”. Moteris tikino, kad pakankamai greita procedūra yra tikslesnė ir, kadangi efektyviai bendradarbiaujama su specialistais, ji yra gana trumpa. V.Bagdonavičienė tikino, kad ilgesnį laiką darbingumo lygio nustatymas užtrunka sergantiesiems tuberkulioze, akių ar psichikos ligomis, nes jiems tenka kreiptis į specialius skyrius.
Darbas pagal galimybes
Pasak agentūros “SOS vaikai” vadovės gydytojos Marytės Zabulionienės, nors naujoji tvarka įsigaliojo neseniai, tačiau jau galima pastebėti jos privalumus. “Anksčiau žmogus, kuriam buvo nustatytas invalidumas, buvo tarsi išmestas iš visuomenės. Darbdaviams neįgalumo grupė jau buvo kliūtis. Dabar nustatomas darbingumas ir žmogui paliekama teisė dirbti. Nesvarbu, ar žmogus gali dirbti 2 ar 3 valandas, tačiau jau galima ieškoti srities, kurioje jis gali efektyviausiai dirbti, – apie naujosios tvarkos privalumus sakė M.Zabulionienė. – Kai žmogui nustatomas darbingumo lygis, jis pas darbdavį grįžta su rekomendacijomis dėl darbo ir jau galima ieškoti, kur darbingas asmuo galėtų dirbti pagal galimybes”. Gydytoja įsitikinusi, kad nors darbingumo nustatymo tvarka įsigaliojo neseniai, tačiau ateityje ji pasiteisins.
Gydytoja Violeta Talaikienė įsitikinusi, kad nors bendrosios praktikos specialistams kol kas sunkiau susigaudyti įstatymo naujovėse, o ir darbo yra daugiau, tačiau žmonėms neturėtų kilti jokių problemų. “Dabar atsižvelgiama į faktorius, į kuriuos anksčiau ne visada buvo kreipiamas dėmesys. Žinoma, ar darbingumas padės žmogui susirasti darbą, tai jau kita klausimo pusė, tačiau bent jau atsiranda tokia galimybė, – sakė V.Talaikienė. – Dėl gydytojų konsultacinei komisijai reikiamų dokumentų taip pat neturėtų kilti daug problemų, specialistai turi sąrašą, pagal kurį surenkami visi reikalingi medicininiai dokumentai”.
Neringa Sirtautienė
tel. (8-655) 04728 neringa@sekunde.com
