Kad kaimuose pakankamai populiaru pirkti prekes “ant kryžiuko” ar, kaip kiti sako, “ant bargo”, žino kone kiekvienas jų gyventojas, o neretas ir pats naudojasi tokia prekybininkų teikiama malone, kuri ir sunkiai gyvenančiam kaimo žmogui, nesuduriančiam galo su galu, naudinga, ir patiems prekybininkams, siekiantiems išlaikyti klientus, palanki.
Tačiau apie tokios prekybos privalumus ar trūkumus prekybininkai garsiai nelinkę kalbėti, o ir patys pirkėjai, nenorėdami užrūstinti paslaugą jiems darančių pardavėjų, apie tai dažnai kalba tik puse lūpų. Šiaip ar taip, ko gero, niekas negalėtų paneigti, jog tokia prekybos forma egzistuoja dėl mūsų šalyje, ir ypač kaime, esančio skurdo, dėl kurio ne tik patys žmonės kalti.
Statistiniai duomenys taipogi rodo, kad didžiausias skurdo lygis yra kaime. Pernai tarp skurstančiųjų kaimo gyventojų sudarė 53 proc. Ši mūsų laikmečio rykštė labiausiai paplitusi tarp bedarbių, gyvenančiųjų iš socialinių pašalpų, daugiavaikių šeimų.
Tokia prekyba neleistina?
Nors “Sekundės” kalbintos pardavėjos neigė, jog yra juodieji sąrašai, kuriuose užrašomos įsiskolinusių klientų pavardės ir suma, kurią jie skolingi, jų buvimą galėtų patvirtinti daugelis. Kai kurie, beje, tame neįžvelgia nieko blogo: juk duodamos skolon pačios pardavėjos rizikuoja savo kišene, o grąžinta skola vis tiek vėliau užfiksuojama kasoje.
“Mes nepratiname klientų, kad šie pirktų “ant kryžiuko”. Retai taip būna. Pasitaiko, jog kitąkart pensininkai paprašo duonos”, – tvirtina Gustonių parduotuvės, priklausančios vartotojų kooperatyvui “Žemdirbių globėjas”, pardavėjos. Anot jų, prašo kartais ir mėgstantieji išgerti alaus arba stipresnio alkoholio, bet jiems prekybininkės tikina be pinigų prekių neduodančios – toks prekybos būdas yra neleistinas.
Dedasi pamiršę
“Tai pirkėjams galėtų tapti liga. Žmonės nebemokėtų taupyti, jei viską gautų skolon. Gal kam tai ir patiktų”, – sakė šios parduotuvės vedėja Dalia Krištopaitienė. Kur kas opesne problema vedėja įvardijo tikrą ar apsimestinę pirkėjų sklerozę, kažkaip labai išpopuliarėjusią pastaruoju metu. Įsideda, kaip teigia prekybininkė, klientas prekę į krepšį ir “prisimena” apie tai tik tada, kai pardavėja ją pastebi.
Anksčiau, pasak D.Krištopaitienės, kaimo pardavėjos drąsiai galėdavo į šalį nusisukti, jei prireikdavo, ir prekės nedingdavo, o dabar dažną klientą reikia akylai stebėti. Štai visai neseniai vedėja sako pasigedusi viso bloko cigarečių. “Turėjome ir tokią daugiavaikę šeimą, kurios vaikai nuolat parduotuvėje ir prie parduotuvės kaulydavo valgyti ar pinigų. Būdavo, motina alaus “pūslę” perka, o vaikai atėję prašo “ant kryžiuko” duonos, kruopų”, – prisimena prekybininkė.
Prie parduotuvės Pašuojo kaime pakalbinti trys vyrai iš pradžių neigė, kad jų kaime žmonės perka “ant bargo”, bet vėliau vienas iš jų, paklaustas, ar pats nepritrūksta pinigų ir ar nė karto nesinaudojo pirkimo skolon būdu, netiesiogiai prisipažino. “Galbūt”, – atsakė ūkininku prisistatęs Raimondas Liubinas, kuris uždarbį tikino gaunantis tik kartą per metus, – kai parduoda tai, ką užaugina.
Garantuoja savo kišene
Pašnekovo įsitikinimu, pirkimas kreditan – nieko blogo. Juk ir traktorius, kombainus žmonės perka skolon, ir bankai kreditines korteles išduoda, tai kodėl, anot jo, kaimietis negali maisto produktų taip įsigyti?
“Jei žmogus tvarkingas, skolą grąžina, kodėl gi juo nepasitikėti? Bet kuriuo atveju, duodama prekę, pardavėja garantuoja savo kišene: jei skola būtų negrąžinta, nukentėtų tik ji”, – teigė R.Liubinas. Vyriškio manymu, kur kas didesnė problema nei prekių davimas “ant kryžiuko” yra akivaizdžios socialinės problemos tose šeimose, kur vaikai “gaminami” nepagalvojus, kaip juos reikės išlaikyti, ir šeimos gyvena vaikų sąskaita. “Darbų kaime yra, bet nelabai juos kas nori dirbti. Kaime vis dar egzistuoja sovietinis požiūris ir noras dirbti tam, kad kur nors ką nors galėtum nugvelbti”, – kalbėjo ūkininku prisistatęs vyriškis.
Pašuojo parduotuvės pardavėja iš pradžių neneigė, jog atsiranda žmonių, kurie, pritrūkę pinigų, vieną dieną perka skolon, o kitą, gavę jų, skolą grąžina. Tokios, pasak pardavėjos, yra kelios daugiavaikės šeimos. Tiems, kurie nelinkę pinigų grąžinti, niekas, kaip sakė pašnekovė, ir prekių neduoda. Deja, labai greitai, po savo valdžios skambučio į parduotuvę ir pasidomėjimo, ar joje lankosi korespondentai, prekybininkė pareiškė daugiau su korespondentais nebekalbėsianti.
Populiariausi – cigaretės ir maisto produktai
“Sekundei” teko bendrauti ir su jau nebedirbančia kaimo prekybininke, kuri prisiminė, kad anksčiau prekyba skolon buvo populiaresnė – prekių “ant kryžiuko” gaudavo daugelis. Tačiau patyrus, jog yra nemažai nesąžiningų klientų ir kai kurių skoloms padengti tekus pačioms atverti pinigines, jos tapo atsargesnės ir įžvalgesnės: skolina tik tiems, kurie tikrai skolas grąžina.
“Būna ir tokių gudruolių, kurie “ant kryžiuko” iš pradžių perka keliose parduotuvėse, o skolą grąžina tik vienai. Joje vėliau ir vėl skolinasi”, – pasakojo pavardės nepanorusi sakyti moteris. Jos tvirtinimu, populiariausios skolon imamos prekės yra cigaretės, duona, kruopos ir kiti būtiniausi maisto produktai. Pašnekovė pažymėjo, kad alkoholinių gėrimų “ant bargo” pastaruoju metu retai prašoma.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Pirkėjai, nenorėdami užrūstinti paslaugą jiems darančių pardavėjų, apie prekybą “ant kryžiuko” dažnai kalba tik puse lūpų.
