Akis į akį susidūrusieji su nusikaltėliais dažniausiai iki gyvenimo pabaigos nepamiršta patirtų košmariškų išgyvenimų. Tapusieji brutalių nusikaltimų aukomis patirtą turtinę ir moralinę žalą iki šiol galėjo tikėtis iš skriaudikų prisiteisti teismuose. Tačiau dažnai ta suma telikdavo tik teismo išduotuose dokumentuose – iš nemokių, nedirbančių ir jokio turto bei pajamų neturinčių nuteistųjų atgauti teisėtai priklausančius pinigus tas pats, kas gaudyti vėją laukuose.
Birželio 30 d. Seimas priėmė įstatymą, reglamentuojantį žalos atlyginimą smurtinių nusikaltimų aukoms. Šio teisės akto pagrindu steigiamas Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondas ir nustatomi atvejai, kai per nusikaltimus padarytą turtinę ir neturtinę žalą kompensuoja valstybė. Nors įstatymas iš dalies palengvins nukentėjusiųjų padėtį, bet teisę į valstybės mokamą kompensaciją turės toli gražu ne visos nusikaltėlių aukos.
Nėra kaltininko, nebus ir kompensacijų
Miesto Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo tarnybos (NTT) viršininkas Rimantas Bobinas akcentavo, kad išmokas už patirtą žalą gali tikėtis gauti toli gražu ne visi tapusieji nusikaltėlių aukomis. “Įstatymas taikomas smurtinių nusikaltimų aukoms – kai buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, išžaginimo atveju”,- informavo pareigūnas. Kompensacijas valstybės įsteigtas fondas mokės tuo atveju, jei už nusikaltimą nuteistas ir žalą padaręs asmuo yra nemokus. NTT vadovas pabrėžė, kad išsireikalauti kompensacijas vadovaujantis įsigaliojusiu teisės aktu gali tik nusikaltimų, padarytų po šių metų liepos pirmosios, aukos. “Atgaline data įstatymas negalioja”,- teigė R.Bobinas.
Teisės į kompensavimą smurtinių nusikaltimų aukos netenka, jei nusikaltimas buvo padarytas nukentėjusiojo pritarimu, kai nėra jo skundo pradėti ikiteisminį tyrimą. Į valstybės pinigus gali nepretenduoti ir smurto aukos, turinčios neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už labai sunkų nusikaltimą. Jei nukentėjusiajam taikomi teismo įpareigojimai pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, jam valdžia taip pat nesirengia mokėti kompensacijų už patirtas skriaudas. “Jei smurtinių nusikaltimų aukos atsisako duoti parodymus, meluoja įvykį tiriantiems pareigūnams, nepadeda tirti nusikaltimo, įstatymas numato, kad jie netenka teisės į žalos atlyginimą iš valstybės fondo”,- teigė NTT viršininkas. Liūdna, tačiau tyčia nužudytųjų artimieji, nusikaltėlių sumušti, išžaginti žmonės iš valstybės negaus nė cento, jei nebus nustatytas nusikaltimą padaręs asmuo.
Kompensavimo sąlygos
Fondo pinigų valdžia nežada dalyti taip paprastai. Išmokas už per smurtinį nusikaltimą patirtą žalą aukos gaus įsiteisėjus teismo sprendimui. Žinant, kad sunkių nusikaltimų tyrimas ir jų nagrinėjimas teismuose kartais užtrunka ne vienerius metus, galima manyti, kad pinigai nukentėjusiuosius pasieks toli gražu ne tada, kai jų labiausiai reikia. Prašymus fondo administratoriui smurtinių nusikaltimų aukos turi pateikti ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusikaltimo padarymo. Prašymą turi patvirtinti teisingumo ministras. Pretenduojantieji į išmokas turės pateikti krūvą dokumentų ir įrodymus, kad žalos neatlygino ją padaręs nusikaltėlis. Tačiau net ir pateikusieji nurodytus popierius pinigų turės palūkėti. Fondo administratorius, jei iškyla neaiškumų, jas paaiškinti gali paprašyti nusikaltimą tyrusias institucijas ir teismą. Jis priima sprendimą – išmokėti įstatymo numatytą kompensaciją ar atmesti smurto aukos ar jo artimųjų prašymą.
Įvertino pagal išgales
Kaip “Sekundei” paaiškino R.Bobinas, iš fondo lėšų kompensuojamos turtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Turtinė žala, kai per nusikaltimą nužudomas žmogus, įvertinta 9 tūkst. 375 litais. “Gyvybė – neįkainojama pinigais. Kiekvienoje Europos šalyje, kur galioja panašūs įstatymai, ji įvertinama skirtingai. Turtingesnėse valstybėse kompensacijos solidesnės, Lietuva turtinę žalą nužudžius žmogų įvertino tokia suma. Kiekvienas – pagal išgales”,- paklaustas, kodėl tokia simbolinė kompensacija už žmogaus netektį, samprotavo NTT viršininkas. Už sunkų sveikatos sutrikdymą smurtinių nusikaltimų aukoms valstybė įsipareigoja sumokėti 6250 litų. Tokios kompensacijos gali tikėtis ir patyrusieji seksualinę prievartą. Jei sužalojimai nesunkūs, suma perpus mažesnė.
Neturtinė žala – netekties skausmas, patirti siaubingi išgyvenimai, stresas ir kiti moraliniai sukrėtimai įkainoti kukliau. Per nusikaltimą nužudytųjų artimieji kaip moralinę kompensaciją iš valstybės gali tikėtis gauti 3750 litų. Nusikaltėlių sužalotų aukų moralinės kančios įvertintos mažesnėmis sumomis.
“Įstatymas numato, kad nužudymo ir sunkaus sužalojimo atveju išmoka gali būti išmokama avansu. Ji siekia 3125 Lt”,- teigė pareigūnas. Įstatymo garantuojamos išmokos gali sumažėti, jei nužudytojo per nusikaltimą žmogaus artimieji už jį gavo laidojimo išmoką, kitas, įstatymų numatytas kompensacijas. “Tuomet fondo kompensuojama suma mažėja proporcingai iš kitur gautoms išmokoms”,- tvirtino R.Bobinas.
Reikalavimų atlyginti skriaudas daugėja
Pasak “Sekundės” pašnekovo, iki 2001-ųjų nusikaltimo aukos iš nuskriaudusių kaltininkų nė nereikalaudavo moralinės žalos atlyginimo. Įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui atsirado galimybė prisiteisti ir per nusikaltimą patirtą neturtinę žalą. “Dabar jau moralinės žalos atlyginimo reikalauja dauguma nukentėjusiųjų. Pavyzdžiui, net ir vagystės atveju žmogus tvirtina patyręs didžiulį stresą. Nemalonūs išgyvenimai jį privertę kreiptis į gydytojus, išlaidauti vaistams. Kiek pagrįsti jo reikalavimai atlyginti moralinę žalą, įvertina teismas”,- pasakojo NTT vadovas. Moralinius išgyvenimus pinigais įvertina nukentėjusieji per avarijas. Pasak R.Bobino, itin dažnai eismo nelaimės aukų artimieji reikalauja kompensuoti moralinius nuostolius. “Net ir tada, kai palyginti nedaug nukenčia, žmonės prabyla apie moralinių nuoskaudų kompensavimą”,- tvirtino pareigūnas.
Jo nuomone, nors valstybės siūlomos kompensacijos smurtinių nusikaltimų aukoms nėra didelės, jų gavimą reglamentuojantis ir įteisinantis dokumentas yra žingsnis į priekį ginant tokių žmonių teises.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
S.Kašino nuotr. R.Bobinas pabrėžė: nuo šiol kaltininkui esant nemokiam, smurtinių nusikaltimų aukoms patirtas materialines ir moralines skriaudas kompensuos valstybė.
